Tik šią savaitę Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ pradėjęs vadovauti 55 metų Rimantas Žiaušys dar nespėjo apeiti visų įmonės kertelių, tačiau jau žino, kad pirmiausiai reikia siekti sumažinti įmonės nuostolius tvarkant mieste nugenėtas šakas ir administruojant daugiabučių namų renovavimą.
Iki šiol AB „Lietuvos geležinkeliai“ Žemaitijos geležinkelių infrastruktūros priežiūros padaliniui vadovavęs R. Žiaušys sakosi miesto tvarkymo sritį pasirinkęs sąmoningai.
„Paskutinius metus dirbdamas ankstesnėje darbovietėje jau žvalgiausi kitur, nes norėjau pokyčių, naujų iššūkių. Sužinojęs, kad Kretingos rajonas ieško naujo komunalininkų vadovo nedvejodamas ryžausi dalyvauti konkurse, nes tai man yra artima sritis.
Iki tol prižiūrėjau geležinkelio stočių infrastruktūrą: statinius, aplinką, o tai atitinka miesto tvarkymo specifikai. Kai kur darbų rangovais tekdavo samdyti tuos pačius vietos komunalininkus.
Taip jau sutapo, kad reikiamu laiku atsirado tinkama darbo vieta. Šilumos ūkiui vadovauti tikrai būčiau nėjęs“, – teigė R. Žiaušys.
Susitikus su naujuoju „Kretingos komunalininko“ direktoriumi jis iš karto įspėjo, kad dar negalės būti konkretus ar savo nuomonę argumentuoti skaičiais. Antrąją darbo dieną R. Žiaušys tik tęsė pažintį su įmonės kolektyvu ir gilinosi į padalinių veiklą.
Ant jo stalo kol kas buvo ne kokių nors sutarčių dokumentai ar įmonės planai, o darbuotojų pareiginiai aprašymai. „Noriu išsiaiškinti, kas už ką yra atsakingas, ar nedubliuojamos funkcijos“, – sakė direktorius, manantis, kad pilnai įsivažiuoti naujose pareigose gali prireikti ir mėnesio.
– Ką jau spėjote nuveikti per pirmąją darbo dieną“? – susitikus vakar ryte „Švyturys“ paklausė „Kretingos komunalininko“ direktoriaus.
– Spėjau įsitikinti, kad įmonės kolektyvas yra geras, darbštus ir draugiškas. „Kretingos komunalininko“ jėga yra darbuotojų patirtis. Todėl džiaugiuosi, kad pavyko įkalbėti pasilikti už namų renovavimo administravimą atsakingą darbuotoją, kuris jau buvo pakėlęs sparnus. Jo darbas atsakingas, reikia spręsti kylančias problemas su rangovais, neretai tenka išklausyti nepelnytus gyventojų priekaištus. Ne kiekvienas šiose pareigose sugebėtų dirbti. Todėl jau ketverius metus čia dirbantis specialistas jautėsi išsekęs ir buvo susiruošęs keisti darbą.
Pažadėjau techninę pagalbą, skirti talkininkų ir sutarėme, kad jis pasilieka. Tai, manau, mano, kaip vadovo, pirmasis nuveiktas darbas.
– Prieš pasiryždamas dalyvauti konkurse vis tiek domėjotės įmone, kuriai siekėte vadovauti. Pagaliau, pats su šeima gyvenate Kretingoje, matote, kaip ji tvarkoma. Todėl gal jau turite matymą, nuo ko įmonė turi pradėti keistis?
– Būtina mechanizuoti kuo daugiau darbų. Kretingos komunalininkai dar per daug ką daro rankomis. Tai užtrunka daugiau laiko, o darbą, kurį galėtų atlikti vienas žmogus, dirba keliese.
Bėda tik ta, kad nežinia iš kokių pinigų tuos mechanizmus reiktų pirkti, nes pati įmonė tiek apyvartinių lėšų neturi. Kažin ar čia daug ką galės pagelbėti ir rajono biudžetas. Žvalgysimės į Europos Sąjungos fondus. Štai neseniai Klaipėda iš ES lėšų įsigijo 8 gatvių valymo mašinas. Tiesa, tai buvo su uosto logistikos skleidžiama tarša susijęs projektas.
