Įpiltiškių svečiams – puokštė lauko žolelių ir indelis mėlynių.

Beveik prieš dešimtmetį buvęs vienu iš pragyvenimo šaltinių, mėlynių rinkimas jau tapo Senosios Įpilties bendruomenės vasaros simboliu – tradicine švente „Prisirpo mėlynės“. Šiemet įpiltiškiai ją šventė devintąjį kartą. Bus ir dešimtasis, tačiau ar teks šventės svečiams pasmaližiauti apylinkių miškuose surinktomis uogomis vienuoliktą kartą, šventės iniciatoriai kol kas abejoja.


Uogų miškuose mažėja
Pirmoji mėlynių šventė buvo surengta 2011-aisiais.
„Anuomet, po finansinės krizės, daug žmonių neturėjo darbo, pajamų, todėl eiti miškan uogauti ar grybauti buvo bene vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Mėlynių surinkdavo irgi daug. Uogų rinkėjai parduodavo gal net po šimtą litrų. Tad ir kilo mintis surengti šventę šių uogų garbei. Vėliau kažkaip savaime ji tapo tradicine. Tik gaila, kad uogų į šventę atkeliauja mažiau. Matyt, miške jų sumažėjo, o gal ir žmonės mažiau jų renka“, – prisiminimais pasidalijo Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus vedėja Danutė Bružienė.


Tradicine tapusi įpiltiškių šventė „Prisirpo mėlynės“ kasmet sukviesdavo žmones ne tik kartu pasilinksminti, pabendrauti. Ji taip pat padėjo suburti ir Senosios Įpilties bei apylinkių gyventojus į bendruomenę, kurios aktyvumu galima tik džiaugtis.

Pasak buvusios bendruomenės pirmininkės Birutės Stalmokienės, dabar vadovo vairą perdavusios savo vyrui Edvardui Tadevušui Stalmokui, kasmet vis daugiau žmonių iš įvairių kraštų atvykdavo į šventę, parvykdavo ir į užsienius kažkada iškeliavę kaimynai, jaukiai bendraudavo.
Kartu susibūrę įpiltiškiai nuolat puošia gyvenvietę, poilsiavietę, puoselėja žemaitiškas tradicijas.


Karantinas vertė nerimauti
Šiemet įpiltiškių šventė „Prisirpo mėlynės“ labai nestokojo nei uogų, nei geros nuotaikos, nors dėl praslinkusio karantino ir nebuvo itin griausminga.


„Šiek tiek nerimavome, ar ateis į šventę žmonės, ar nepabijos susirinkti į didesnį būrį. Tačiau paaiškėjo, jog nerimavome be reikalo. Pradėjus rengti šventę niekas neatsisakė padėti, ką nors dėl jos padaryti. Todėl, nors gal ne taip gausiai, kaip anksčiau, bet netrūko nei mėlynių, nei įvairių skanėstų su šiomis uogomis, nei muzikos, dainų, kitokių linksmybių“, – puikiai pavykusiu ir nerimą išsklaidžiusiu renginiu džiaugėsi B. Stalmokienė.


Nuo mėlynių nosys nemėlynuoja
Ypatingo įpiltiškių bei šventės svečių dėmesio šiemet sulaukė viešnia iš Gargždų – žolininkė Giedrė Bružienė, įspūdingai papasakojusi apie mėlynių bei aplink augančių žolelių naudą žmogui.
„Apie mėlynių naudą žmogui jau daug žino ir patys jų rinkėjai bei valgytojai. Sunku būtų ką nors naujo pasakyti. Suprantama, jos labai padeda regėjimui, atminčiai gerinti, kitų organų veiklai. Gali tik pridurti, jog šios uogos labai tinka viduriavimui užraukti. Kai kada močiutės baiminasi uogų savybe tirštinti kraują. Esą, sutirštins kraują, pamėlynuos nosis. Kad taip atsitiktų, neįsivaizduoju, kiek reikėtų suvalgyti mėlynių. Nebent kasdien visus metus mažiausiai po puslitrį. Beje, geriausia yra mėlynes valgyti ne namuose, o miške, neskubant, nedraskant“, – sakė žolininkė G. Bružienė.
Įpiltiškiai bei jų svečiai šventėje daug sužinojo ne tik apie mėlynes, bet ir apie įvairias žoleles bei ypatingą grybą – paprastąją poniabudę.
„Liaudyje šis grybas vadinamas Žemės taukais arba raganos kiaušiais. Šis grybas yra Gineso rekordininkas, per dešimtį minučių išleidžiantis kojelę. Tik smirdi baisiai. Labai tinka visokiems trynimams, ataugoms gydyti, nuo skydliaukės ligų bei kitokių negalavimų“, – gydomąsias grybo savybes vardijo žolininkė.


Visi gardumynai – su mėlynėmis
Nė viena šventė neišsiverčia be muzikantų, o juolab Senojoje Įpiltyje, skirtoji mėlynėms. Beje, kaimo kultūros skyriaus folklorinio ansamblio „Graistupis“ moterys susirinkusiuosius ne tik linksmino dainomis, bet ir vaišino pačių pagamintais skanėstais. Suprantama, pagardintais mėlynėmis.
Pačios gaspadinės sakė, jog kiekviena turėjo savo užduotį: Danutė Bružienė bei Aldona Rusienė pagamino keksiukus, Ingrida Augutienė iškepė blynų, Uogutė Rupšienė spaudė sūrį, Birutė Lengvienė ir Danutė Jonušienė kepė pyragus, o gaivinančiu gėrimu bei mėlynių uogiene vaišino Aldona Kaubrienė.
Šventės metu dar vienu tikru žemaičiu pasipildė Žemaitijos gyventojų gretos – Žemaičių kulūros draugijos Palangos skyriaus atstovas Augustinas Narmontas dabartiniam Senosios Įpilties bendruomenės pirmininkui E. T. Stalmokui iškilmingai įteigė naujutėlį Žemaičio pasą ir palinkėjo dar labiau puoselėti žemaitiškumą.
Be įpiltiškių muzikantų, šventės dalyviai klausėsi grupių „Dar ne vakaras“, „Bičiuliai“ dainų, vakarojo kartu su dainų autore ir atlikėja Renata Beišyte-Gužauskiene.

 6,451 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes