Iš kiaulpienių žiedų galima pasigaminti medaus, kuris tiks pasaldinti žolelių arbata.

Gegužės mėnuo jau ritasi į antrąją pusę, tad žolininkai ragina suskubti prisirinkti naudingų žolelių, kurios yra gyvybės eliksyras visus metus. Kokių žolelių, kurios dažnai laikomos tik piktžolėmis, šiuo metu dar galima prisirinkti ir kaip tai daryti, rajone geriausiai žino Žvainių ir aplinkinių kaimų moterys – jų rinktų ir džiovintų žolelių arbatomis kvepia visi Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus renginiai, vaistažolių arbatos, jų mišiniai dovanojami atvykusiems svečiams.


Svarbus laikas ir oras


Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė mielai sutiko praverti pavasario vaistinės duris ir su „Švyturio“ skaitytojais pasidalino per edukacinius užsiėmimus ir išklausytas paskaitas sukaupta patirtimi.
Renkant vitamingąsias ir vaistingąsias žoleles būtina atsižvelgti į paros laiką ir oro sąlygas. Sultingų augalų lapų, žiedų negalima rinkti po lietaus ar anksti ryte, o augalų antžemines dalis geriausiai rinkti giedrą dieną po pietų. Saulėtą dieną surinktos žolelės gražiai džiūs, nepelys.
Dažnai žolelės renkamos rankomis, tačiau kad jų nepažeistume, reikėtų turėti reikiamus įrankius – kastuvą, sodo peilį, žirkles.
Lapus, žiedus, žolę būtina džiovinti pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Augalinė medžiaga laikoma išdžiuvusi, kai stiebai, žievė, šaknys ir šakniastiebiai lūžta traškėdami.
Pavasaris neįsivaizduojamas be šios trejybės – dilgėlės, garšvos ir kiaulpienės. Šios žolelės gali būti ir vaistas, ir maistas. Visos jos tinka ir gaminant salotas, verdant sriubas, o taip pat puikiai naudingomis medžiagomis praturtins žaliuosius kokteilius arba glotnučius.


Dilgėlė

Atsargiai dilgėlę reiktų vartoti tiems žmonėms, kurių labai kreša kraujas, nes ji skatina kraujo krešėjimą.
Naudingosiomis medžiagomis turtingiausi yra jauni dilgėlių lapeliai, surinkti pavasarį.


Liaudies medicinoje dilgėlė žinoma jau nuo labai seniai. Pirmiausiai – kaip bendrą organizmo būklę gerinantis augalas: jos arbatos, užpilai, ekstraktai ar sultys labai pagerina bendrą savijautą, organizmui padeda greičiau atsigauti po ilgos žiemos, gali padėti stiprinti kraują, plaukus, gerinti odos būklę, tinka sunkiai sergantiems pacientams. Atsargiai dilgėlę reiktų vartoti tiems žmonėms, kurių labai kreša kraujas, nes ji skatina kraujo krešėjimą.
Naudingosiomis medžiagomis turtingiausi yra jauni dilgėlių lapeliai, surinkti pavasarį. Dilgėlių ekstraktas labai populiarus kosmetikoje, ypač stiprina plaukus ir mažina galvos odos pleiskanojimą, todėl šampūnai dažnai gaminami juos praturtinant šia vaistažole.


Paprastoji garšva

Manoma, kad garšva mažina kraujo spaudimą.


Paprastoji garšva geriau žinoma kaip labai visli piktžolė. Šviežūs lapeliai puikiai tiks gaminant maistą, pavyzdžiui, sriubas, salotas, įvairius troškinius. Kadangi vaistinė augalinė žaliava savo sudėtyje turi daug naudingų medžiagų, tokių, kaip vitaminų (ypač vitamino C), įvairių mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, naudingų baltymų, tai šis vaistinis augalas itin padidina gaminamų patiekalų maistingumą. Šiais laikais populiaru garšvą dėti į žaliuosius kokteilius.
Jei garšvos lapai džiovinami, jie turi būti džiovinami gerai vėdinamose patalpose, dažnai pavartomi. Ši vaistinė augalinė žaliava nedžiūsta labai greitai ir lengvai, todėl šį procesą reikia ypač prižiūrėti. Manoma, kad garšva mažina kraujo spaudimą.


Kiaulpienė

Iš kiaulpienių žiedų galima pasigaminti medaus, kuris tiks pasaldinti žolelių arbata.


Kiaulpienė yra vienas geriausiai žinomų vaistinių augalų. Visos jos dalys – šaknys, lapai, žiedai – gali būti vartojamos maistui ir augalinei žaliavai.
Patys naudingiausi – jauni lapeliai. Jie gali būti vartojami salotoms, sriuboms, maistui puošti, įvairiems įdarams. Sumažinti lapelių kartumą galima juos gerai nuplaunant ir pamirkius sūdytame vandenyje.
Kiaulpienės vaistinė augalinė žaliava stiprina ir valo organizmą, gerina medžiagų apykaitą, didina apetitą ir gerina tulžies išsiskyrimą, inkstų, kepenų veiklą, stiprina imuninę sistemą. Moterys tiki, kad paprastoji kiaulpienė naudinga norint sulieknėti.
Šaknis reikia džiovinti labai gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje.
Iš kiaulpienių žiedų galima pasigaminti medaus, kuris tiks pasaldinti žolelių arbatai: reikės stiklinės ar pusantros vandens, 1 kilogramo cukraus, 300 šviežių kiaulpienės žiedų. Pavirti apie 20 minučių, prieš baigiant įspausti vienos citrinos sulčių.


Beržų pumpurai, meškiniai česnakai


Pavasarį reiktų pasirinkti ir beržų pumpurų, o vėliau jaunų lapelių. Šie nuovirai varo šlapimą, prakaitą.


Pavasarį reiktų pasirinkti ir beržų pumpurų, o vėliau jaunų lapelių. Šie nuovirai varo šlapimą, prakaitą. Beržų lapų ir pumpurų preparatai vartojami kaip dezinfekuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti, inkstų veikimą greitinanti ir juos nuo akmenų valanti priemonė.
Pumpuruose gausu vitamino C, todėl jų vartojimas stiprina imuninę sistemą, veikia kaip profilaktinė priemonė prieš virusines infekcijas.
Pušų ūgliai arba pumpurai taip pat renkami anksti pavasarį. Seniau žmonės tikėjo, kad reikia suvalgyti nors kelis pušų ūglius, tada esą metai bus sveiki ir sotūs. Ūgliuose itin gausu vitamino C, karoteno. Juose esančios medžiagos naikina bakterijas, kai kuriuos ligas sukeliančius virusus, malšina skausmą, gerina protinę veiklą.
Lyg žalias kilimas žemę pavasarį nukloja ir meškinių česnakų žaluma. Lapai panašūs į pakalnučių, tačiau dėl česnakui būdingo kvapo meškinio česnako su pakalnutėm supainioti neįmanoma. Meškiniame česnake slypi didžiulės galios. Pasakojama, kad meškos po žiemos įmygio ėda meškinius česnakus ir taip išsivalo savo kraują bei skrandį. Šios meškinio česnako savybės panašios į valgomojo česnako, tačiau pirmasis yra švelnesnio skonio ir turi stipresnę gydomąją galią.

 9,734 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes