Jeigu karantino metu žmonės nesirūpins širdies ir kraujagyslių sveikata, mirčių dėl to Lietuvoje skaičius smarkiai išaugs. Taip sako kardiologė Milda Kovaitė, kuri dalinasi patarimais, kaip širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintys žmonės šiuo metu turi gyventi, į ką labiausiai atkreipti dėmesį.
– Kodėl koronavirusas COVID-19 sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra itin pavojingas?
– Šiuo metu didžiausias visų dėmesys yra nukreiptas į koronaviruso situaciją, tačiau nereikia pamiršti širdies ligų, nuo kurių mirtingumas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Šiomis ligomis sergantys žmonės patenka į didžiausią rizikos grupę užsikrėsti virusu.
Pasaulio mokslininkai turi įtarimų, kad dėl koronaviruso padidėja kraujo krešulių susidarymo rizika, daugiau krešulių susidaro plaučiuose. Krešulių susidarymo poveikis yra susijęs su viruso invazija į širdį ir patiriamu stresu organizmui kovojant su kvėpavimo takų infekcija.
Kraujo krešuliai žmogaus organizme gali sukelti chaosą: užsikimšus kraujagyslėms, gali ištikti insultas, infarktas, sutrikti inkstų ir plaučių veikla, galimi ir kiti pavojingi negalavimai.
– Kokie veiksniai sukelia širdies sutrikimus?
– Didelę reikšmę turi tam tikri rizikos veiksniai. Kai kurie jų – amžius, lytis, paveldimumas – nekoreguojami. Trys svarbiausi koreguojami sveikos širdies ir kraujotakos faktoriai yra racionali mityba, kompleksinė cholesterolio kontrolė ir fizinis aktyvumas, o priverstinio karantino namuose įkalinti žmonės daug valgo, mažai juda, ne vieną kankina stresas, nemiga.
Saugant širdį svarbu koreguoti tuos rizikos veiksnius, kuriuos pats žmogus gali.
Šių organų ligos gali išsivysti praktiškai nepastebimai. Netikėtai pasirodo tipiškas koronarinio nepakankamumo simptomas – krūtinės angina, paprasčiau sakant, skausmas krūtinės srityje. Krūtinės angina gali jaustis kairėje rankoje arba abejose galūnėse, taip pat gali persiduoti į apatinį žandikaulį. Kartais jis jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje. Atrodo, kad skauda skrandis, tačiau iš tikrųjų šis skausmas susijęs su kraujotakos vainikinėse širdies kraujagyslėse sutrikimu.
Kartais koronarinis nepakankamumas išsivysto ir be skausmo. Pavyzdžiui, pacientams, kurie serga cukriniu diabetu, jis pasireiškia elementariu oro trūkumu, kuris gali būti jaučiamas vis stipriau.
Skausmas krūtinės srityje dažniausiai trunka 2–3 minutes, po to praeina. Jeigu tai tęsiasi daugiau nei 20 minučių, gali vystytis miokardo infarktas. Jis dažniausia sąlygojamas vainikinių arterijų pažeidimų dėl aterosklerozės. Ant kraujagyslių ir arterijų sienelių susidaro blogojo cholesterolio plokštelės, kurios blokuoja laisvą kraujo tekėjimą.
– Kokiems žmonėms didžiausia rizika patirti miokardo infarktą?
– Didžiausią riziką turi rūkantys žmonės, taip pat turintys aukštą kraujospūdį, tie, kuriuos vargina hipertonija ir viršsvoris, sergantieji cukriniu diabetu. Todėl būtina nuolat tikrinti cholesterolio ir cukraus lygį kraujyje. Tai svarbiausi rizikos faktoriai, kuriuos galima ir reikia kontroliuoti.
– Paaiškinkite, kurie produktai organizmui suteikia taip vadinamą „gerąjį“ ir tuo pačiu mažina „blogojo“ cholesterolio lygį?
– Daug fitosterolių, kurie padeda sumažinti „blogąjį“ cholesterolį ir padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, yra avokado sudėtyje. Fitosterolių taip pat nemažai yra kviečių gemaluose, sėlenose, pistacijose, sezamo, moliūgų, linų sėklose, saulėgrąžose, migdoluose ir alyvuogių aliejuje.
