Rugpjūčio 2-oji. Autobusas važiuoja įprastu maršrutu Klaipėda – Ryga. Tarp 27 keleivių – ir naujasis „Švyturio“ sporto korespondentas, Kretingos futbolo klubo „Minija“ administratorius Martynas Viluckas kartu su drauge Viktorija. Abu važiuoja į Liepoją pailsėti. Jie, kaip ir kiti keleiviai, nenutuokia, kad priešaky laukia avarija.
Pradėjo stabdyti per vėlai
Laikrodis rodo 13.30 val. Martynas sėdi pačiame autobuso priekyje, kitoje pusėje nei vairuotojas, šalia lango. Štai kaip įvykius pasakoja Martynas:
„Važiuojam, koks 10 km už Nicos, 27 km – iki Liepojos. Kelyje stovi automobilis. Aš net nereaguoju, juk vairuotojas mus veža – juk sustos. Net nesigilinu, kodėl ta mašina stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Tik stebiu, kad jau 5 metrai iki automobilio, o autobusas nė nebando stabdyti.
Imu rėkti: „Sustokit, stabdykit!”. Bet jau buvo likę 2 metrai, tik tuomet pajuntu, jog autobusas stabdomas. Jau per vėlu. Trenkiamės. Matau, kaip verčiamės su visu autobusu.
Autobusas tiesiog kaktomuša susivaro į priekyje stovėjusį automobilį, apsiverčia su keleiviais ir nulekia į griovį.
Kai jau tokiu būdu sustojam tame griovyje, visiškas šokas. Ir dar tas ore tvyrantis benzino kvapas, visur stiklai, niekas neaišku. Aišku, pirma mintis kyla apie draugę, kaip ji. Atsako, kad viskas gerai. Autobusas guli ant dešinio šono kartu su keleiviais. Visi sugriuvę į vieną pusę. Dabar lubos ten, kur buvo kairės pusės langai.
Nuo smūgio šoninis stiklas pamuštas, bet ne visiškai. Draugė nesusižeidusi, mums viskas gerai.
Išspyrė stiklą, kad ištrūktų
Atsitokėjęs, kad reikia kažkaip ištrūkt iš autobuso, damušu tą stiklą su koja, išspiriu. Bedauždamas susipjaustau kelį. Pramušta skylė lange nėra labai didelė. Lįsdamas dar labiau susipjausčiau, šliauždamas po tuos stiklus.
Sakau draugei, kad lįstų kartu. Išlendam, aš pats pirmas išropoju ir matau tą vaizdą, viską aplink. Autobusas šonu apvirtęs, prieky automobilis, per pusę perlaužtas, guli vyras ant kelio, moteris pusiau dar mašinoje klykia ir purtosi. Vaizdas labai baisus.
Kai jau žinom, kaip išlįsti, suprantam, kad plius minus esam sveiki, reikia ir kitiems padėti.
Aplink jau buvo sustoję žmonių ir iš kažkur atsiradusių stambių vyrų. Kadangi ta skylė, pro kurią išlindom buvo nedidelė, stambesnis žmogus ir neišlįstų… Taigi, mes su tais vyrais išdaužėm priekinį autobuso stiklą, kad būtų galima žmones kažkaip traukti lauk.
Kažkur giliau autobuse tokia smulki moteris irgi buvo išsidaužusi stiklą ir šaukė: „Padėkit mano vaiką iškelti!“ Tad dar tą vaiką, maždaug ketverių metų, su mama ištraukėm, padėjom išlipti.
Viskas vyko labai greitai, sunku pasakyti, kiek laiko praėjo. Kai jau visi išsilaisvinom iš autobuso, ieškojom pamestų daiktų, kas telefono, kas kažko kito.
Atostogų nenutraukė, bet į psichologus kreipsis
Labai greit atvyko policija, greitoji, daug ekipažų. Sunku suprasti, kiek to realaus laiko buvo praėję. Visi dirbo labai operatyviai. Man sutvarstė kelį, draugei skubios pagalbos neprireikė.
Visa avarijos vieta ir kelias jau buvo užtverti. O aplinkui buvo prisirinkusių žmonių ir sustojusių mašinų. Vieni norėjo padėti, kiti buvo šiaip smalsuoliai. Svarstėme, ką daryti toliau.
Autobuse susipažinome su dizaineriu Aleksandru Pogrebnojumi. Jį pamatęs net nusistebėjau, kad ir žinomas dizaineris važinėja autobusais.
Visi trys – aš, draugė ir Aleksandras – pasvarstėme ir nusprendėm, kad po tokio šoko mums poilsio reikia net labiau, nei prieš tai. Tad trise nuvažiavom į Liepoją. Be to, vis tiek jau viskas buvo rezervuota. Taigi, grįžome tik antradienį.
Nors jokių rimtų sužeidimų draugė nepatyrė, bet praėjus pirmam šokui jai ėmė tirpti ranka, o vėliau – skaudėti galvą. Tad dar nežinom, kaip čia viskas bus. Kreipėmės ir į psichologą.
Kiek su kuo iš keleivių kalbėjau, praktiškai visi jaučiasi panašiai: šokas didžiulis, psichologinė pagalba tikrai reikalinga.
Pabendravau su viena šeima, kurie keliavo su vaiku. Pasakojo, kad jis patyrė tokį didžiulį sukrėtimą, kad net negali užmigti. Pamato autobusą ir dreba, nes tas vaizdas akyse iššoka, jaučia tokį stresą.
Gyvenimas nebebus toks pat
Pirminiais duomenimis iš devynių sužeistųjų, kiek atsimenu vienai moteriai ausis įplėšta, vienam vyrui siuvo galvą Lenkijoje. O iš mašinos, į kurią trenkėsi mūsų autobusas, praktiškai neliko nieko…
Toje mašinoje sėdėję du žmonės, skuodiškiai, abu reanimacijoje. Abiems lūžę šonkauliai, vyrui pradurti plaučiai, moteriai pažeistas stuburas. Jų būklė labai sunki. Iš tiesų stebuklas, kad jie apskritai išgyveno, nes nuo autobuso smūgio pagavęs pagreitį automobilis dar trenkėsi į priešais jį esančią mašiną ir tiesiog lūžo per pusę.
Kai vertiesi, tuo metu nežinai, kas bus, ar tu dar autobuse, ar jau miręs (sekundei nutyla). Avarijos vieta kraupi. Vieni švenčia antrą, kiti – trečią gimtadienį, bet iš tiesų nė vienam gyvenimas nebebus toks pat. Tas vaizdas vis dar stovi akyse.
Dabar bendraujame su draudimo kompanija. Pasirodo, kad jei jau sėdi autobuse, automatiškai esi apdraustas, o „Klaipėdos autobusų parkas“ pripažįsta savo neapdairumą, nors dar daug kas neaišku“.
Įvykį tiria Latvijos policija
Neįprastomis aplinkybėmis susipažinę Martynas ir A. Pogrebnojus apsikeitė drabužiais. Futbolo klubo administratorius dabar nešioja vienetinę dizainerio kurtą palaidinę, o A. Pogrebnojus turi „Minijos“ marškinėlius.
Sekmadienį įvykusią avariją ir jos priežastis tiria Latvijos policijos pareigūnai.
Autobusą vairavo blaivus UAB „Klaipėdos autobusų parko“ 55–erių metų vairuotojas, šioje įmonėje dirbantis jau 33–ejus metus.
Šiuo metu vairuotojas turi laikiną nedarbingumą.
8,578 peržiūrų (-a)