Prasidės kiti metai, reikės atidžiai peržiūrėti ir įvertinti ES fondų finansuojamas programas. Gal kažką pavyks pritaikyti ir Kretingai.
Antra labai svarbi užduotis – mažinti nuostolius dviejuose darbo baruose: tvarkant mieste nugenėtas šakas ir administruojant daugiabučių namų renovavimą.
Paradoksas, nugenėtos šakos, nupjauti ligoti medžiai galėtų virsti biokuru ir įmonei duoti papildomų pajamų, tačiau mes jas priversti gabenti į sąvartyną ir už jas mokėti kaip už atliekas.
Už namų renovacijos administravimą gauname nustatytą mokestį už kvadratinį metrą, tačiau įmonės veiklos sąnaudos yra didesnės, ir ši sritis yra nuostolinga. Reikės domėtis, kaip šią problemą sprendžia kitų savivaldybių komunalininkai.
Šiuos nuostolius mes padengiame iš kitų veiklų. „Kretingos komunalininkas“ dvejus paskutinius metus baigė pelningai, tačiau jei tie nuostoliai būtų mažesni arba jų visai nebūtų, įmonei liktų daugiau lėšų, kurias galėtume skirti modernizavimui.
– „Švyturys“ neseniai rašė šakų tvarkymo tema, todėl galime pasufleruoti, kad per pusantrų metų „Kretingos komunalininkas“ į sąvartyną išvežė beveik 2,3 tūkst. tonų žaliųjų atliekų, kurias buvo galima kur nors sudeginti. Tai „Kretingos komunalininkui“, o kartu ir rajono biudžetui atsiėjo apie 85 tūkst. eurų. Kaip ketinate spręsti šią problemą?
– Kiek man žinoma, šilumos gamintojai iš mūsų biokuro pirkti negali. Be to, ir mūsų kiekiai „Kretingos šilumos ūkiui“ būtų per maži.
Pradžioje būtų galima įsigyti šakų smulkintuvą – vietoje susmulkinus sukauptas šakas transporto jas išvežti reiktų 4 kartus mažiau. Taip mažėtų šakų tvarkymo išlaidos.
Be to, išdžiovintas susmulkintas šakas, kaip biokurą, galėtume siūlyti nedidelėms įmonių katilinėms. Pagaliau, susmulkintas šakas mums apsimokėtų atiduoti nemokamai – tas, kam jų reikia, išsidžiovintų pas save. O mums jų nereiktų vežti į sąvartyną ir mokėti už tai nemažus pinigus.
Bėda tik ta, kad pas mus žmonės į nugenėtų šakų krūvą pradeda mesti įvairiausias stambiagabarites atliekas – padangas, senus televizorius. Tada jau prieš smulkinant viską tektų rūšiuoti.
– Aplinkinėse savivaldybėse buitinių atliekų tvarkymo rinkliava ilgą laiką nekinta dėl to, kad gyventojai aktyviai rūšiuoja atliekas ir taip mažina į sąvartyną gabenamų šiukšlių kiekį. Gal jau domėjotės, kaip aktyviai atliekas rūšiuoja kretingiškiai?
– Rūšiavimas dar nėra toks populiarus tarp individualių gyvenamųjų namų savininkų. Nemažai žmonių vis dar bevelija visas atliekas mesti į vieną konteinerį.
Reikės kretingiškiams aiškinti, kad didėjant sąvartyno įkainiams norint išlaikyti tuos pačius atliekų tvarkymo tarifus būtina mažinti išvežamų atliekų kiekį. O tai įmanoma padaryti tik tuomet, jei gyventojai iš bendrų buitinių atliekų atskirs popierių, plastiką, stiklą. Šias medžiagas atskirai surenka antrinių žaliavų perdirbėjai ir už tai įmonei mokėti nereikia.
„Kretingos komunalininkas“ turi išrūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių, kuriuos gyventojams tik reikia pasiimti. Jei jų pritrūksime, užsakysime daugiau. Tačiau to, kad viską mestume į vieną konteinerį, nebeturėtų būti.
– Daugiabučiuose namuose gyvenantys kretingiškiai jau seniai skundžiasi „Kretingos būsto“ administravimu: ši privati įmonė nenoriai bendrauja su gyventojais, jų atliekamų darbų įkainiai žmonėms yra per brangūs.
Neturėdami jokios išeities gyventojai pirštu duria į Palangą, kurioje jau kelinti metai su privačiu administratoriumi sėkmingai konkuruoja savivaldybei priklausanti komunalininkų bendrovė. Ar „Kretingos komunalininkas“ neketina imtis namų administravimo veiklos?
– Kol kas tam nėra teisinio pagrindo, nes kad galėtume vykdyti naują veiklą, Savivaldybės taryba turėtų papildyti mūsų įmonės įstatus. Bet kuriuo atveju ši iniciatyva turi atsirasti ne pas mus, o Taryboje.
Kita vertus, norint gyventojams teikti tokią paslaugą įmonei reiktų sukurti naują padalinį, kuriame būtų įvairių naujų specialistų, speciali technika, automobiliai. Tai susiję su išlaidomis.
Aš manau, kad žymiau racionaliau būtų patiems gyventojams steigti bendrijas ir savo namus tvarkyti patiems. Taip jiems būtų pigiausia. Bendrija bet kokiam darbui galėtų pasamdyti su individualios veiklos pažyma dirbantį specialistą, kurio paslaugos visada bus pigesnės nei kokios nors įmonės, kuri dar įsivertina ir valdymo išlaidas, visus mokesčius.
– Artėja žiema, kuri vėl visus užklups netikėtai. Ar esate pasiruošę gatvių valymui?
– Visa reikalinga technika paruošta. Laukiame Kretingos seniūnijos užsakymų. Mūsų pagrindiniai užsakovai yra miesto seniūnija, kuri „Kretingos komunalininkui“ moka už visus užsakomus darbus. Dirbsime tiek, kiek seniūnijai bus skirta lėšų miestui tvarkyti.
Kaimiškos seniūnijos gatvėms valyti samdo aplinkinius ūkininkus.
Tarybos narys, buvęs ilgametis Kretingos ir Palangos komunalinių įmonių vadovas Konstantinas Skierus:
„Naujajam direktoriui pirmiausia palinkėsiu gero sutarimo su miesto seniūne. Kretingos miestui tvarkyti tėra skiriama tik iki 60–70 proc. visų reikiamų lėšų, kad miestas būtų sutvarkytas pavyzdingai. Todėl seniūnija norės taupyti, o komunalininkai – tvarkyti tiek, kiek reikia. Todėl čia svarbu sutarti tokį užsakomų darbų dažnį, kuris tenkintų ir užsakovus, ir miesto tvarkdarius.
Pirmasis direktoriaus išbandymas bus ši žiema. Seniūnijai gatvių valymui nuo sniego ir barstymui šiems metams yra likę vos pusketvirto tūkstančio eurų. Tiek aiškiai neužteks. Arba seniūniją parems Taryba, perskirstydama išlaidas, arba šiam tikslui turi būti skolinamasi. „Kretingos komunalininkas“ dirbti žiemą skolon vargu ar bus pajėgus, nes įmonei pritrūks apyvartinių lėšų.
Ne mažiau svarbu – kad direktorius kolektyve užsitarnautų autoritetą. Nuo to priklauso darbuotojų pareigingumas, o tai yra viso darbo sėkmė.
Kita problema – per dideli „Kretingos komunalinininko“ darbų įkainiai. Su jais įmonei neįmanoma siekti papildomų darbų ir dalyvauti gretimų savivaldybių skelbiamuose konkursuose, ar net aptarnauti kaimiškąsias seniūnijas. Taip „Kretingos komunalininkas“ praranda progą didinti savo pajamas.
3,383 peržiūrų (-a)