„Gerojo“ cholesterolio vystymosi katalizatoriai yra uogos – braškės, mėlynės, spanguolės, bruknės ir avietės. Uogas galima vartoti šviežias arba gerti jų sultis. Teigiamas efektas perdirbimo metu nemažėja.
Natūrali priemonė „kenksmingoms“ medžiagoms šalinti taip pat yra baltieji kopūstai, kurie pagal naudingumą gali konkuruoti su česnaku. Kaip kopūstai bebūtų apdoroti, jie nepraranda savo naudingų savybių, todėl galima vartoti tiek šviežius, tiek raugintus ar troškintus kopūstus.
Daug biologinių junginių, kurie padeda atsikrastyti blogųjų medžiagų ir gauti gerąsias, yra ir daugumos žalumynų – petražolių, svogūnų, salotų – sudėtyje.
Cholesterolis yra sudėtinė problema, kurią spręsti reikia kompleksiškai. Svarbu rūpintis ne tik kaip jį sumažinti, bet ir tuo pačiu ieškoti būdų, kurie padėtų išvengti „blogojo“ cholesterolio sukeltų pasekmių kraujotakai. Nes padidėjęs cholesterolis padidina kraujo krešulių susidarymo riziką, taip pat skatina uždegiminius procesus kraujagyslėse.
– Kodėl kraujo krešuliai kraujagyslėse susiformuoja, ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų?
– Dalis cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagyslių sienelėse, į organizmą patenka su riebiu maistu. Būtent dėl jo sankaupų dažniausiai ir susiformuoja trombai. Priklausomai nuo to, kokio didumo kraujagyslė užsikimšo, atsiranda lengvesni ar sunkesni kraujo apytakos sutrikimai.
Cholesteroliui kontroliuoti naudojamas fermentuotas raudonųjų mielių ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga monakolinas K, o fermentas natokinozė iš sojos apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Natokinozę 1980 metais iš fermentuotų sojos pupelių išskyrė Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumi. Eksperimentų metu jis atsitiktinai pastebėjo, kad, patekęs ant kraujo krešulio, ekstraktas Natto per 18 valandų 37 laipsnių temperatūroje jį visiškai ištirpdo. Natokinozė, patekusi į kraują, pagerina viso kūno kraujotaką, ardo susidariusius trombus, neleidžia susidaryti naujiems, sulėtina aterosklerotinių plokštelių susiformavimą. Todėl šią medžiagą būtina naudoti širdies ir kraujotakos ligų prevencijai.
Įdomu tai, kad daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo būtent patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, kurio sudėtyje atrastas kraujo krešulius ardantis fermentas natokinazė. Japonai už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas mažiausių pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai. Japonų mitybos racione gausu daržovių, vertingų aliejų, ryžių, ankštinių daržovių.
– Kaip teisingai turi maitintis širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintys pacientai, kokie produktai turi būti jų mityboje, o kurių geriau atsisakyti?
– Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač svarbu yra maitintis teisingai ir sveikai. Reikia vengti riebaus ir vienodo maisto, geriausia rinktis augalinės kilmės produktus. Iš gyvulinės kilmės produktų rekomenduojama vištiena, jautiena ir kalakutiena.
Organizmą svarbu aprūpinti dideliu kiekiu nesočiųjų riebalų, kurie gaunami iš augalinių aliejų ir riešutų, skaidulų ir angliavandenių kompleksų – daržovių, grūdų, sėlenų. Didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių.
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems žmonėms ne mažiau svarbu mitybą papildyti antioksidantais, kurie mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Jų gausu uogose, prieskoniuose, lapinėsedaržovėse.
Saldumynų, tortų, desertų, pyragėlių reikėtų atsisakyti.
Maisto kiekį reikėtų riboti, nes mažai judant organizmas išeikvoja mažiau energijos, o dėl to jame kaupiasi riebalai ir papildomi kilogramai, kartu su jais auga cholesterolio lygios bei grėsmė susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.
– Karantino metu saugantis širdies ir kraujagyslių ligų, kaip minėjote, svarbi ne tik mityba, bet ir fizinis aktyvumas?
– Širdžiai geriausi vitaminai yra mankšta. Daryti fizinius pratimus, mankštintis labai svarbu. Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas mažina cholesterolio kiekį.
Tai ypač naudinga ne tik tiems žmonėms, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos, bet ir visiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Tad jei bute yra balkonas, būtinai reikia išeiti pakvėpuoti grynu oru kelis kartus per dieną. Jei tik yra galimybė pasivaikščioti, pavyzdžiui, gyvenama netoli parko arba miško, privalu ir tam skirti laiko.
Aš rekomenduočiau vieną kvėpavimo pratimą, kuris yra pakankamai paprastas ir užtikrina, kad organizmas gaus papildomai deguonies. Be to, jis ramina nervus, o įtampos, streso, neigiamų emocijų šiuo laikotarpiu netrūksta.
Stovėkite arba sėdėkite ramiai, užmerkite akis, sutelkite dėmesį į kvėpavimą, įkvėpkite giliai ir skaičiuokite iki penkių. Po to, skaičiuodami iki dešimties, du kartus lėčiau iškvėpkite įkvėptą orą. Pratimą reikia daryti daug kartų per dieną. Efektą pajausite labai greitai.
– Kokie yra pirmieji širdies sutrikimų simptomai? Kaip juos atpažinti?
– Širdies ir kraujagyslių ligos gali pasireikšti įvairiais požymiais ir simptomais. Sunerimti reikėtų atsiradus skausmui krūtinėje, oro trūkumui, pajutus neritmišką, dažną ar, priešingai, labai retą širdies pulsą, padidėjus kraujospūdžiui.
– Kaip elgtis, jeigu būtent taip ir atsitinka? Kada sunerimti ir kreiptis į medikus?
– Pajutus nemalonius pojūčius krūtinės ląstos plote jokiu būdu nereikėtų užsiimti savigyda. Jeigu tai atsitiktų dienos metu, pirmiausiai reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų patikslinta šių simptomų priežastis. Jis įvertins situaciją, nuspręs, kokios prevencinės priemonės yra reikalingos, pakonsultuos, gal būt paskirs vaistus, o gal pakvies atvykti būklei įvertinti.
Jeigu širdies sutrikimų simptomai pasireiškia vakare ar naktį, kviesti greitąją pagalbą. Ypač nebijoti ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą reikėtų, jeigu atsirado stiprus skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kaklą, kairę ranką, apatinį žandikaulį, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Toks skausmas gali būti pirmasis miokardo infarkto simptomas.
Kokia sudėtinga bebūtų padėtis dėl koronaviruso plitimo, pagalba širdies ligomis sergantiems žmonėms visuomet bus suteikta. Nors šiuo metu visiems į ligoninę atvežtiems pacientams pirmiausiai atliekamas tyrimas dėl koronaviruso, esant grėsmingai situacijai žmogus, kuriam įtariamas miokardo infarktas, bus gelbėjamas čia ir dabar.
– Pasidalinkite patarimais, kaip šiuo metu apskritai reikėtų gyventi saugant širdį.
– Koronaviruso sukeltas pasekmes dar ilgai jaus visi Lietuvos žmonės. Žmonėms, kuriems buvo infarktas, insultas arba nustatytas širdies nepakankamumas, karantino sąlygomis geriausia gyventi iki pat pandemijos pabaigos, nes sergančiųjų minėtomis ligomis mirtingumas nuo COVID-19 yra daug didesnis. Ypač, kai kalbama apie vyresnius nei 60 metų žmones.
Širdį gali susargdinti ne tik nesubalansuota mityba, mažas fizinis krūvis, bet ir patiriamas stresas, nerimas. O to dėl pandemijos tikrai padaugėjo. Reikėtų kuo daugiau telefonu ar virtualiai bendrauti su artimaisiais, draugais, vengti informacijos apie sergamumą ir mirštamumą nuo koronaviruso, užsiimti malonia veikla – skaityti, mankštintis, užsiimti rankdarbiais, jeigu yra galimybių, laikantis saugaus atstumo, išeiti pasivaikščioti.
Šis laikotarpis netruks amžinai, todėl patartina kiek įmanoma labiau subalansuotai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, atsisakyti žalingų įpročių, kontroliuoti stresą, rūpintis sveikata.
3,101 peržiūrų (-a)