Ką šiandien žinome apie COVID-19 Lietuvoje?

Situacija nėra nei tokia bloga, kaip galvoja pesimistai, bet nėra ir tokia gera, kaip viliasi optimistai. Infekcijos plėtra pasaulyje atitinka klasikinę pandemiją.

Ką rodo epidemiologų prognozės?

Jokios paslapties ir sąmokslo čia nėra. Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo padėtis stabilizuosis.

Jau anksčiau savo „Facebooke“ paskyroje citavau prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigia, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 dieną, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija tarp gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos.

Preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmosiomis gegužės savaitėmis. Vadinasi, visą balandį gyvensime infekcijos kilimo kreivėje.

Gali būti, kad oro temperatūros kilimas neturės tokio didelio teigiamo poveikio, kokio visi norėtumėme. Niekas to iki šiol nežino.

Vis dėlto, nepaisant išaugusių registruotų naujų COVID-19 atvejų skaičiaus tokią padėtį vadinčiau bent iš dalies kontroliuojama. Nors šiuo metu daugelis specialistų sutaria, kad registruotų atvejų skaičius atitinka tik dalį realaus susirgimų skaičiaus (10-40 proc.) ir tik kai kurie linkę šiuos skaičius dauginti dar iš didesnių skaičių, tikėtina, kad iki šiol Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos apkrovimas yra saikingas.

Tikėtina, kad vertindami tik registruotus atvejus gauname didesnius mirštamumo rodiklius – nuo dviejų iki penkių procentų. Jeigu atsižvelgsime į tai, kad registruoti atvejai nėra visi atvejai, realus mirštamumo rodiklis bus mažesnis.

Kai kurie epidemiologai teigia, kad realus COVID-19 mirštamumo rodiklis yra 0,56 proc. Netgi šis skaičius vis tiek smarkiai viršija gripo mirštamumo rodiklį. 2009 metais Lietuvoje gripo pandemijos metu buvo daugiau kaip 60 tūkstančių registruotų gripo atvejų ir vos daugiau negu 20 mirčių.

Visi suvokia, kad COVID-19 infekcija yra didelis iššūkis, o diskusijos apie įvairius rodiklius nesibaigs, kol nesibaigs pati infekcija.

Ką mes žinome apie ligos eigą iš Lietuvoje registruotų COVID-19 atvejų?

Pasibaigus gripo sezonui daug lengviau galime identifikuoti COVID-19 susirgimus.

Infekcija prasideda gerklės skausmu, kosuliu, labai greitai atsiranda karščiavimas. Tai nebūdinga pavasariniams rinovirusams.

Pakilusi kūno temperatūra yra pirmasis ženklas, verčiantis pagalvoti apie COVID-19. Mano nuomone, visi sukarčiavę šiuo laikotarpiu turėtų būti traktuojami, kaip sergantys šia infekcija, kol nebus paneigta kitaip.

Sukarščiavus atsiranda ir kitų požymių, pvz., didelis nuovargis ir raumenų skausmas.

Labai svarbus požymis yra dažnėjantis kvėpavimas. Jeigu suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnis viršija 20 kartų per minutę, stiprėja kosulys ir prisideda dusulys karščiavimo fone, tikėtina, kad jums vystosi COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas.

Jeigu namuose turite vaistinėje ar medicinos reikmenų parduotuvėje įsigytą pulsoksimetrą, tikslinga išmatuoti deguonies įsotinimą SpO2. Jeigu šis rodiklis kelis kartus matuojant neviršija 94 procentų ir turite anksčiau išvardintų požymių, jūsų vieta tikrai yra ligoninėje.

Ką mes žinome apie gydymo galimybes?

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sunkesnės ligos eigos pacientų gydymui pacientams sutikus ir laikantis maksimalių saugumo standartų taikomas kol kas eksperimentinis hydrochlorokvino ir azitromicino derinys.

Jo nauda pagrista in vitro tyrimais ir nedidelio paskelbto prancūzų mokslininkų tyrimo rezultatais, kuriame šiuo deriniu buvo gydyti 36 pacientai. Tokiu gydymu stengiamasi apsaugoti pacientų plaučius ir pagreitinti viruso išsivalymą iš organizmo.

Gydymo pradžia teikia vilčių, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad tokį derinį žmonės galėtų saugiai naudoti net tik ligoninėje, bet ir namuose gydant lengvus infekcijos atvejus.

Reikia nepamiršti, kad tinkamai neprižiūrint minėtų vaistų kombinacija gali sukelti rimtus širdies veiklos sutrikimus.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra mirusių pacientų, kurie patys ėmėsi tokio gydymo.

Kaip matome iš Jungtinės Karalystės (JK) patirties, COVID-19 pneumonija yra blogesnė negu kitos virusinės pneumonijos savo išeitimis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Sveikatos sistemos perdegimas yra pats didžiausias košmaras tokiu atveju. Todėl medikams labai svarbi karantine esančių piliečių kantrybė, nes kuo mažiau žmonių užsikrečia, tuo efektyviau galime padėti jau susirgusiems.

Kas yra Lietuvos Achilo kulnas pandemijos įkarštyje?

Vienareikšmiškai – sveikatos apsaugos sistema. Net ne karantino taisyklių nesilaikantys naujieji lietuviai ir buduliai.

Pastaruosius gali priversti laikytis taisyklių policija, bet užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami.

Mažai kas girdi, kad Italijoje vykdydami savo pareigas jau mirė penkiasdešimt medikų ir tai yra didžiulė ne tik žmogiška netektis. Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ligų ir psichikos ligų.

Tik todėl Lietuvos medikų sąjūdis ir kitos medikus vienijančios organizacijos nenustoja kartoti, kad medikai turi būti saugūs. Medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu.

Deja, šias priemones teks taupyti netgi tuo atveju, jeigu žadėti milijonai respiratorių pasieks Lietuvą. Nuo šiol kiekvienas pacientas, netgi pas šeimos gydytoją atvykstantis dėl nugaros skausmų, gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija, o vieno gydytojo užsikėtimas pasmerkia dviejų savaičių izoliacijai mažiausiai dešimtį aplink susirgusį dirbančių medikų.

Medikų siuntimas rotacijai į viruso užterštas gydymo įstaigas irgi nesprendžia jokių problemų, jeigu protrūkio židiniais tampa vis naujos gydymo įstaigos. O ir nuvykę rotacijai medikai, kontaktuodami su likusiu personalu, užsikrečia.

Ir tokios viruso plitimo židiniais tapusios medicinos įstaigos ne tik nepadeda kontroliuoti infekcijos, o netgi pačios ją platina.

Galbūt yra geriau turėti mažiau veikiančių gydymo įstaigų, bet tvarkingų, kuriose kiekvienas kontaktas ne tik su pacientu, bet ir su kolega vertinamas kaip kontaktas su COVID-19, ir kurių darbuotojai bet kokį tarpusavio bendravimą perkelia į nuotolinį būdą.

Jokių susirinkimų ir bendrų vizitacijų. Medicinos įstaiga, kurioje nedirba stipri infekcinių ligų kontrolės komanda, gali šiandien užsidaryti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau.

Vytautas KASIULEVIČIUS

 6,484 peržiūrų (-a)