Kilnojamąją parodą pristatė Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja, menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė.

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje jau galima susipažinti su Gargždų krašto muziejaus parengta kilnojamąja paroda „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ bei Gargždų dvaro valdytojo barono Eugenijaus Renės poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“.


Parodą bei knygą pristatė Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja, menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė ir muziejininkas istorikas Marius Mockus, taip pat Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas ir Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas muziejininkystei, istorikas Julius Kanarskas.
Pasak R. Šiurytės-Šimulienės, Gargždų krašto muziejaus iniciatyva parengta kilnojamoji paroda ir sukurta siekiant pristatyti 2016–2019 metais parengtą ir išleistą E. Renė knygą, kurią iš lenkų kalbos išvertė Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė.
Parodoje pasakojama ne tik apie baronų Renių šeimą, kuri Žemaitijoje valdė Gargždų ir Renavo dvarus. Supažindinama ir su šios šeimos kaimynais, kitų dvarų valdytojais: Kretingos grafais Tiškevičiais, Rietavo kunigaikščiais Oginskiais ir Vėžaičių grafais Volteriais.
„Pradėjus vartyti istorinę medžiagą iškilo faktai, kad tarp dvarų valdytojų buvo ir kaimynystės, ir giminystės ryšių, ir konkuravimo gerąja prasme sekant naujausiais Europos technikos pasiekimais ir pritaikant juos savo dvaruose, kuriant literatūrą ir muziką, įsitraukiant į švietėjišką veiklą.
Pavyzdžiui, ir šiandien istorikai nesutaria, kur Lietuvoje buvo pastatyta pirmoji elektrinė – ar kunigaikščio Bogdano Oginskio 1892 metais Rietave, ar beveik 10-čia metų anksčiau Kretingos Tiškevičių dvare“, – pasakojo R. Šiurytė-Šimulienė.
Muziejininkai kilnojamajai parodai pagal temas atrinko įdomiausius faktus, ryškiausius dvarų veiklos aspektus.
Šeši parodos stendai pasakoja apie Vakarų Žemaitijos dvarus ir dvarininkus, dvarų parkus ir žiemos sodus, dvarų architektūrą, švietimą ir ryšius su lietuvių tautiniu sąjūdžiu, apie literatūrą ir muziką, technikos naujoves.
Visi parodos stendai yra interaktyvūs, tai yra, juos galima liesti, vartyti, klausyti E. Renė poezijos lietuvių ir lenkų kalba. Tris eilėraščius įgarsino jaunas Vilniaus aktorius lenkas Oskaras Vigonovskis ir lietuvė Paulina Simutytė, muzikos autorius – iš Rietavo kilęs kompozitorius Andrius Šiurys.
Viename stende net galima pasukti vėjo jėgainės sparnus, o jos gaminama elektra įžiebti Rietavo bažnyčios žirandolį.
Šią parodą Gargždų krašto muziejus paruošė su partneriais – Kretingos muziejumi, Renavo dvaro sodyba, Vėžaičių kultūros centru ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejumi.
Paroda keliauja po partnerių ekspozicines erdves. Kretingos muziejuje ji bus eksponuojama iki vasario 25 dienos.
E. Renė poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“ išleista 2 tūkstančių egzempliorių tiražu. Ją sudaro apžvalga apie Renė šeimą bei to meto literatūrą.
Pasak M. Mockaus, į lietuvių kalbą išversta ne visa E. Renė knyga, tik vertingiausia jos dalis – poezija ir poetinis ciklas „Žemaičių vaizdeliai“.
„Poezijos knygą E. Renė išleido 1878 metais, tačiau eilėraščiai buvo sukurti daug anksčiau, jaunystės laikotarpiu – 1852–1855-aisiais.
Knyga pasirodo po to, kai mirus tėvui Feliksui Eugenijus tampa tikruoju dvaro savininku“, – pasakojo M. Mockus.
E. Renė poezijos knygos originalai saugomi Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Lenkijos bibliotekose, jų gali būti privačiose kolekcijose.

Iš Baltijos vokiečių gimęs paskutinis garsios giminės palikuonis, lenkiškai rašęs poetas E. Renė gimė 1830 m. sausio 13 dieną.
Jo tėvai buvo išsilavinę žmonės, domėjosi gamtos mokslais, geologija, meno vertybėmis. Labai rūpinosi dvaro sodybos puošyba, buvo sukaupę 4 tūkst. tomų biblioteką.
Savo kūrybą – 43 eilėraščius, 1852 m. parašytą poetinį ciklą „Žemaičių vaizdeliai“, du operos libretus ir penkių veiksmų melodramą „Zosė Pšibilaitė“ – E. Renė išleido 1878 m. ir tai buvo vienintelė jo lenkų kalba išleista knyga Vilniuje. Visa E. Renė kūryba liudija jo glaudžius ryšius su vietine krašto kultūra.
E. Renė mirė Berlyne 1895 m. gruodžio 25 d. Po trijų dienų palaidotas Gargždų bažnyčios šventoriuje pastatytoje koplyčioje-mauzoliejuje, kurią patys dvarininkai ir fondavo.

 1,878 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes