dav

Tarpininkais tarp žmonių ir seniūnijos turinčio būti seniūnaičio pareigybė gyventojams nei svarbi, nei reikalinga. Tai įrodė rajone vangiai vykstantys seniūnaičių rinkimai.

Seniūnams seniūnaičiai turėtų būti  pagalbininkai, prisiimantys dalį seniūnijoms tenkančios atsakomybės. Tačiau patys seniūnaičiai pripažįsta, kad jų statusas yra per silpnas, nei didelių įgaliojimų, nei sprendimų galios jie neturi, todėl  ir realiai gyventojams padėti ne itin gali.

Todėl ir seniūnaičių rinkimai žmonių nesudomina. Dėl vieno ar kito kandidato savo nuomonę pareiškiančius žmones  kai kur buvo galima skaičiuoti vos ne ant rankų pirštų.   

Didelio poreikio nejaučia

Iki spalio vidurio Kretingos rajone turi būti išrinkti visų seniūnaitijų seniūnaičiai – iš viso 70 asmenų –  aštuonios savivaldybės seniūnijos yra suskirstytos į tiek seniūnaitijų.

Daugiausia jų – 26 – yra Kretingos miesto seniūnijoje, Darbėnų seniūnijoje – 11, Kretingos kaimiškojoje – 8, Žalgirio  – 7, Imbarės – 6, Salantų, Vydmantų ir Kartenos – po 4.

Kandidatais į seniūnaičius iš viso buvo pasiūlyta beveik 90 asmenų.

Salantiškiai ir darbėniškiai pasirinkimo neturėjo – visose seniūnaitijose buvo pasiūlyta tik po vieną kandidatą, gyvenantieji Kurmaičių, Imbarės, Kalnalio, Vydmantų vakarinės dalies, Dauginčių, Kalniškių, Kartenos miestelio, Baublių, Dupulčių, Kretingos miesto J. Jablonskio ir Geštautų seniūnaitijose galėjo rinktis iš dviejų kandidatų.

Tikra rinkimų kova vyko tik  Rūdaičių, Juodupėnų, Kretingos miesto Centro seniūnaitijose – čia į seniūnaičius kandidatavo po tris asmenis.

Rinkimų rezultatai rodo, kad beveik visose kaimiškose vietovėse išrinkti seniūnaičius pavyko iš pirmo karto, o miestiečiai rinkimams abejingi.

Savo nuomonę socialiniuose tinkluose šia tema išsakiusių gyventojų teigimu, didelio poreikio turėti savo seniūnaitį nejaučiantys dėl to, kad šis realiai neturi nei teisių, nei galių.

Dabar beveik visur aktyviai veikia bendruomenės. Be to, seniūnaičiai turėtų būti renkami kiekvienoje gyvenvietėje, nes tik toje vietoje gyvenantis žmogus žino vietinių vargus ir problemas.

Ne vienam užkliuvo ir seniūnaičio rinkimo būdas – esą ne visiems, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms, patogu nuvažiuoti į seniūniją balsuoti už pasirinktą kandidatą, tokia galimybė galėjo būti suteikta kaimo bibliotekoje ar kultūros namuose.

Kai kurie prisipažino apskritai nieko negirdėję apie seniūnaičių rinkimus, nežino, kas jie tokie yra.     

Kandidatais į

 seniūnaičius nesidomi

Kretingos miesto seniūnijoje pakartotinių seniūnaičių rinkimų prireiks net penkiose seniūnaitijose.

„Seniūnaičius rinkome apklausdami gyventojus, atiduoti savo balsą jie galėjo atėję į seniūniją.

21-os seniūnaitijos gyventojai savo atstovus išsirinko, labai mažai balsuoti už savo kandidatą atėjo V. Kudirkos, P. Vileišio, Laukų, Dvaro ir Bajorų seniūnaitijų gyventojų, tad čia teks organizuoti papildomus rinkimus“, – sakė seniūnė Gintarė Liobikienė.

Anot jos, žmonės neaktyvūs, nes nežino ir nesupranta, ką seniūnaičiai veikia, mano, jog galima apsieiti ir be jų. Ne vienas pasako, ką išrinks, tas ir bus gerai.

„Seniūnaičiai reikalingi – jie seniūnui ne tik padeda „pamatyti“ visą seniūniją, pirmi pastebi problemas, jas išsako, pasiūlo sprendimų būdus, bet ir kartu sprendžia kai kuriuos piniginius reikalus“, – mano miesto seniūnė.

Dar didesnė bėda ta, kad nelengva prisišnekinti žmones būti seniūnaičiais. Patys žmonės nesisiūlo, nes už veiklą nemokama, be to, šios pareigybės kratomasi dėl gyventojų požiūrio – esą nieko jie negali.

Anot G. Liobikienės, didelio poreikio turėti savo atstovus miesto gyventojai gal nejaučia ir dėl to, kad dabar visi yra aktyvūs ir drąsūs, iškilus kokiai problemai nesidrovėdami skambina ar rašo socialiniuose tinkluose.   

Aktyvūs padėjėjai

 seniūnams būtini

Žalgirio seniūnijoje naujų seniūnaičių rinkimų reikės Mikoliškių ir Raguviškių seniūnaitijose. Daugiau negu pusėje seniūnaitijų – Jokūbavo, Dupulčių, Budrių ir Baublių – seniūnaičiai pasikeitė.

„Dėl seniūnaičių žmonės pasyvūs, nesiveržia nei jais būti, nei už kandidatus balsuoti, esą kam čia toks iš viso reikalingas. Yra tokių gyventojų, kurie apskritai nežino, kas tas seniūnaitis, nes neįdomu“, – „Švyturiui“ sakė Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas.

Jis pripažįsta, kad taip kalbėdami žmonės yra kažkiek teisūs – seniūnas ne itin didelių galių turi, o ką jau bekalbėti apie seniūnaitį.

Tačiau B. Talmontas neslepia, kad seniūnams yra geriau, kai yra seniūnaičiai. Ypač jeigu tai aktyvūs žmonės. Tuomet visi bendrai gali pasitarti ir paskirstyti lėšas keliams tvarkyti.  Priimamas bendras sprendimas, tad seniūnui ramiau – niekas nebegali apkaltinti, kad jis blogai kažką nusprendė.

Vangiai balsuoti už pasirinktą kandidatą ėjo ir Imbarės seniūnijos seniūnaitijų gyventojai, tačiau keturiose kvorumo užteko, tad papildomų rinkimų skelbti nereikės.

„Dar klaustukų yra dėl Erlėnų ir Kalnalio seniūnaičių, nes čia rinkimai vyks penktadienį ir šeštadienį. Tikimės, kad į susirinkimą ateis reikiamas skaičius žmonių ir seniūnaičiai bus išrinkti.

Daugiausiai kandidatų – trys – buvo pasiūlyti Juodupėnuose, bet du būti seniūnaičiais atsisakė.

Trys seniūnaičiai lieka tie patys, du yra nauji, dar neaišku, ką pasirinks Kalnalio seniūnaitijos žmonės“, – pasakojo Imbarės seniūnijos specialistė Rima Vaičiulienė.

Seniūnaičius rinko aktyviai

Kretingos kaimiškosios seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė pasidžiaugė, kad pakartotinių seniūnaičių rinkimų nė vienoje iš 8 seniūnaitijų nereikės. Penkiose seniūnaitijose balsuota susirinkimų metu, trijose – gyventojus apklausiant.

„Nedalyvaujama rinkimuose dar taip gausiai, kaip norėtųsi, tačiau žmonės aktyvėja. Anksčiau reikėdavo ilgokai šnekinti, kad kas nors sutiktų kandidatuoti, o dabar ne tik sutinka, bet ir patys parašus už save renka.

Itin aktyvūs rinkdami savo seniūnaitį buvo rūdaitiškiai – čia pasiūlytos net trys kandidatės, į susirinkimą atėjo beveik 80 gyventojų. Tiek žmonių kartais ir per geriausią koncertą nesusirenka“, – pastebi S. Riepšaitė.

Pilietiškais darbėniškiais, kurie norėjo patys išrinkti savo atstovus, aktyviai siūlė kandidatus į seniūnaičius ir taip pat aktyviai už juos balsavo, pasidžiaugė ir Darbėnų seniūnijos seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė.

 „Pasinaudojome galimybe seniūnaičius rinkti gyventojus apklausiant raštu. Žmonės už pasirinktą kandidatą seniūnijoje galėjo balsuoti ne tik darbo valandomis – vieną dieną per savaitę budėjome ir po darbo.

Septyniose iš vienuolikos seniūnaitijų seniūnaičiai jau išrinkti, kituose balsavimas tebevyksta. Tikimės, kad pakartotinio balsavimo  niekur nebereikės. Pasikeitė Piliakalnio, Lazdininkų, Plokščių seniūnaičiai“, – rinkimų rezultatus trumpai pristatė B. Litvinienė.      

Viršaičiai turėjo

daugiau valdžios

Daug metų Darbėnų seniūnu dirbęs Edvardas Stalmokas vieną kadenciją taip pat buvo seniūnaitis.

Tačiau šiemet kandidatuoti jis atsisakė: „Seniūnaičio statusas silpnas, jokio sprendžiamojo balso jis neturi, tik patariamąjį, o patarti seniūnui šiandien gali kiekvienas gyventojas“.

Anot jo, žmonės mano, jog seniūnaitis yra didelis viršininkas, o jis gali tik paskambinti seniūnui ir išsakyti problemą, kuri nebūtinai bus išspręsta. Pats seniūnas  be savivaldybės vadovų žinios nieko negali spręsti, o seniūnaitis – tuo labiau.

E. Stalmokas sakė, kad rimčiau su seniūnaičiais aptariamas kelių priežiūrai skirtų lėšų panaudojimas.

Buvęs ilgametis seniūnas pastebėjo, kad efektyvesnė ir rimtesnė vietos valdžia buvo po Nepriklausomybės atgavimo keletą metų  veikusios apylinkės, kurioms vadovavo viršaičiai. Tuomet  visus klausimus sprendė iš keliolikos narių sudarytos tarybos.

E. Stalmokas prisiminė, kad tokia valdžia gyvavo trumpai, bet buvo veiksminga. Tarybos turėjo sprendžiamąjį balsą, visus jų nutarimus vykdė valdybos ir tarnautojai.

Įteisinus seniūnijas, šios iš pradžių irgi turėjo savo buhalteriją, tvarkėsi pačios. Po to, kai viskas buvo centralizuota, į savivaldybę teko ir tenka važiuoti dėl mažiausios smulkmenos. Dabar tik daugiau biurokratizmo ir popierizmo, o ne konkrečios pagalbos žmogui. Seniūnaičio pareigybė irgi įsteigta tik tam, kad turėtų būti, realiai seniūnaičiai jokių galių neturi ir nieko rimto nesprendžia.     

Nauja taryba – nauji ir seniūnaičiai

Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, seniūnaitijos gyventojų interesams atstovaujantis seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose.

Seniūnaitis skatina gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtoti ir organizuoti kaimo, miesto, miestelio kultūrinį ir sportinį gyvenimą ir kt.  Šalies seniūnijos į seniūnaitijas, kurioms vadovauja seniūnaičiai, buvo suskirstytos prieš 10 metų.

Surengti naujus seniūnaičių rinkimus privalu išrinkus naują Savivaldybės tarybą. Tai numato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

Pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos šių metų rugpjūčio 29 d. patvirtintą Savivaldybės seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašą kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra į seniūnaičius yra siūloma.

Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; yra savivaldybės tarybos narys; savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas; asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Seniūnaitijoje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime balsuojant; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, renkami organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojus apklausiant raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis.

Kandidatai turi pateikti sutikimą dalyvauti seniūnaičio rinkimuose, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją, gyvenimo aprašymą ir kt.

Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus, tai yra, kiek jų ateis balsuoti, tiek seniūnaičiui išrinkti ir užteks.

Seniūnaičiai renkami 4 metams ir dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, skiriama išmoka. Jos dydį nustato savivaldybės taryba.              

 2,209 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes