Kretingos rajono politikai nusprendė nenuolaidžiauti žemės savininkams bei valstybinės žemės nuomininkams, kurie nesugeba tinkamai prižiūrėti naudojamų sklypų. Jiems teks mokėti tokio dydžio mokesčius, kokie ir buvo numatyti sprendimų projektuose.
Už pagražintą aplinką nuolaidų sulauks kitąmet
Trylika asmenų Tarybos prašė sumažinti nekilnojamojo turto mokestį už praėjusius metus. Politikams siūlyta dvylikai asmenų taikyti 50 proc. lengvatą, o vienam – 75 proc.
Tarybos narė Jolita Vaickienė mėgino įtikinti savo kolegas tuo, jog reikėtų visiems prašymus pateikusiems nekilnojamojo turto savininkams mokestį sumažinti 75 proc.
Motyvuota tuo, jog jie savo lėšomis susitvarkė pastatų fasadus šalia Rotušės aikštės. Tokie darbai kainuoja pakankamai brangiai, o turto savininkai yra smulkūs verslininkai, neturintys itin daug pinigų.
Be to, anot J. Vaickienės, reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog savininkų pastangomis Kretingos centras tampa kur kas gražesnis. Didesnės lengvatos pritaikymas paskatintų ir kitus pastatų šeimininkus labiau pasirūpinti turto išvaizda.
Tačiau Savivaldybės mero Antano Kalniaus nuomonė buvo priešinga. Pasak jo, mokestis dabar mokamas už praėjusius metus, o tada turto savininkai remontuoti savo pastatų dar nebuvo pradėję. Todėl didinti lengvatą jiems nereikia, o apie šiųmetinį mokestį esą bus galima pagalvoti.
Nors teigta, jog verslininkai puošti savo pastatus pernai jau buvo pradėję labiau pasigilinti Tarybos nariai nesistengė. Todėl J. Vaickienės pasiūlymas buvo atmestas ir mokesčio lengvata pritaikyta pagal Tarybai pateiktą sprendimo projektą. Esą, pakaks ir mažesnių nuolaidų.
Vieniems buvo dosnūs, kitiems – ne
Be jokių diskusijų nutarta padėti vienai pensininkei ir atleisti ją nuo žemės mokesčio. Savivaldybės biudžetas neteks 55 eurų, tačiau moteriškei tai didelė parama, nes jos pajamas sudaro tik gaunama pensija.
Dar vieno suteikti mokestinę lengvatą prašiusio senjoro bėdos Tarybos narių nesugraudino. Griežtas politikų sprendimas neatleisti nuo žemės nuomos mokesčio rajono piniginę papildys 206 eurais. Būtent tiek pensininkui teks sumokėti.
Atleidimo nuo mokesčio žmogus prašė pirmąkart. Išsiaiškinta, jog jo iš valstybės nuomojamas žemės sklypas yra komercinės paskirties, tačiau jokia komercinė veikla nevykdoma. Norint pakeisti į gyvenamosios paskirties žemę ir mokėti mažesnį mokestį, pirmiausia reikia susitarti su bendrasavininkiu, kuris to padaryti nenori.
Komisija asmenų prašymams suteikti mokesčių lengvatą nagrinėti ir pasiūlymams teikti siūlė neatleisti piliečio nuo žemės nuomos mokesčio. Mat jis dar turi nuosavo turto, kurio vertė viršija nustatytus normatyvus.
Kai kurie Tarybos nariai siūlė suteikti lengvatą iš dalies ir atleisti nuo mokesčio 50 proc. Tačiau daugumai pasirodė, jog tokiu būdu atsirastų daugiau norinčių gauti panašią lengvatą. Esą, atsirastų precedentas, kurį pateisinti būtų labai sunku.
Opozicijos siūlymai buvo atmesti
Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį patalpų bei statinių sąraše įrašyti 34 objektai. Jų savininkams teks į rajono biudžetą sumokėti šiais metais taikomą maksimalų nekilnojamojo turto mokestį, kuriam taikomas 3 proc. tarifas.
Tarybos opozicijai atstovaujančios J. Vaickienės nuomone, neatsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes taikyti maksimalų tarifą yra neteisinga.
„Deklaruojame, kad skatiname smulkųjį verslą, stengiamės jam padėti. Tačiau pritaikę 3 proc. tarifą galime jį paprasčiausiai sužlugdyti. Bendra mokesčio suma pasidaro pakankamai didelė.
O juk tų neprižiūrimų pastatų ar patalpų savininkai dažniausiai yra smulkūs verslininkai. Galbūt jie paprasčiausiai neturi galimybių pasirūpinti savo turtu taip, kaip reikalaujama“, – sakė Tarybos narė.
Ji taip pat siūlė peržiūrėti maksimalaus tarifo taikymo tvarką. Anot jos, tarifas turėtų būti taikomas diferencijuotai, ne visiems vienodas.
Pasak jai pritarusio Tarybos nario Virginijaus Domarko, tokių pastatų šeimininkai dažnai atsiduria lyg šunys šulinyje – nei išlipti, nei išlakti.
„Galbūt kažkada pigiai įsigiję tokį turtą dabar negali nei parduoti, nei ką nors kita padaryti. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kur tas turtas yra. Pritariu nuomonei, jog mokestis turi būti diferencijuotas“, – tikino V. Domarkas.
Be to, anot opozicijos atstovų, vertėtų Tarybos nariams, o ypač Savivaldybės administracijai, pažiūrėti į pačios savivaldybės pastatus bei teritorijas, kurios irgi dažnai būna apgriuvusios ir apžėlusios piktžolėmis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis kantriai aiškino, kaip apleistų statinių savininkai įspėjami, jog gali patektį į „juodąjį sąrašą“, kaip jiems siunčiami pranešimai.
Pasak jo, būna, kad iš sąrašo kai kurie objektai ir išbraukiami, atsižvelgiant į tai, kaip pasielgia jų savininkai.
Tačiau Tarybos nariai galėtų ir patys parodyti daugiau iniciatyvos aiškinantis aplinkybes, dėl kurių verslininkai patenka į mokestinę nemalonę. Tarybos nario Dovydo Bajoro nuomone, reikia tik nepatingėti ir pasistengti patiems pasidomėti situacijomis.
Vis dėlto pakeitimų sprendimo projekte neatsirado ir visiems jame išvardintiems neprižiūrimo turto šeimininkams teks sumokėti didesnį mokestį. Tik gal kada nors Savivaldybės administracija teiksis peržiūrėti padidinto tarifo taikymo tvarką ir atsižvelgs į opozicijos atstovų siūlymus mokestį diferencijuoti.
Aistas MENDEIKA
1,267 peržiūrų (-a)