Lazdininkų kaime iš čiaupo bėgančio vandens negalima gerti.

Lazdininkų kaimo gyventojams tiekiamas vanduo jau seniai yra tapęs brangiausiu visame Kretingos rajone, nors iš Darbėnų seniūnijos gręžinių išgaunamo vandens kokybės gerinimui yra investuota beveik pusė milijono eurų. Taip yra todėl, kad šio kaimo gyventojai maisto ruošai skirtą vandenį priversti pirkti iš prekybos centrų.

Už kubą vandens – 90 eurų

Jau keletą metų vienas iš pagrindinių lazdininkiečių pirkinių yra plastikinės talpos su geriamuoju  vandeniu. Mat savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ tiekiamas vanduo gerti netinkamas dėl daugiau nei penkiskart viršijamos leistinos geležies normos, jau nekalbant apie jo skleidžiamą dvoką.

Bendruomeniški gyventojai vandens perka ne tik sau, bet ir senoliams kaimynams, kuriems per sunku panešti 5 l talpos vandens talpas. Tačiau, kaip pastebėjo Lazdininkų kaimo bendruomenės pirmininkė Miroslava Bružienė, ne kiekvienas apskritai gali jį įpirkti.

Darbėnuose veikiančios maisto parduotuvės Pamainos skyriaus vedėjos Nijolės Šiemetienės teigimu, kas savaitę išperkama šimtas 5 l talpos butelių geriamo vandens. Be abejo, gyventojai apsipirkinėja ne vien vietinėse parduotuvėlėse, tad iš tiesų vandens nuperkama dar daugiau.

Dėl itin prastos vandens kokybės rangos darbus vykdžiusiai įmonei teko gręžti dar vieną gręžinį.

Vieno tokio butelio vandens kaina Darbėnų parduotuvėje siekia nuo 0,59 euro iki 0,99 euro. Už „Kretingos vandenų“ tiekiamo vandens kubą – už tūkstantį litrų vandens – rajono gyventojai moka 1,3 euro.

Taigi, nusipirkę du butelius lazdininkiečiai ir laukžemiškiai sumoka daugiau nei už visą kubą vandens moka kokybišką vandenį naudojantys rajono gyventojai.

Sudėjus „Kretingos vandenų“ tiekiamo vandens bei parduodamo prekybos centruose kainas ir išvedus bendrą vidurkį pasidaro aišku, jog Lazdininkų kaimo gyventojams vandens kaina išauga keliasdešimt kartų ir tampa vos ne aukso vertės – net 90 eurų už kubą! 

Ruduoja skalbiniai, gelsta dantys

M. Bružienė piktinasi, kad tiek brangiai jiems kainuojantis vanduo gadina skalbinius, vonias, dušus, kriaukles: „Viskas nuruduoja, todėl bent kartą per savaitę turime daryti generalinį tvarkymąsi. Kitaip užsistovėjusių rūdžių nebenušveistume“.

Jos teigimu, gyventojai priversti naudoti papildomus filtrus skalbyklėms ar vandens įvadui ir juos nuolat, kas mėnesį, keisti naujais.

Virintą vandenį maistui lazdininkiečiai gali naudoti, tačiau negali jo gerti tiesiai iš čiaupo – dėl pernelyg fluoruoto vandens gelsta  vaikų dantys.

Gyventojams ypač apmaudu, kad padėtis nepasikeitė net ir Savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys “Darbėnų seniūnijoje įvykdžius beveik pusės milijono eurų vertės vandens gerinimo projektą, kurio metu darbai buvo vykdomi penkiuose kaimuose.

Vienas iš jų – Lazdininkai, kuriame darbai užsitęsė dėl niekaip neišgaunamos vandens kokybės. Rangovams teko gręžti dar vieną papildomą gręžinį, bet vandens rodikliai ne ką tepakito.

Šešiasdešimt penkerių metų Jonas Krištopaitis, gyvenantis visai šalia vandens gręžinių, teigė, kad išgręžus pirmą gręžinį vandens dvokas buvęs tiesiog nepakenčiamas.

Antrojo gręžinio vanduo yra kiek geresnis, tačiau blogas vandens kvapas, nors ir mažiau, vis dar juntamas. Bet maisto gaminimui šio vandens naudoti jis vis tiek nesiryžta, nes, prisipylus stiklinę, vanduo kurį laiką yra balkšvas, kaip pienas. 

Blogesnio vandens nebuvo aptikę

„Kretingos vandenų“ projekto darbų vykdytoja – bendrovė „Eigesa“ – vandens gerinimo įrenginių darbus šiais metais atliko penkiuose kaimuose.

Keturiuose iš jų – Kurmaičiuose, Rūdaičiuose, Grūšlaukėje ir Baubliuose – projektą įgyvendino sėkmingai. Tad kodėl tos pačios įmonės išgręžto net papildomo naujo gręžinio tiekiamą vandenį gerti yra rizikinga?

UAB „Kretingos vandenys“ pavaduotojo gamybai Žilvino Stropaus teigimu, projektą jau turėjęs baigti rangovas šiuo metu atlieka papildomus darbus vandens kokybei pagerinti.

 Įmonės „Eigesa“ komercijos direktoriaus Žygimanto Steponavičiaus teigimu, prastos kokybės vanduo naujame Lazdininkų gręžinyje esąs ne dėl darbų broko.

„Kol neišgręši, nežinosi, kokia jo kokybė. Per 17 veiklos metų mūsų įmonė yra atlikusi 400 gręžinių, bet su tokiu blogu vandeniu susiduriame pirmą kartą“, – teisinosi jis.

Kaip aiškino Ž. Steponavičius, vandens hidrobiologinė sandara skiriasi priklausomai nuo vandens gyslos, o naujo gręžinio negalima gręžti bet kur – tik vandenvietės plote.

Pasak jo, norint įrengti naują vandenvietę, bandomasis gręžinys kainuotų beveik tiek pat, kiek ir pastovusis. „Tad jau ką išsigręžei, tą ir turi“, – sako verslininkas. 

Vanduo sunkiai oksiduojasi

Po Lazdininkų gyvenviete glūdinčio vandens problema – sunki jo oksidacija, kaip teigė pašnekovas. Be to, vanduo yra apsunkintas kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, anglies dioksidu, turi padidintą organikos kiekį. „Čia geležis leistiną normą viršija penkis kartus, o gal ir daugiau“, – aiškino Ž. Steponavičius. 

Vyras akcentavo, kad šis vanduo nėra užterštas nuo paviršinių teršalų – tiesiog turi blogą savo sandarą, neatitinkančią geriamojo vandens rodiklių.

Įmonė dar projektavimo metu buvo pasirengusi Lazdininkuose naudoti dvigubą vandens išvalymo sistemą, kurios neprireikė kituose kaimuose. Mat vandens rodikliai dar iki projekto vykdymo šioje gyvenvietėje buvę itin prasti.

Tačiau, kadangi vandens kokybė tebėra prasta iki šiol, ieškodami optimaliausios išeities specialistai nuolat reguliuoja įrenginius.

 „Valymo metu bandome paduoti daugiau oro, kuris padėtų lengviau geležį oksiduoti. Tai, ką darome šiuo metu, greičiau yra kūryba. Kartą ar net keliskart per mėnesį stebime vandens rodiklius, kol jie atitiks reikalaujamas normas“, – sakė specialistas.

Pasak Ž. Steponavičiaus, iš dalies vandens kokybei įtakos turi ir vamzdynai.

„Jei jie labai seni, surūdiję, į vandenį irgi patenka tos rūdys, net jei giluminis vanduo ir yra geros kokybės. Tiesa,  per porą metų vanduo išplauna net ir tokius vamzdynus.

Tačiau šiuo atveju problema slypi giluminio vandens sandaroje“, – aiškino įmonės komercijos direktorius. 

Nei „Kretingos vandenys“, nei „Eigesta“ nedrįsta pasakyti,  kada darbai Lazdininkuose turėjo baigtis. Ž. Steponavičius paaiškino tik tiek, kad antrojo gręžinio vandens valymo gerinimo darbai atliekami įmonės suteiktu garantiniu laikotarpiu.

Kituose kaimuose vandens gerinimo darbai baigėsi gegužę, Rūdaičiuose – birželio pradžioje.

Kada lazdinininkiečiai galės drąsiai gerti vandenį iš čiaupo, komercijos direktorius irgi sakė negalįs atsakyti. Tačiau dar vienas pakartotinas vandens kokybės patikrinimas bus vykdomas netrukus po Naujųjų metų.

Praėjusį mėnesį iš Lazdininkų gręžinio paimto vandens mėginio tyrimų rezultatai dar nėra gauti.

Ligita SINUŠIENĖ

 2,616 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes
One thought on “Kodėl vandens kubas gali kainuoti beveik šimtą eurų?”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE