Metų sandūroje priimta per petį atsigręžti atgal į prabėgusius metus ir įvertinti, kas matyti priekyje. Tačiau Kretingos kelią lyg rūkas būtų užgulęs – nieko aiškaus, o jei kas ir matosi, tai pro valdžios pučiamą miglą sunku įžvelgti.
Rajono gyvenime bene svarbiausias 2019 metų įvykis buvo Savivaldybės valdžios pasikeitimas. Nors, tiesą pasakius, ypatingu pokyčiu rajono Taryboje nepakvipo. Beveik visų politinių partijų atstovus surinkusi valdančioji koalicija po savo sparnu priglaudė ir ankstesnėje politinėje daugumoje buvusius konservatorius su buvusiu meru priešakyje bei liberalus.
Užtat vilčių teikė naujasis meras Antanas Kalnius. Praėjusioje kadencijoje liberalu pabuvęs ir valdančiojoje koalicijoje, o vėliau su visuomeniniu komitetu „Kretingos kraštas“ – ir opozicijoje, greitas pakalbėti A.Kalnius ore drąsiai braižė šviesias Kretingos rajono perspektyvas.
„Sieksime, kad Kretingos rajonas būtų geriausia vieta gyventi pajūryje, konkuruosime su Klaipėdos rajonu, norime pritraukti kuo daugiau gyventojų – tai galima padaryti“, – praėjusią liepą paradiniais lozungais viešai žarstėsi A.Kalnius, kuris aiškino, kad įsijungus į vadovavimo sferą viskas pasikeitė ir jis pradėjęs mąstyti kitomis spalvomis ir kita raiška.
Tada karštą vasarą stadione vykusioje spaudos konferencijoje nuo optimizmu trykštančio mero neatsiliko ir jo atrasta savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė: „Savivaldybėje sukurta inovacinė grupė, kuri siūlys idėjas Kretingos kraštui“.
Gal artėjant viduržiemiui kas girdėjo bent apie tokios grupės narius ir jų pasiūlytas idėjas?
Rajono valdžiai verčiant naujos kadencijos lapą gyventojai visuomet tikisi permainų. Regimų ir apčiuopiamų. Kuriomis būtų galima ir patiems pasidžiaugti, ir prieš svečią pasididžiuoti.
Nuo rinkimų praėjo devyni mėnesiai. Tokio laikotarpio turėtų lyg ir pakakti norint pasiekti kokį nors konkretų rezultatą. Per 9 mėnesius moterys spėja vaiką pradėti, jį išnešioti ir pagimdyti.
Tačiau pasikeitusi rajono valdžia, regis, vis dar ketinimų procese. Iki šiol nesugebėta net rinkiminėje programoje žadėtos „Kretingiškio kortelės“ sukurti.
Be kasmetinių ir iš esmės Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis finansuojamų gatvių atnaujinimo darbų geriausią gyvenimo vietą pajūryje kurianti Kretingos rajono valdžia per praėjusius metus kol kas gali pasigirti tik pagaliau baigtu Jauryklos parku. Išskyrus vieną kitą rekonstruotą gatvę nuo kovo iš naujosios valdžios – nė vieno bent jau pradėto naujo projekto.
Kretingiškiai socialiniuose tinkluose vis pasidžiaugia kai kur sutvarkytais šaligatviais, įrengtu apšvietimu. Palangos valdžia kažkada taip pat didžiavosi šaligatvių trinkelėmis ir naujai asfaltuotomis gatvėmis.
Tačiau tai buvo prieš 10 metų. Šiandien Palanga žaidžia visai kitoje lygoje: per rekordiškai trumpą laiką pastatyta universali sporto arena, koncertų salė, baseinas, veikia šiuolaikiškas kempingas, atnaujintas miesto stadionas, kuriame vyksta Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai. Sparčiai atgimsta Kurhauzas. Vien tik savivaldybės lėšomis įrengtas šokantis fontanas.
Kol Kretinga pukši ir labai nori surasti broko jau kadaise pradėtame įrenginėti dirbtinės žolės futbolo aikštėje, Palanga tokią aikštę su tribūnomis planuoja po stogu.
Naujų gatvių statyba su po žeme klojamais elektros kabeliais, šaligatviais ir dviračių takais, ar kiemų atnaujinimas gyvenamuosiuose kvartaluose Palangoje jau yra tokia smulkmė, kad visi šie darbai palangiškių vertinami kaip savaime suprantami dalykai.
Aišku, Palanga – ne Kretinga. Savo projektams Vyriausybėje lėšų ieškantiems kaimynams žalia šviesa sostinėje užsidega jau vien todėl, kad Palanga yra valstybę reprezentuojantis kurortas.
Tačiau juk ir visai šalia jūros esanti Kretinga – ne koks užkampio Balbieriškis. Didžiausio šalies kurorto prieigose esantis tranzitinis rajonas Lietuvai yra ne mažiau svarbus ir jame galėtų atsirasti visos poilsio ir turizmo aptarnavimui skirtos paslaugos.
Tačiau kodėl Kretingoje stringa beveik visi pradedami projektai? Kodėl tik Kretingos valdžiai vis nepasiseka su rangovais? O gal problema yra visai ne rangovai? Gal problema glūdi rajono Savivaldybėje? Ir visai nesvarbu, kurios partijos atstovai valdžios kabinetuose šeimininkauja.
Jei kovą valdžios siekę ir ją gavę rajono politikai būtų turėję aiškius tikslus, ar jau šiandien, prabėgus 9 mėnesiams, Kretinga negalėjo būti parengusi, pavyzdžiui, miesto stadiono rekonstrukcijos techninio projekto ir bent jau būti pradėjusi rangovo paieškas?
Kas naujajai valdžiai trukdė ištraukti iš stalčių dar prieš 5 metus parengtus Rotušės aikštės projektus, nupūtus dulkes juos atnaujinti, atrinkti geriausiąjį ir imtis realizuoti. Juk tuos tris projektus, už kuriuos rajonas sumokėjo daugiau nei 5 tūkst. eurų (jų vertė anuomet buvo visai kita), parengė tie patys architektai profesionalai.
Kokia prasmė buvo dabar iš naujo pradėti neapibrėžtas Rotušės aikštės architektūrinės koncepcijos paieškas, kur vien tik pasiplepėjimai šia tema savivaldybei kainuos 8 tūkst. eurų.
Rotušės aikštės istorija, aikščių projektavimo tendencijos pasaulyje – visa tai, be abejo, yra įdomu. Žmonių savišvietai tikrai dėmesio vertos specialistų paskaitos. Tačiau siekiant galutinio tikslo – Rotušės aikštės rekonstrukcijos, tai yra ne kas kita, kaip plepalai.
Be jokios nepigiai kainuosiančios ir abejotiną naudą duosiančios gyventojų apklausos yra aišku, kad dabartinėje Rotušės aikštėje vis vien turės išlikti automobilių parkavimo vietos, o jos dominante taps dabar į pakraštį nukištas originalus paminklas miesto įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui, ar šiuolaikiškas fontanas, ar atstatyta rotušė.
Rotušės atstatymas viskam pinigų stokojančiai Kretingos savivaldybei yra mažai realus. Pakanka pažvelgti į rajono valdžios trūkčiojimus dėl naujo Savivaldybės pastato statybos.
Jei vis tik būtų imtąsi rotušės atstatymo, vietoj sutvarkytos aikštės Kretinga pačiame miesto centre mažiausiai 5 metams turėtų aptvertą statybvietę. Gal todėl dauguma kretingiškių rajono valdžią ragina mažiau svaičioti, o bent jau užbaigti tai, kas yra pradėta.
Vadinasi, atnaujintoje miesto aikštėje atsiras perkeltas J. K. Chodkevičiaus paminklas su visų kretingiškių pageidaujamu fontanu, o architektams belieka tinkamai juos sukomponuoti. Prie ko čia 8 tūkst. eurų kainuojanti paroda, 5 valandas trukusios specialistų diskusijos ir gyventojų apklausa.
Klausti visuomenės, kokios aikštės jie norėtų, tai tas pats, jei restorane nepateikus meniu padavėjas teirautųsi, ko klientai pageidautų valgyti. Atsakymas būtų vienas – o ko turite?
Kaip būtų galima vertinti rajono valdžios kompetenciją, jei gyventojų išrinkti politikai patys neturi ką pasiūlyti ir slėpdamiesi už tariamo skaidrumo širmos siūlo tai daryti patiems žmonėms? Tuomet, po rinkimų nepraėjus nė metams, kretingiškiams kyla visai pagrįstas klausimas – ar tinkamus žmones į valdžią išsirinkome?
Jei prie valdžios šturvalo stoję politikai būtų turėję siekį ne pasipuikuoti valdžioje, o kažką palikti rajono istorijai, Rotušės aikštės pertvarkymo techninis projektas jau būtų gulėjęs ant mero stalo, o taryba šių metų biudžete jau būtų planavusi aikštės rekonstrukcijos pradžiai reikalingas lėšas.
Štai tokia migla žvelgiant į prasidėjusius metus.
˙
1,673 peržiūrų (-a)