Liepos 31-oji Kretingos krašto istorijoje žymi dviem asmenybėmis.
1886 m. liepos 31 g. gimė profesorius, matematikas, vienas iš Kretingos muziejaus įkūrėjų Ignas Končius.
1886 m. liepos 31 g. gimė profesorius, matematikas, visuomenės veikėjas, žemaičių etnokultūros tyrinėtojas, vienas iš Kretingos muziejaus įkūrėjų Ignas Končius.
Ignas Končius gimė Telšių rajone, Purvaičiuose, ūkininko šeimoje.
1899 m. įstojo į antrą Palangos progimnazijos klasę. 1903 m. baigė progimnaziją ir įstojo į Liepojos gimnaziją.
Priklausė slaptam moksleivių būreliui, veikė tarp darbininkų. 1907 m. baigęs gimnaziją įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą.
Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas. 1910 m. Peterburgo lietuvių studentų draugijos pirmininkas.
1910 m. parašė pirmąjį straipsnį apie astronomiją ir paskelbė lietuviškoje spaudoje.
Nuo 1911 m. – žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis.
1911 m. Žemaitijoje surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius. Iš statistinių duomenų matyti, kad Ignas Končius nukeliavo Žemaitijoje 2424 km, suregistravo 3234 kryždirbystės objektų. Jam buvo likę nukeliauti dar 300 km, bet 1940 m. sutrukdė sovietinė okupacija.
Plungėje surengė vaidinimą „Tadas Blinda“.
Profesorius Ignas Končius laikomas Kretingos muziejaus mokslinių tyrimų pradininku. Prieš karą vasarodamas Palangoje ir Kretingoje vadovavo muziejaus etnografinėms ekspedicijoms. Jų metu buvo kaupiami eksponatai, aprašomi vertingi pastatai ir statiniai – daugiausia smulkiosios architektūros paminklai.
Dalį šios medžiagos Ignas Končius 1936 metais paskelbė leidinyje „Soter”.
1913 m. baigė universitetą, metus dirbo mokytoju Palangoje. 1915–1917 m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje Viru (Estija) ir Stavropolyje (Rusija), ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.
1921 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Dotnuvos žemės ūkio ir miškų mokykloje, vėliau – Žemės ūkio akademijos docentas.
1925 m. išrinktas Akademijos profesorių tarybos sekretoriumi.
1926 m. rudenį persikėlė į Kauną. Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto eksperimentinės fizikos katedros docentas, dėstė fiziką.
Buvo Valstybinės archeologijos komisijos narys, paruošė Įstatymą dėl senovės paminklų apsaugos, dalyvavo įvairiose etnografinėse ekspedicijose.
Nuo 1927 m. – „Kultūros“ žurnalo bendradarbis.
1932 m. – profesorius, Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius.
1939 m. lapkričio mėn. paskirtas Stepono Batoro universiteto laikinuoju valdytoju.
1940 m. grįžo į Kauną ir vadovavo fizikos katedrai iki pat Vytauto Didžiojo universiteto uždarymo (1943 m.).
1941 m. gegužės mėn. bolševikų suimtas ir uždarytas į Kauno kalėjimą.
Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 22 d. naktį nuvežtas į Vilnių, paskui – į Minsko kalėjimą. Červenės žudynių metu pavyko išvengti mirties.
1942–1943 m. ėjo Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas.
1944 m. liepos mėn. su dviem sūnumis (Liudu ir Vytautu) pasitraukė į Vokietiją, Bairoite organizavo Savitarpio pagalbos komitetą.
1949 m. apsigyveno Bostone (JAV), dirbo Tafto universiteto Fizikinių tyrimų laboratorijoje.
Užsiėmė drožyba iš medžio ir atsiminimų rašymu.
Mirė Putname, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
1996 m. rugsėjo mėn. palaikai perlaidoti Rasų kapinėse.
2016 m. liepos 31 d. mirė miškininkas Rimantas Antanas Kviklys
2016 m. liepos 31 d. mirė Kretingos garbės pilietis miškininkas, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos girininkas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu, Rimantas Antanas Kviklys.
Savo gyvenimą pašventęs Lietuvos miškams, nuo 1959 m. metų prižiūrėjo, saugojo ir puoselėjo Šventosios girininkijos miškus. Buvo sumanus ir išradingas miškininkas, sėkmingai kovojęs už pajūrio miškų ekologijos išsaugojimą.
1976 m. Rimanto Antano Kviklio pradėti ir iki šiol tęsiami Miškų rekreacinės infrastruktūros kūrimo darbai.
Per ilgus darbo metus girininkijoje pasodino šimtus hektarų miško želdinių, įrengė originalius pažintinius pėsčiųjų takus, žaidimų aikšteles, rekreacines zonas poilsiautojams, dviračių taką pajūrio miške, landšafto terapijos ir rekreacines vietas neįgaliesiems.
Šventosios miške jo sumanymu įrengtą „Taką dideliems ir mažiems“ bei nuolatinę vietą, kur vasaromis koncertuodavo „Ąžuoliuko“ vaikų choras, žinojo visa Lietuva. O Šventosios neįgaliųjų paplūdimys – vienintelis taip neįgaliesiems pritaikytas paplūdimys visose Baltijos šalyse.
Rimantas Antanas Kviklys puikiai valdė plunksną: jo literatūriniai sumanymai, eseistiniai pamąstymai bei miniatiūros dažnai buvo publikuojami spaudoje, taip pat – laikraštyje „Švyturys“.
Rimanto Antano Kviklio publikaciją „Tarybų savarankiškumas: tikras ar tariamas?“, paskelbtą 1990 m. birželio 20 d. blokados sąlygomis leistame „Švyturyje“, skaitykite čia. Tuo metu autorius ėjo darbėnų seniūno pareigas.
Rimantui Antanui Kvikliui skaudėjo širdį ne tik dėl valstybinių miškų politikos – jo akiratin patekdavo ir istorijos, kultūros, švietimo bei šalies politikos temos.
Bendradarbiavo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos sukurtoje elektroninėje „Kretingos krašto enciklopedijoje“.
Rimanto Antano Kviklio įvertinimai:
- 2001 m. už nuopelnus ekologijai ir kultūrai jam suteiktas Kretingos garbės piliečio vardas.
- 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu.
- 2004 m. tapo Lietuvos Žaliųjų judėjimo „Žaliojo angelo“ laureatu.
- 2006 m. pelnė „Kaimo spindulio“ nominaciją.
- 2003 m. įteikta LR aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už reikšmingus darbus ir ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.
- 2012 m. M. K. Čiurlionio fondo laureatas.
- 2012 m. R. A. Kviklio 80–mečio proga išleistas leidinys „Rimantas Antanas Kviklys: miškininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, literatas“, sudarytoja Nijolė Raudytė.
- Yra gavęs daugybę kitų įvertinimų ir apdovanojimų už nuoširdų ir pasiaukojantį darbą.
429,380 peržiūrų (-a)