Mobiliojo pašto paslauga vydmantiškius išvedė iš kantrybės

Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ garsiai ištrimituota įprastus pašto skyrius pakeitusių mobiliųjų paštininkų paslauga kaimo gyventojus nuvylė. Žmonių aptarnavimas ir pailgėjo, ir suprastėjo.

Aptarnavimas pailgėjo šešis kartus
„Mobiliam paštininkui turiu duoti ir staliuką, ir kėdę, ir prie elektros prisijungti, ir tualetą“, – apie skambiai pristatytą, bet žmones piktinančią naują „Lietuvos pašto“ paslaugą kalba vydmantiškė Vitalija Ramanauskienė.
Moteris sako jokiu būdu nenori nieko blogo pasakyti apie šią paslaugą teikiančius darbuotojus. Vydmantiškę pribloškė valstybinės įmonės požiūris į darbuotojo darbo sąlygas bei nepamatuota paslaugų teikimo reforma.
V. Ramanauskienės dukra vykdo prekybą per elektroninę parduotuvę, todėl į paštą moteriai tenka eiti kasdien. Ir kas kartą – su dvidešimt ar net keturiasdešimt siuntų.
„Kai dirbo mūsų Dalytė, viskas vykdavo sklandžiai, ji mane aptarnaudavo per 7–10 minučių. O po šių pokyčių pašte naujas darbuotojas prie mano siuntų užtruko daugiau nei valandą.
Be to, dabar paštas dirba tik pusvalandį. Ir aš juk esu ne vienintelė klientė, tad per tą pusvalandį visiškai neįmanoma nieko padaryti“, – kalbėjo V. Ramanauskienė.

Mobilus paštininkas pasiprašė į tualetą
Kitą kartą šį mobilųjį paštininką vydmantiškė kvietėsi į namus, bet ir čia nei klientei, nei pašto darbuotojui nebuvo lengviau.
„Aš jam turėjau duoti ir stalą, kur susidėti visas siuntas, ir kėdę atsisėsti. Man negaila, bet kalbu apie tai, kad tokia paslauga turi būti teikiama pašte, o ne namuose, nes ją deramai suteikti važinėjant automobiliu paprasčiausiai neįmanoma.
To žmogaus iš tiesų man net gaila. Jis gal kokių 60-ies metų, visas sušilęs, šlapias. Sakė, kad nėra nei valgęs, nei gėręs, nei tualete buvęs – nespėja žmogus pristatinėti siuntų, laiškų, prenumaratos. Paprašė, kad leisčiau užeiti į tualetą. Leidau, nors jis ir šlapiais batais. O ką tam darbuotojui daryti?“ – įspūdžiais apie mobiliojo paštininko aptarnavimą namuose dalijosi rajono gyventoja.
Paštininkas klientės paprašė ir kitos paslaugos – leisti pasinaudoti elektros rozete, kad galėtų įkrauti planšetinį kompiuterį, kuriame ji turinti pasirašyti.
Pasirodo, nors šis elektroninis prietaisas – būtina paštininko darbo priemonė, visą dieną būdamas kelyje ir jį naudodamas, darbuotojas neturi galimybės jo net įkrauti.

Vydmantai plečiasi
V. Ramanauskienė įsitikinusi, kad pašto Vydmantuose uždarymas iš viso yra klaidingas sprendimas.
„Lietuvos paštas“ skelbia, kad regionuose pasikeitus demografinei padėčiai, gyventojams senstant ir kaimams nykstant, tokios pašto paslaugos, kokios buvo teikiamos iki šiol, tampa nereikalingos. Deja, Vydmantų demografinė padėtis, nors ir keičiasi, bet anaiptol ne į tą pusę, kaip tvirtina „Lietuvos paštas“.
Nors ir vadinami kaimu, Vydmantai gyventojų skaičiumi smarkiai viršija kai kuriuos Kretingos rajono miestelius, pavyzdžiui, Salantus, teturinčius 1600 gyventojų. O Vydmantuose – net 3 tūkstančiai gyventojų. Tai – keturioliktas pagal dydį kaimas visoje Lietuvoje.
Ir vadinamas kaimas nuolat plečiasi – tą liudija čia nuolat vykstančios naujos privačių namų statybos, netrukus bus pradėta statyti nauja Vydmantų bažnyčia.
Naujuoju sutrumpintu pašto darbo metu vakar su „Švyturio“ žurnalistais susitikęs gausus vydmantiškių būrys neslėpė pasipiktinimo įmonės reforma.

Paštas pats save uždarė
„Penktadienio ir šeštadienio laikraščius gavau tik antradienį po pietų. Girdėjau, kad žmonės apskritai žada atsisakyti prenumeratos“, – piktinosi Vydmantų bibliotekininkė Milda Rogačiovienė.
Moterį pribloškė ir kita situacija. Internetu užsisakiusi auskarus vydmantiškė sumokėjo už siuntinuko pristatymą į namus, bet sulaukė žinutės, kad norėdama jį atsiimti turi atvykti į Kretingos paštą.
„Susisiekiau su siuntėju, o jis – su „Lietuvos paštu“, iš kurio sulaukė atsakymo, kad Vydmantų paštas uždarytas.
Tačiau paštas nėra uždarytas! Internetinė prekyba – aukštumoje, o mes, vydmantiškiai, turėsime likti be jos?” – neslėpė nuostabos M. Rogačiovienė.
Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius prisiminė, kaip gražiai visai Lietuvai buvo pristatyta „Lietuvos pašto“ naujovė.
„Nuoširdžiai tuo tikėjau, kad tikrai taip ir bus, kaip gražiai viskas nupiešta. Deja, dabar manau, kad daugelis žmonių rinksis kitą paslaugų teikėją.
Kreipiausi ir į Savivaldybės Kaimo reikalų komitetą, bet gavau atsakymą, kad „Lietuvos paštas“ yra valstybės įmonė, kuri nederina savo plėtros strategijos su vietos savivaldomis“, – svarstė bendruomenės pirmininkas.
„Labai nerimauju dėl tos pašto reformos. Juk reikia atsižvelgti į žmones, mes gi ir mokesčius pašte įpratę mokėti“, – kalbėjo Nijolė Jurgutienė.
„Aš užsiimu internetine prekyba, kasdien siunčiu laiškus. Dabar esu pririštas prie konkretaus laiko – pusės dvyliktos. Į namus paštininko priimti negaliu, nes turime mažą vaiką, jis gali tuo metu miegoti. Iki šiol tikrai buvau patenkintas pašto paslaugomis, bet dabar man tai sukelia labai daug rūpesčių“, – kalbėjo kitas vydmantiškis Gediminas Simutis.

Paštininkai dirbo be tualeto
Gyventojai sujudo tik šią savaitę, kai juos suerzino naują paslaugą teikiančios įmonės negrabumas ir klientų poreikių ignoravimas.
Tačiau aiškėja, kad penkerius metus profesionaliai savo pareigas atlikusias buvusią Vydmantų pašto viršininkę Dalią Petrauskienę ir du dešimtmečius paštininke dirbusią Ziną Norvilienę „Lietuvos paštas“ galimai išnaudojo, naudodamasis moterų nuolankumu.

Visų pirma, iš Vydmantų seniūnijos patalpas nuomojęsis „Lietuvos paštas“ neturėjo tualeto. Tiesa, nuo ryto iki pietų ir ilgiau čia dirbusios moterys galėjo laisvai naudotis seniūnijos ir bibliotekos tualetu.
Tačiau šeštadieniais darbuotojos turėdavo pasijusti nukeliavusios keliais šimtmečiais į praeitį. Tualetą joms atstodavo paprasčiausias kibiras, nes seniūnija ir biblioteka nedirba savaitgaliais, todėl ir patalpos, pro kurias galima patekti į tualetą, užrakinamos.
„Mes tualeto neturėjome tik šeštadieniais, bet aš žinau, kad Lietuvoje buvo daug pašto skyrių, kurie išvis niekada neturėjo tualeto. Ir niekam nerūpėdavo, kur darbuotojas nueis“, – kalbėjo D. Petrauskienė.
Buvo priversta dirbti viršvalandžius.
Buvusi Vydmantų pašto viršininkė sakė, kad tualeto problema jai kėlė mažiausiai galvos skausmo. Moteriai nesuprantama, kodėl jos darbo laikas buvo nurodomas nuo 8.30 val., kai jai reikdavo ateiti gerokai anksčiau.
„Juk aš turėdavau pasiruošti paštininko atvykimui. Todėl ateidavau nuo 8 val., kad suspėčiau, ar net ir anksčiau. Ir mano darbas oficialiai turėjo baigtis 12.30 val., bet neįmanoma spėti per tiek laiko.
Todėl dirbdavau ilgiau, būdavo, kad ir iki 14 val. Vis galvodavau, kad reikia paprašyti užmokesčio už viršvalandžius ar padidinti etatą, bet taip to ir nepadariau.
Kita vertus, vadovybė turėjo žinoti, kiek aš dirbu. Juk kasą uždarydavau išeidama iš darbo – visada būdavo fiksuojamas laikas“, – pasakojo vydmantiškė.
Jos darbo krūvį liudijo ir didžiulė prekybos apyvarta, kurią rajone lenkė tik Kretingos miesto paštas.
„Juk pašte būdavo galima nusipirkti visko – nuo degtukų iki patalynės, chalatų, čiužinių. Nuo prekių gausos nebūdavo kur kojos padėti. Paštas kaime buvo tarsi ūkinių prekių parduotuvė“, – savo darbo kasdienybę prisiminė D. Petrauskienė.

Skaičiuoja ne visus klientus

Tuometę viršininkę nuvylė įmonės valdžios požiūris į jos darbą, kai prieš porą metų prijungus Rūdaičių skyrių jos atlyginimas nepadidėjo.
„Tikėjausi, kad vietoj 0,65 etato tikrai turėsiu visą, bet taip nenutiko. O dėl prekybos labai skriaudžiama kaip ir nesijaučiau, nes dėl didelės apyvartos per mėnesį man pridėdavo po 50 eurų, o kartais – ir 70 eurų“, – sakė moteris.
Vydmantiškė pabrėžė, kad „Lietuvos pašto“ vadovybė, fiksuodama darbo pajėgumus, skaičiuoja ne visus klientus.
„Jie suskaičiuoja tik pinigines operacijas, kurių pas mus per dieną būdavo apie 14. Tačiau žmonės ateina ir pasiimt siuntų, prenumeratos, ir tas skaičius ne ką mažesnis.
O siuntų kasdien turėdavo po didžiulį 50 kg maišą, o kartais – net ir du. Į Vydmantus atkeliauja ir iš čia išsiunčiama labai daug siuntų, nes populiarėja elektroninės parduotuvės“, – aiškino ji.

Atsisakė pasiūlymo dėl darbo krūvio
„Lietuvos paštui“ pradėjus vidines reformas mobilaus paštininko pareigybė visų pirma buvo pasiūlyta tuometei paštininkei Zinai Norvilienei. Šiai atsisakius pasiūlymo, jo sulaukė ir tuometė viršininkė.
„Negalėjome jo priimti, nes žinome šį darbą, juk Vydmantai – labai didelis kaimas, ir vienas žmogus jo niekaip nepajėgs aptarnauti.
Buvau įsitikinusi, kad naujasis mobilusis paštininkas ištemps tik dvi savaites, bet apsirikau – jis teištvėrė savaitę“, – kalbėjo moteris.
Dvidešimt metų Vydmantų paštininke dirbusi Z. Norvilienė „Lietuvos paštui“ pasiūlius tapti mobiliąja paštininke visų pirma paprašė didesnio atlygio.
„Čia ne pageidaivmų koncertas“, – tokio atsakymo iš vadovybės sulaukusi paštininkė.
Mobilusis paštininkas, kaip sakė vydmantiškė, turi dirbti nuo ryto iki 21 val. vakaro ar netgi dar ilgiau. O alga – minimali.
„Plius 20 eurų per mėnesį – už pašto viršininkės pareigas“, – šyptelėjo moteris.

Pažeidė darbuotojų orumą?
„Švyturys“ pasidomėjo, kaip tokį faktą, kad darbuotjai negali pasinaudoti tualetu, vertina Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
„O! Nieko sau! Tai yra darbo sąlygų nesuteikimas, žmogaus orumo žeminimas. Tai neleistinas dalykas”, – stebėjosi centro vadovė.
Sužinojusi, kad darbuotojai nebuvo mokama ir už viršvalandžius, K. Mišinienė sakė: „Fiksuoti viršvalandžius yra darbdavio pareiga. Už darbą savaitgaliais irgi turi būti mokama daugiau.
Galime įžvelgti, kad tokioje padėtyje darbuotojas darosi priklausomas nuo darbdavio – galbūt bijodamas prarasti darbą. O juk kasos duomenys rodo, kada žmogus palieka darbo vietą. Šiuo atveju darbdavys buvo nesąžiningas su darbuotoju“.

Gali dar paprašyti išmokos
Kretingos advokatas Darius Kurpavičius sako, kad iš tiesų buvusiam darbuotojui nėra itin lengva išsikovoti išmokas už turėtus viršvalandžius, jei iki šiol nebuvo dėl to kreiptasi.
„Tačiau, kol dar oficialiai yra įmonės darbuotojas, jis gali raštu kreiptis ir paprašyti išmokėti per penkerius metus susikaupiusius viršvalandžius bei pateikti skaičius.
Maža tikimybės, kad darbdavys sutiks su tuo, bet galbūt bent jau išmokės už metus. Bandyti dar galima, ypač, jei pavyks įrodyti, kad tikrai buvo dirbta daugiau“.

“Lietuvos pašto” Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės atsakymai į “Švyturio” klausimus:

Šiuo metu Kretingos rajone pertvarkomi 3 paštai: Kartenos, Kūlupėnų ir Vydmantų.
Rajone lieka nepertvarkyti 3 paštai – Kretingos, Darbėnų ir Salantų.
Iš viso rajone dirba 5 mobilieji laiškininkai.
Vien per pirmąsias dvi mobiliojo paštininko darbo pradžios dienas atlikta operacijų:
Įvykdyti 2 iškvietimai, įteiktos 504 prenumeratos, 288 registruotos siuntos, 11 procesinių dokumentų, 737 paprastosios korespondencijos (neregistruotų siuntų).
Priimta viena įmoka.

Mobilaus laiškininko projektas Kretingos rajone startavo šių metų sausio 28 d. Iš viso rajone dirba 5 mobilūs laiškininkai, kurių etatas – pilna darbo diena. Iki šiol regionuose laiškininkai dirbdavo ne pilnu etatu, kai kurių darbo krūvis buvo net mažesnis nei pusė etato. Dėl mobilaus laiškininko įvedimo buvo panaikinti 6,60 kaimo laiškininkų etatai ir įsteigti 5,00 mobilaus laiškininko etatai.
Regionuose pasikeitus demografinei padėčiai, gyventojams senstant ir kaimams nykstant, pašto paslaugų, kaip anksčiau, nebereikia, tad Lietuvos paštas privalo prisitaikyti prie pokyčių. Įgyvendinus mobilaus laiškininko projektą, laiškininkai kaimo vietovėse gyventojus aptarnauja naujais tarnybiniais automobiliais, išmaniomis planšetėmis ir nuotoliniais čekių spausdintuvais, todėl darbas su technologijomis ir vairuotojo pažymėjimas – būtinas reikalavimas šiuolaikiniam laiškininkui. Deja, ne visi turi vairuotojo pažymėjimą ar nori dirbti planšetėmis.
Laiškininkų darbo pobūdis, kaip ir iki šiol, išliko toks pat – laiškininkai savo dienos „krovinį“ (siuntas, prenumeratą, korespondenciją) pasiima pašte ir savo aptarnaujamas apylinkes apeina/apvažiuoja per tam tikrą laiką, kad klientai laiku gautų savo siuntas ir prenumeratą. Kadangi išdalinamos visos būtinos darbo priemonės, pasirūpinama ir jų techniniu aptarnavimu bei veikimu.
Kaip ir Vydmantų atveju, kiekviename etape mūsų analitikai įvertina apylinkes, gyventojų kiekį bei jų poreikį pašto paslaugoms – tai atlikti nesunku pagal vidutiniškai pašte atliekamas operacijas. Labai dažnai kaimiškose vietovėse per mėnesį operacijų atliekama vos už kelis šimtus eurų, kurie nepadengia patalpų ir darbuotojų atlyginimų kaštų.
Kadangi apie atvykusias siuntas gyventojai sužino iš specialaus pranešimo pašto dėžutėje arba SMS, fiksuoti jų skaičių nėra sudėtinga.
Pereinamuoju laikotarpiu vienerius metus kaimiškose vietovėse, kuriose startavo mobilaus laiškininko projektas, pašto skyriai veiks kaip veikia, tik trumpiau. Po metų jie bus uždaryti, tačiau mobilūs laiškininkai tam tikromis valandomis gyventojų lauks specialiose pastovėjimo vietose. Jų vieta ir laikas skelbiami pašte esančiuose plakatuose.

 4,347 peržiūrų (-a)