Jei Kretingos rajono savivaldybė nebūtų parengusi atitinkamos Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo programos, „Atostogų parkas“ niekada nebūtų buvęs įrengtas Žibininkuose.

Rajono biudžeto pajamų sąskaita investuotojams keliamos mokesčių lengvatos sąlygos, pasirodo, pritaikomos pagal jau investuotas lėšas ir sukurtą darbo vietų skaičių. Tokia skandalinga situacija paaiškėjo panagrinėjus, kas ir kaip gauna lengvatas.


Savivaldybė nepasiėmė 18 tūkst. eurų
Savivaldybės parama investuotojams ir verslui trejus metus rajone naudojosi vienintelis verslo objektas – „Atostogų parkas“.
Kitos verslo įmonės, kaip aiškėja, apie ją net ir nežino. Gal ir nenuostabu, nes prieš 7 metus parengta Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo Kretingos rajone programa ir buvo sukurta konkrečiam investuotojui.
Visai šalia Palangos įsikūręs turistų traukos objektas nuo 2015 m. per trejus metus yra sutaupęs daugiau nei 50 tūkst. eurų, kurių nesumokėjo į savivaldybės biudžetą.
Be abejo, turistų srautą į Kretingos rajone neabejotinai padidinęs ir Kretingą už Lietuvos ribų garsinantis „Atostogų parkas“ veikiausiai vertas tos pusšimčio tūkstančio eurų paramos.
Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Visų pirma, bent jau 18 tūkst. eurų iš paminėto pusšimčio tikrai turėjo įkristi į savivaldybės biudžetą. Tai yra, vidutiniškai – apie 6 tūkst. eurų per metus. Štai tiek ir pakaktų kokiai kukliai gatvelei suprojektuoti.
Nors vandens pramogų, SPA ir nakvynės viešbutyje bei penkiasdešimtyje rąstinių namelių paslaugas teikia „Atostogų parkas“, mokestinių lengvatų prieš ketverius metus prašė dar viena įmonė – Plungėje registruota transporto ir logistikos bendrovė „Saukupa“, kuri būtent tiek – 18 tūkst. eurų – ir sumažino savivaldybės pajamas.
Pamiršo darbuotojus kretingiškius
Sauliaus Kuprio vadovaujama bendrovė „Saukupa“ savo 2015 m. prašymą trejiems metams atleisti jo verslą nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių Kretingos rajone motyvavo tuo, kad įmonė Žibininkų kaime 2014 m. įkūrė naują turizmo objektą – „Mėguvos kaimą“.
Kreipimosi į Savivaldybę metu, 2015 m. pabaigoje, įmonė turėjo 63 darbuotojus, iš kurių 23 dirbo ką tik įrengtame „Mėguvos kaime”.
Deja, šiuos 23 Kretingos rajone besidarbuojančius darbininkus jų direktorius jau pamiršo. Ir pamiršo tiek, kad išvis neprisimena juos egzistavus.


Vakar paklaustas, kiek šiuo metu jo vadovaujamoje įmonėje dirba kretingiškių, S. Kuprys net negalvojęs atsakė, kad nė vieno.
Paprašytas patikslinti, ar apskritai kada nors jų dirbę, suabejojo: „Gal kažkada, gal kada nors, neprisimenu. O kodėl jūs klausiate?“
Verslininkui priminus, kad jo vadovaujama įmonė net trejus metus naudojosi Kretingos rajono savivaldybės malone atleidžiant ją nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, sutrikęs pašnekovas atsakė: „Vadinasi, dirbo“.
Ir tuoj pat nutraukė pokalbį, tuščiai pažadėjęs perskambinti vėliau.
Po šio keisto pokalbio kilo pagrįsta abejonė, ar Savivaldybei nurodytas įdarbintų žmonių skaičius nebuvo reikalingas tik mokestinei lengvatai gauti.
Viešai skelbiama, kad UAB „Saukupa“, po kurios vardu slepiasi „Mėguvos“ kaimo pusšimtis rąstinių namelių, teikia logistikos ir transporto paslaugas: vykdo krovinių gabenimą, pervežimą autotransportu tarptautiniais ir vietiniais maršrutais. Taip pat – apdirba bei gamina medieną ir ja prekiauja.
Beje, šiuo metu „Saukupos“ darbuotojų skaičius yra sumažėjęs daugiau nei tris kartus. Darbininkų belikę tik 19.
Bet mokestinės paramos laikotarpiui jau pasibaigus, Kretingos rajono savivaldybės tai ir nebejaudina.


Palengvino sąlygas lengvatai gauti
Įdomių detalių Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo Kretingos rajone programa turi ir daugiau.
Pasirodo, kad net ir turėdama 23 darbuotojus mūsų rajone „Saukupa“ nebūtų galėjusi pretenduoti į mokestinę lengvatą, jeigu rajono taryba prieš penkerius metus nebūtų pakeitusi sąlygų šiai lengvatai gauti.
Tiesą sakant, tokios paramos nebūtų gavęs net ir „Atostogų parkas“, nes 2013 m. rugpjūčio 29 d. pirmą kartą Kretingos rajono tarybos patvirtinta Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo Kretingos rajone programa verslui kėlė gerokai aukštesnius rekalavimus.
Pavyzdžiui, į vienerių metų mokestinę lengvatą iki 50 proc. mokamų mokesčių galėjo pretenduoti tik įmonė, įdarbinusi nuo 20 iki 50 darbuotojų.
Po dviejų metų, likus trims dienoms iki „Atostogų parko“ ir „Saugupos“ prašymų dėl mokestinės lengvatos taikymo, rajono taryba minimoje programoje ne tik litus pavertė į eurus, bet ir palengvino sąlygą dėl darbuotojų skaičiaus, jį sumažinusi daugiau nei perpus.
Nuo 2015 metų lapkričio pabaigos į mokestinę lengvatą pretenduojančiai įmonei jau pakako įdarbinti nuo 10 iki 20 darbuotojų.


Sąlygose sumažino darbuotojų skaičių
Tuo atveju, jeigu įmonė įdarbina daugiau nei 21 darbuotoją, ji gali būti ir visai atleista nuo mokesčių, kai, remiantis pirminiu tarybos sprendimu, priimtu 2013 m., tokiai įmonei nebūtų leista pretenduoti net į 50 proc. mokestinę lengvatą.
Dar labiau Taryba pakoregavo sąlygas mokestinei lengvatai dvejiems ar trejiems metams. Reikalavimai dvejų metų mokesčių lengvatai nuo 51 iki 100 proc. netikėtai sumažėjo nuo daugiau nei 500 tūkst. litų (147 tūkst. eurų) investicijų iki 120 tūkst. eurų ir nuo 51 iki 21 darbuotojo.
Pretenduoti į mokestinę lengvatą tapo irgi lengviau: vietoj anksčiau nustatytos 1 mln. litų investicijos beliko 200 tūkst. eurų, nors milijoną pagal nustatytą kursą pavertus eurais ši suma siektų 289 tūkst. eurų.
Atitinkamai sumažintas ir darbuotojų skaičius – nuo iš pradžių reikalauto 51 iki 21.
Į Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo programą taryba įtraukė ir kelis papildomus punktus – sudarė sąlygas mokestinėms lengvatoms sulaukti dar mažiau investavusioms ir neturinčioms nė tų dviejų dešimčių darbuotojų įmonėms.
Tai yra, perpus mažesni mokesčiai pasiūlyti už daugiau nei 60 tūkst. eurų investicijas – dvejiems metams ir už didesnes nei 120 tūkst. eurų – trejiems metams.
Abiem atvejais įmonei pakanka išlaikyti įdarbintus nuo 10 iki 20 darbuotojų.


Nebereikalauja nuolatinių darbo vietų
Iš pakoreguoto tarybos sprendimo dingo terminas „nuolatinės darbo vietos“. Vietoj jo atsirado neaiškus žodžių junginys „išlieka įdarbinta atitinkamas skaičius darbuotojų“.
Apie nuolatines darbo vietas nekalbama ir šiuo metu galiojančioje Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo programoje, nors iki šiol ji buvo koreguota dar tris kartus.
Iš privalomų su prašymu Savivaldybei pateikti dokumentų sąrašo politikai išbraukė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Kretingos skyriaus pažymą apie į mokestinę lengvatą pretenduojančioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių už praėjusius kalendorinius metus pagal ketvirčius.
Taigi, per trejus metus į rajono biudžetą neįnešęs 52 tūkstančių eurų turizmo objektas iš esmės gali jokiais dokumentais negrįsti, kad sukūrė nuolatinių darbo vietų.
Tiesa, „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša patikino, kad iš 182 darbuotojų apie pusė jų yra kretingiškių, ir daugelis darbuotojų turi nuolatines darbo vietas.
Programą parengė „Atostogų parkui“
Tačiau tuo pat metu R. Jovaiša atvirai pasisakė, kad minima Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo programa ir buvusi parengta būtent „Atostogų parkui“.
„Nors iš tiesų ne vien mums, bet ir kitiems verslams, kurie irgi gali prašyti dėl mokestinės lengvatos“, – patikslino pašnekovas.
Anot verslininko, dėl šios programos prieš beveik dešimtmetį ir pasirinkęs įrengti turistų traukos objektą būtent Kretingos rajone.
„Atostogų parkas“ galėjo atsirasti ir Šilutėje. Kreipėmės ir į Palangos, ir į Plungės savivaldybes. Bet tik tuometinis Kretingos meras Juozas Mažeika pasakė, kad padės.
Tada buvo pradžia, o pradžioje bet kokiam verslui yra sunku, tad mums šita parama buvo labai svarbi“, – atviravo „Atostogų parko“ direktorius.
Tarybos narys Juozas Mažeika, nuo 2010 m. iki 2019 m. ėjęs rajono mero pareigas, laikraščiui patvirtino, kad minima investicijų pritraukimo programa buvo kelis kartus koreguojama „Atostogų parko“ prašymu.
Prašymą trejiems metams atleisti nuo mokesčių „Atostogų parkas“ grindė tuo, jog 2015 m. Žibininkuose įgyvendino pusšešto milijono eurų vertės projektą „Turizmo ir sveikatinimo centro įkūrimas“ ir nuolat plečia darbuotojų skaičių.
Prašymo registravimo metu jų buvo 38.


Kitos įmonės negirdėjo apie lengvatą
Pernai dar viena rajone veiklą vykdanti įmonė pasinaudojo mokestine parama verslui – bendrovės „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB.
Dar kelios pakalbintos didesnės rajono įmonės, turinčios po daugiau nei 100 darbuotojų, kaip susitarusios tvirtino apie galimybę pasinaudoti mokestine lengvata niekada negirdėjusios.
„Veikiame ne vieną dešimtmetį, ir mokame Nekilnojamojo turto mokesčius, tad tai mums yra aktualu, bet pirmą kartą girdžiu apie tokią lengvatą.
Galbūt tiesiog nepastebėjau tokio informacijos, nes programų yra įvairių“, – kalbėjo viena rajono verslininkė, nenorėjusi viešai atskleisti nei savo pavardės, nei įmonės pavadinimo.
Viešosios įstaigos „Bruneros“ marketingo skyriaus vadovė Silva Petrikauskienė sakė, kad jos atstovaujama įmonė niekada nesikreipė į Savivaldybę dėl jokios paramos.
„Mes patys remiame bendruomenę. Tačiau yra džiugu, kad Savivaldybė gali būti verslo parnere ir paremia verslą“, – kalbėjo S. Petrikauskienė.
Kadangi minima Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo programa per kelerius metus buvo koreguota dar kelis kartus, pagal šiuo metu galiojančius paskutinius pakeitimus investicijų kartelę verslui vėl šiek tiek pakelta.
Paskutiniai pakeitimai buvę daryti 2018 m. kovą ir praėjusių sausį. Tuo metu mokestinės lengvatos laikotarpis, skirtas „Atostogų parkui“, jau buvo pasibaigęs.
Pavyzdžiui, pretenduojančios į 100 proc. mokestinę lengvatą dvejiems metams įmonės turi būti investavusios ne mažiau kaip 150 tūkst eurų. „Atostogų parko“ prašymo metu ši suma siekusi tik 120 tūkst. eurų.

 2,560 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes