Kretingos rajono taryba padalino 46 milijonus 267 tūkstančius eurų. Tiek per šiuos metus planuojama iš viso surinkti pajamų.
Ši suma yra milijonu ir 73 tūkstančiais eurų didesnė nei praėjusiais metais. Pinigų dalyboms atsirado lyg ir daugiau, tačiau tai dar nereiškė, kad jų labiau užteko.
Kartu su Automobilių kelių direkcijos lėšomis biudžete savivaldybės numatytų pinigų turėtų pakakti Vilniaus gatvės rekonstrukcijai, dvaro rūmų verandai atstatyti, futbolo aikštės su dirbtine danga, Salantų gimnazijos rekonstrukcijos, sporto ir sveikatingumo komplekso bei nakvynės namų statyboms baigti.
Keista, kad išvardinusi šiuos objektus Savivaldybė nepasigyrė net 40 tūkstančių eurų skyrusi Vydmantų bažnyčios statybos pradžiai. Gal vis dėlto valdžiai neramu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami ne visuomenės gerovei, o vienos religinės bendruomenės interesų tenkinimui?
Skelbdama apie biudžeto patvirtinimą Savivaldybė labiausiai didžiuojasi, kad šiemet jis yra subalansuotas – tai yra, biudžeto išlaidos suplanuotos visiems 12 mėnesių ir neviršija planuojamų pajamų.
Tačiau tokiam biudžetui nepritarusi valdančiosios daugumos opozicija įrodinėjo, kad pinigai paskirstyti neišsikeliant jokių naujų tikslų. Šiemet investuodama į įvairius projektus Kretingos rajono savivaldybė pirmą kartą bus priversta apsieiti be Valstybės investicijų programos lėšų, ribotai naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama.
Meras Antanas Kalnius kritikams atkerta, kad siekiama užbaigti jau pradėtus ir per daugelį metų nebaigtus objektus, o į naujus projektus įsivelti nenorima sąmoningai, kad ant Savivaldybės pečių nebūtų užkrauta dar didesnė finansinio poreikio našta.
Savo ruožtu rajono valdžia vardina naujus objektus, kurių rekonstrukcijai ar remontui reikalingai techninei dokumentacijai parengti lėšos šių metų biudžete yra numatytos.
Tai miesto stadiono, Pranciškonų gimnazijos sporto aikštyno, Kretingos muziejaus žiemos sodo oranžerijos, Rotušės aikštės, lopšelių darželių „Eglutė“ ir „Pasagėlė“ pastatų, mokyklos darželio „Žibutė“ vidaus patalpų, Vydmantų gimnazijos aktų ir S. Daukanto progimnazijos sporto salių atnaujinimo techninių projektų parengimas.
Iš tiesų, laiku parengta numatomų darbų techninė dokumentacija yra būtina prieš pradedant statybai, rekonstrukcijai ar remontui reikalingų lėšų paiešką.
Tačiau ar projektų parengimui skiriamos lėšos yra adekvačios nusibrėžtiems darbams? Pavyzdžiui, Rotušės aikštės techninei dokumentacijai biudžete ketinama skirti tik 12 tūkst. eurų.
Iš pradžių Biudžeto ir Strateginiame veiklos plano projektuose buvo rašoma, kad tiek pinigų numatoma aikštės projektiniams pasiūlymams.
Kai Ekonominės plėtros ir ūkio komitetas suabejojo tokios priemonės nauda, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė suskubo aiškinti, kad į projektą įrašyti projektiniai pasiūlymai tėra klaida ar nesusipratimas, o iš tiesų tai esanti planuojamo aikštės rekonstrukcijos darbų techninio projektavimo pradžia.
Buvo net įsipareigota pataisyti Strateginio plano ir Biudžeto projektus ten įrašant, kad finansavimas skiriamas aikštės techniniam projektui.
Tačiau Tarybos posėdžio išvakarėse paskutinis susirinkęs Ekonomikos ir finansų komitetas išreiškė nuomonę, kad projektiniai pasiūlymai yra būtini. Pamiršusi apie žadėtą techninį projektą J. Girdvainė staigiai grįžo prie projektinių pasiūlymų formuluotės, kuri ir pasiliko Tarybos patvirtintuose dokumentuose.
Per tokį žongliravimą ketinamų ruošti dokumentų pavadinimais liko užmiršta esmė – kam užteks numatytų 12 tūkst. eurų?
Net keli kalbinti statybų žinovai tvirtina, kad rimtai paruoštuose projektiniuose pasiūlymuose turėtų atsispindėti numatomos dangos, parkavimo, želdinių vietos ir projektuojamos vietos sąlygos.
Pavyzdžiui, projektiniai pasiūlymai turėtų įvertinti požeminių inžinerinių tinklų koridorius, nuo kurių priklauso dangų ir želdinių plotų konfigūracija. Tam reikalingas aikštės požeminių tinklų planas, vien kurio parengimas kainuotų apie 10 tūkstančių eurų.
Tad ką Savivaldybė ruošiasi daryti už 12 tūkstančių? Juo labiau, kad Tarybos posėdyje J. Girdvainė prakalbo net apie kelių projektinių pasiūlymų pirkimą, iš kurių būsiąs pasirinktas geriausias?
Architektų teigimu, projektiniai pasiūlymai gali būti ir paprasčiausių eskizų, architektūrinės idėjos lygyje. Anot jų, tokiu atveju 12 tūkst. eurų turėtų pakakti net trims tokių piešinių variantams.
Tačiau tokio lygmens projektiniai pasiūlymai vargu ar pasiūlytų esminius Rotušės aikštės projektavimo sprendinius. Vėliau nupirkus techninio projektavimo paslaugą, tikėtina, kitas laimėtojas šiuos eskizus greičiausiai išmes į šiukšlių dėžę.
Kita vertus, kaip už 12 tūkst. eurų numatomi pirkti projektiniai pasiūlymai paspartins Rotušės aikštės rekonstrukciją? Bet kuriuo atveju šie metai bus prarasti ir techniniam projektavimui lėšų tektų nusimatyti, o ir pačią paslaugą pirkti tik 2021 metais.
Pati aikštės rekonstrukcija prasidėtų dar vėliau. Ir kažin ar 2022 metais, nes tam dar reikės surasti gerokai daugiau nei milijoną eurų.
Ar ne racionaliausia būtų buvę šių metų biudžete nusimatyti reikiamas lėšas techninio projekto pirkimui, o šio konkurso laimėtojas būtų pateikęs ir keletą projektinių pasiūlymų variantų. Štai šiame etape būtų logiškas ir visuomenės dalyvavimas geriausio varianto atrankoje.
Veikiant tokia seka, kitus metus Kretingos rajonas pasitiktų jau turėdamas ne tik Rotušės aikštės techninį projektą, bet ir leidimą statybai.
Dabar iš pradžių visuomenės prašoma pasisakyti, kokios aikštės ji norėtų. Tuomet architektai siūlys savo idėjas, iš kurių rinksis rajono vadovai, nes abejotina, ar idėjų atrankos metu vėl bus kartojama reprezentatyvi visuomenės apklausa.
Ar šiemet numatomi pirkti projektiniai pasiūlymai nesusilauks prieš keletą metų Savivaldybės jau nupirktų ir kažin kur užmestų Rotušės aikštės atnaujinimo architektūrinių idėjų?
Jei šiemet taip ruošiamasi parengti bene svarbiausio šios kadencijos Tarybos užsibrėžto projekto – Rotušės aikštės rekonstrukcijos techninę dokumentaciją, kokio tuomet Savivaldybės dėmesio susilauks numatytos gerokai mažesnių ir mažiau reikšmingų objektų rekonstrukcijos ar remontai?

 1,672 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes
2 thoughts on “Savivaldybės prioritetai: bažnyčios statybai skirta 3 kartus daugiau nei Rotušės aikštės darbų pradžiai”
  1. Ar tik man užkliuvo “aikštės požeminių tinklų planas, vien kurio parengimas kainuotų apie 10 tūkstančių eurų.”? Tai savivaldybė neturi duomenų apie požemines komunikacijas, archeologinius kasinėjimus ar panašią veiklą,kad dar reikia samdyti atskirą žmogų,mokėti jam pusmetinį atlygį,kad jis tuos planus iš savivaldybės archyvų iškapstytų? 40 tūkstančių bažnyčios statybai. Kurių velnių? Nuo kada valstybė pradėjo remti bažnyčią iš mokesčių mokėtojų kišenės? Mes visi kažkam mokame mokesčius,bet ar iš šeimos atimti pinigai ir atiduoti bažnyčiai,padarys kažką tikrai gero juos sumokėjusiai šeimai? Mėgdžiojate užsienį visur kur tinka ir netinka,tai gal tikrai reikalingą patirtį perimtumėte ir kitus paskatintumėte? Sumoka tėveliai pinigėlius,o jus,gerbiamieji,nuperkate printerius,popierių ir visų klasių pratybas mokykloms ir nuimate nuo tėvelių pečių didžiulę dalį mokyklinių išlaidų. Kam pirkti atskiras pratybas kiekvienam,jei galima tiesiog atskanuoti užduočių lapus? Čia,Anglijoje,mes mokame savivaldybei nuo 100 svarų per mėnesį,priklausomai nuo to,kokiame name ir rajone gyvename. Bet! Vaikui nuperkame uniformą ir kuprinę,visa kita jis gauna mokyklose. Pradedant pieštukais ir baigiant knygomis. NIEKO nereikia papildomai pirkti,net parkerio. Nereikia mokėti už gatvių tvarkymą,šiukšlių išvežimą ir t.t. Malonu mokėti,kai matai,KAIP IR KAM dirba tavo pinigai. Kas metai gauname brošiūras su biudžeto ataskaita. Nekyla jokių klausimų. O ką Kretingos savivaldybė daro dėl paprastų savo piliečių? Užsimanė muziejus- per teismus ėjo,kol nugriovė pastatus,vietoj protingo panaudojimo. Savivaldybė skyrė lėšas pastatų nugriovimui ir aplinkos tvarkymui?Dabar vėl tam pačiam muziejui skiriami pinigai restauracijai. Na,palaukit,jeigu jis nerentabilus,negali išgyventi iš savo surenkamų lėšų,gal verta atsisakyti tokio pinigų siurblio ar keisti jo vadovus? Juk muziejaus direktorė kartojo,kad nugriovus pastatus,juos užplūs turistai. Tai kur tie turistai ir lėšos? Gal ne griauti reikėjo,o keisti nekompetentingus asmenis,sėdinčius šiltoj vietoj ir nieko neveikiančius? Gal tada ir aikštei pertvarkyti lėšų atsirastų,jei nešvaistytume jų ten,kur nereikia? Gal ponams vertėtų susipažinti su žodžiu “rentabilumas” ir tikrąja “parama” reikšme?

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE