Rekordiškai šilta žiema sujaukė šilumos gamintojų finansinius reikalus. Praėjusius metus norėdama užbaigti be skolų ir atsiskaityti už paslaugas bendrovė Kretingos šilumos tinklai buvo priversta parduoti dalį savo taršos leidimų.
Brangus nereikalingas kaminas
Pasak Kretingos šilumos tinklų direktoriaus Jono Barzdžio, taip ir nepaspaudus šalčiams, įmonė mažiau pagamino ir realizavo šilumos.
Palyginti su ankstesnėmis įprastomis žiemomis, šį sezoną pagamintos šilumos realizuota maždaug 1080 megavatų (MW) mažiau, o pinigine išraiška – tai apie 68 tūkst. eurų (be PVM).
Nors šilumos gaminama ir parduodama mažiau tai reikalauja tiek pat žmonių darbo. Kiek paguodžia tik tai, kad šiemet Kretingos šilumininkai mažiau sunaudojo ir biokuro.
Centralizuotam šildymui pradėjus naudoti vien tik biokurą, nereikalingas tapo ir senasis kaminas, todėl jį buvo nutarta nugriauti.
Kadangi įmonės teritorijoje stovėjęs kaminas buvo apsuptas įvairiais statiniais, jo nebuvo galima tiesiog nuversti.
Aukštalipiams jį teko ardyti po plytą, o toks darbas kainavo apvalią sumą – beveik 100 tūkst. eurų. Panašią sumą kainavo ir įmonės sandėlio tvarkymas, todėl pernykštį šilumininkų finansinį balansą padėjo išlyginti parduoti taršos leidimai.
Kretingos šilumos tinklų dabar naudojamas biokuras mažiau teršia aplinką. Jeigu kaip seniau būtų naudojamos gamtinės dujos ar nafta, taršos leidimų reikėtų savo pačių reikmėms.
Kaip teigė J. Barzdys, 2019 metus bendrovė baigė atsiskaičiusi už visas paslaugas, o pagal šių metų pradžios prognozes dėl sumažėjusių pagamintos šilumos pardavimų gali tekti pasitenkinti minimaliu pelnu.
Planuojamos investicijos
Nežiūrint šiam verslui nepalankios žiemos, Kretingos šilumos tinklų vadovas įsitikinęs, kad pavyks įgyvendinti suplanuotas šių metų investicijas.
Viena jų – su Verslo paramos agentūros finansine parama planuojamas statyti naujas katilas pagrindinėje, galingiausioje II katilinėje Melioratorių gatvėje.
Tai bus 5 MW galingumo įrenginys su pakura, bendra investicijų suma – 840 tūkst. eurų. Kadangi apie pusę lėšų turi skirti užsakovai, bendrovė jau sutarusi su banku imti apie 450 tūkst. eurų paskolą.
„Mums būtina pasinaudoti tinkamu momentu, nes vėliau gauti paramą panašiems projektams jau nebus galimybių. Tiesiog baigiasi visokios projektinės paramos laikotarpis“, – aiškino J. Barzdys.
Kita investicijų kryptis – kasmetiniai miesto šiluminių trasų atnaujinimai. Tikslus atnaujinamų trasų ilgis galutinai paaiškės po kasmetinių hidraulinių bandymų, kurie paprastai vyksta pasibaigus centralizuoto šildymo sezonui. Kol kas savo lėšomis planuojama atnaujinti apie 400 metrų senos trasos.
Visų Kretingos miesto šiluminių trasų ilgis – apie 20 kilometrų, atnaujinta beveik pusė.
Biokuras – tik iš biržos
Pasak J. Barzdžio, mažiau realizavus šilumos ir sumenkus pajamoms bendrovė šilumos kainų kitą šildymo sezoną didinti nežada.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba visai neseniai patvirtino bendrovės gaminamos šilumos pastoviąsias išlaidas. Kita kainos sudėtinė dalis priklauso nuo biokuro kainos biržoje.
Jau keleri metai, kai šilumos gamintojai, kiti ūkiniai subjektai kurą perka tik iš biržos. Baltijos valstybės naudojasi biržos „Baltpool“ paslaugomis.
Kretingos šilumininkai biokurą perka arčiausiai esančiose – Klaipėdos, Telšių, Šiaulių – apskrityse.
„Baltpool“ duomenimis, Klaipėdos apskrityje biokuro (smulkintos medienos) kaina beveik nuolat yra didesnė nei kitose vietose. Biokuro energetinis ekvivalentas išreiškiamas pagal tonos naftos ekvivalentą (TNE): tai reiškia, kad tam tikras biokuro kiekis turi pagaminti tiek pat šilumos energijos, kaip 1 toną naftos – 11,63 MW.
Nuo 2019 m. rugpjūčio iki šių metų sausio pabaigos Klaipėdos apskrityje biokuro tiekimo kaina svyravo nuo 132,96 Eur/TNE iki 163,17 Eur/ TNE.
Palyginimui, Telšių apskrityje analogiškai – nuo 142,36 Eur/TNE iki 150,40 Eur/TNE; Šiaulių apskrityje – 118,97 Eur/TNE – 155,47 Eur/TNE.
Nors Vilniaus ar Alytaus apskrityse biokuro kaina beveik nuolat mažesnė nei vakarinėje Lietuvos dalyje, iš ten atsivežti neapsimoka dėl papildomų transportavimo išlaidų.
Biokuro vidutinės kainos svyravimai nėra didžiuliai, todėl mažai tikėtina, kad tai turėtų įtakos šilumos kainos didinimui.
1,242 peržiūrų (-a)