Rajono taryba ėmėsi svarbiausios metų užduoties – savivaldybės biudžeto formavimo.
Numatydama finansuoti einamuosius darbus, realizuoti naujus projektus, investuoti į reikalingos paskirties objektus Savivaldybės administracija ir Tarybos nariai tarsi užsibrėžia ribas, iki kurių šiais metais žadama plėtoti rajono infrastruktūrą.
Todėl biudžeto formavimas yra labai atsakingas darbas, kuriuo Taryba demonstruoja savo rūpestį rajono ateitimi.
Ar rajono politikams tikrai rūpi, kaip rajonas gyvens ne šiandien, bet rytoj ir net poryt? Pastangos lyg ir matomos, bet rezultato vis nėra.
Tarybos opozicija šių metų biudžetą kritikuoja kaip pernelyg subalansuotą, ramų, kuris rajono vadovams šiemet nesukurs jokių rūpesčių. Aišku, opozicija tam ir yra, kad prieštarautų. Nuo realios valdžios atstumti politikai su valdančiaisiais dažniausiai ir nesutinka vien tam, kad prieštarautų.
Tačiau vis dėlto įsiklausykime, ką kalba opozicijos lyderis Virginijus Domarkas – rajono savivaldoje didelę patirtį turintis žmogus.
Anot jo, ankstesniais metais biudžeto išlaidos buvo planuojamos ne visiems metams, o 11 ar net 10 su puse mėnesio. Tai reiškė, kad metų pabaigai pinigų nebuvo numatoma niekam. Šitaip, nuolat tvinksint pakaušyje, Savivaldybė gyvendavo iki rudens, kol pradėdavo aiškėti viršplaninių pajamų suma. Kartu toks biudžetas Savivaldybę versdavo visus metus taupyti ir skaičiuoti kiekvieną eurą.
Pasak V. Domarko, nors tokie rizikingi biudžetai buvo tvirtinami ne vienerius metus, nėra buvę, kad metų pabaigoje pinigų pritrūktų. Viršplaninės pajamos visada padengdavo gruodžiui ar net lapkričiui paliktą finansinę skylę.
Tačiau tą pasiliktą metų pabaigos rezervą Savivaldybė galėdavo numatyti rimtesnėms investicijoms, apčiuopiamų objektų sukūrimui: užsitęsusios bibliotekos statybos užbaigimui, Nakvynės namų statybai, Salantų gimnazijos rekonstrukcijos darbų atgaivinimui, kultūros objektų atnaujinimui kaimiškosiose seniūnijose, gatvių rekonstrukcijoms.
Galima būtų pasiginčyti, ar tokia ankstesnės valdžios taikyta rizikinga ir netgi įžūli biudžeto formavimo praktika yra teisinga. Vis dėlto metų pradžioje viso rajono biudžetinių įstaigų darbuotojus ir valstybės tarnautojus sąmoningai palikti be atlyginimų yra tas pats, kaip automobiliu rizikuoti pasiekti užsibrėžtą tikslą jau užsidegus degalų bako įspėjimo lemputei. Gal kelionėje ir pritrūks degalų, bet bus kas bus.
Tačiau šitaip rizikuodama ankstesnė valdžia kažką rajone sukūrė arba bent jau bandė sukurti. O kokias investicijas šiemet yra numačiusi naujoji valdžia, kuri parengė subalansuotą biudžetą visiems dvylikai mėnesių?
Teisybės dėlei reiktų pastebėti, kad paskutiniu momentu į biudžetą įtraukę anksčiau nenumatytų darbų finansavimą, rajono valdantieji neišvengė pirmtakų praktikos ir keletos dienų biudžetininkų atlyginimą metų pabaigoje yra nurėžę.
Deja, šiemet lėšų naujiems objektams, išskyrus prisidėjimą prie Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, nėra numatyta, o pats biudžetas yra be jokių iššūkių. Keisčiausia, kad valdantieji nerodo dėmesio net tiems projektams, apie kuriuos garsiai trimituota jau beveik pusmetį.
Apie numatomą Rotušės aikštės pertvarkymą, kaip svarbiausią šios kadencijos darbą, rajono vadovai ne tik kalba. Rudenį aikštės tema bibliotekoje buvo organizuota paroda, visą dieną apie centrinės miesto aikštės viziją vyko diskusija, į kurią buvo pakviesti žinomi savo sričių specialistai ir net Lietuvos nacionalinės premijos laureatai.
Dabar štai rajono gyventojai kankinasi rinkdamiesi Savivaldybės pateiktus Rotušės aikštės ateities vizijos variantus paskelbtoje apklausoje. Kalbama, kad joje dalyvavo net 1200 žmonių. Visam šiam Rotušės aikštės vizijos viešinimui nepagailėta 8 tūkst. eurų.
Atrodytų, šių metų pradžioje, jau turėdama apklausoje suformuotą gyventojų nuomonę, Savivaldybė turėtų raitotis rankoves techninio projekto rengimui ir žvalgytis lėšų statybos darbams.
Tačiau biudžete Rotušės aikštei tėra numatyta vos 12 tūkst. eurų projektiniams pasiūlymams, o techninio projekto parengimas nėra įrašytas net į Strateginį planą, pagal kurį formuojami metų biudžetai.
Statybų ekspertų teigimu, rimtai parengti projektiniai pasiūlymai sudaro daugiau nei pusę viso techninio projekto ir tokiai didelei erdvei už 12 tūkst. eurų nedaromi. Anot jų, Rotušės aikštės projektiniai pasiūlymai turėtų kainuoti mažiausiai 40 tūkst. eurų, o visas techninis projektas su archeologiniais tyrinėjimais ir topografine nuotrauka Savivaldybei gali atsieiti daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Kita vertus, įprasta, kad projektinius pasiūlymus atlieka tas pats techninio projektavimo konkursą laimėjęs rangovas. Dabar išeitų, kad projektinių pasiūlymų ir techninio projekto konkursai vyks atskirai? Vieni paruošia projektinius pasiūlymus, o kiti projektuoja?
Be to, ką reiškia, kad šiemet aikštės techninis projektas nėra numatomas? Tai, kad jis galėtų būti pradėtas tik įpusėjus kitiems metams, o baigtas 2022 -aisiais. Tuomet patys aikštės rekonstrukcijos darbai geriausiu atveju prasidėtų 2023 metais, kai jau rinksime naują rajono valdžią.
Kadencijos svarbiausiu uždaviniu įvardintai Rotušės aikštei šiemet vos 12 tūkst. eurų patrupinusi Savivaldybė užtat labai dosni būsimos Vydmantų bažnyčios statybai, kuriai mostelėta net 40 tūkst. eurų.
Būtų suprantama, jei tiek pinigų trūktų bažnyčios statybos pabaigtuvėms ir po šios rajono biudžeto finansinės injekcijos Vydmantų dvasinė šventovė netrukus galėtų atverti duris.
Tačiau būsimos bažnyčios net pamatai dar nėra išlieti. Aišku, tie 40 tūkst. eurų bus rimtas darbų pradžios postūmis, nors visi suvokia, kad iš aukų statoma bažnyčia galėtų būti baigta tik po kelerių metų.
Vadinasi, Savivaldybės skirti 40 tūkst. eurų, kurie kažkuriai sričiai yra gyvybiškai būtini šiandien, bus įšaldyti keleriems metams. Arba rajono biudžetas užsikraus naštą mažiausiai po tokią pat sumą bažnyčios statybai dalinti kasmet.
Ar visi rajono gyventojai pritartų tokiam Vydmantų tikinčiųjų bendruomenės poreikių finansavimui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų?
Bet ūkiškumu paremta logika neveikia ten, kur viską diktuoja politiniai motyvai. Niekam ne paslaptis, kad per praėjusius savivaldos rinkimus Vydmantai buvo merą Antaną Kalnių iškėlusio „Kretingos krašto“ komiteto forpostas.˙

 2,089 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes