Ką daryti darbuotojui, jeigu karantino metu dėl COVID-19 keliamos grėsmės darbdavys neužtikrina saugių darbo sąlygų? Į šį bei kitus dažniausius gyventojų klausimus atsako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai.
Ar turiu privalomai naudotis atostogomis, jeigu dėl nustatytų ribojimų negaliu vykdyti darbo funkcijų ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu?
Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų tikslas – atkurti darbuotojo darbingumą, todėl įstatymas nustato abiejų šalių pareigą (darbuotojo – pasinaudoti, o darbdavio – suteikti) kasmetines atostogas bent vieną kartą per darbo metus. Todėl paprastai tokių atvejų, kai kasmetinės atostogos kaupiamos ir nenaudojamos daugiau kaip vienerius darbo metus neturėtų būti.
Atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus bei nebuvo pareiškęs pageidavimo jas išnaudoti, tuomet darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.
Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?
Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Ar esant ekstremaliai situacijai, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį?
Darbo įstatymai nereglamentuoja atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.
Darbdavys su darbuotoju turi teisę nutraukti darbo santykius tik vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir tvarka. Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis.
Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir dėl to neigiamai pasikeitus ekonominei ir finansinei situacijai, darbdavys gali priimti sprendimą dėl darbo organizavimo keitimo ir pan. Tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, pavyzdžiui, kai darbdavys visiškai ar iš dalies stabdo veiklą, gali būti laikomos teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį su tam tikrais darbuotojais, jeigu tai lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, kaip tai numatyta Darbo kodekse (57 str. 1 d.1 p.).
Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?
Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.
Pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuoto-jai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu.
Kai dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negali eiti į darbą (o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu), kaip turėtų elgtis darbdavys – kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas?
Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis) ir už ją apmoka Darbo kodekse nustatyta tvarka.
Jeigu prastova paskelbta esant ekstremaliai situacijai ar karantinui šalyje ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka.
Iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Paskelbus dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ar darbo valandų per dieną skaičius, dalinės prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso (47 str. 3 ir 4 d.) nustatyta tvarka.
Prastova gali būti skelbiama nuo karantino pradžios.
Kiek dienų ar valandų per savaitę turi būti sumažinamas darbo laikas, norint darbuotojams paskelbti dalinę prastovą?
Darbuotojams, dirbantiems pilna darbo laiko norma (40 valandų per savaitę) darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičių (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). DK nenumato galimybės skelbti dalinę prastovą norint sumažinti darbo dienų skaičių, pavyzdžiui viena diena arba darbo valandų per dieną skaičių viena ar dviem valandomis. Darbo laikas mažinamas galėtų būti ir abiem paminėtais būdais kartu, pavyzdžiui, sutrumpinant darbo savaitę dviem dienomis ir taip pat sumažinat likusių darbo dienų valandų trukmę. Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, dalinė prastova taip pat gali būti skelbiama, proporcingai sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių arba darbo valandų per dieną skaičių.
Ar prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje?
Taip. Teisės aktai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis Darbo kodekse nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.
Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?
Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:
- Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
- Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą.
- Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai).
- Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
- Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
Ar galima atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (neaprūpina dezinfekciniu skysčiu, apsauginėmis kaukėmis, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?
Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui atsisa-kymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti ne-gali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai su-stabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.
Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.
Informuoti darbuotojus apie as-mens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).
Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?
Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.
Jeigu darbuotojų saugos ir sveika-tos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.
Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.
Parengta, remiantis VDI informacija.
3,591 peržiūrų (-a)