Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs…
Šiemet sukanka 400 metų, kai žymaus Abiejų Tautų Respublikos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto aikštėje iškilo rotušė – administracinis ir reprezentacinis savivaldybės pastatas. Iki XVIII a.…
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo…
Pirmaisiais nepriklausomybės metais iš bermontininkų išvaduota Kretinga atrodė niūriai: gatvės apleistos, grindiniai neprižiūrimi, aikštėje stūksojo apleista cerkvė, o rytinėje ir vakarinėje kraštinėse riogsojo sudegusių pastatų griuvėsiai. Cerkvė aikštėje buvo parduota…
Važiuodami žvyrkeliu iš Kartenos į Kalniškius pasiekiame Balsiškius. Pietrytinėje Kretingos rajono dalyje, aplinkui Tyro durpyną plytinčioje miškingoje žemėje įsikūręs kaimas pagal užimamą žemės plotą yra didžiausias Kartenos seniūnijoje, o rajone…
Kretingai 1795 m. netekus Magdeburgo teisės ir tapus eiliniu Rusijos imperijos provincijos pasienio miesteliu, prasidėjo naujas miesto istorinės urbanistinės raidos etapas. Jo pradžioje aikštę supo XVIII a. IV ketvirtyje statyti…
Tarp Salantų ir Nasrėnų įsikūręs Kalnalio kaimas prieš porą šimtmečių buvo svarbi Salantų krašto gyvenvietė, turėjusi miestelio, o vėliau – bažnytkaimio statusą. Sovietmečiu kaimas buvo tapęs apylinkės administraciniu, ūkiniu ir…
Įsibėgėjant magistralinių Kretingos gatvių tvarkymo darbams, pradėta kalbėti ir apie Rotušės aikštės ateitį. Dėl jos prasidėjusiomis diskusijomis siekiama išsiaiškinti specialistų ir miesto bendruomenės viziją, kokią aikštę norėtume matyti. Mano, kaip…
Į pietryčius nuo Salantų, abipus senojo Salantų–Plungės kelio išsimėčiusios vienkieminės Gedgaudžių kaimo sodybos. Tai viena iš XVI–XVII amžiais įsikūrusių Salantų krašto žemdirbių gyvenviečių, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta daugiau kaip prieš…
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančio Kadagyno kaimo.…
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai…
Dešiniajame Salanto upės krante tarp Salantų ir Kalnalio plyti Barzdžių kaimo žemė. Važiuojančius plentu Salantai–Kretinga pirmiausia pasitinka trejetas Salanto slėnio pakraštyje stovinčių vienkieminių sodybų. O nuo šio kelio pakilę atsišakojančia…
Kairiajame Minijos krante tarp Kartenos, Budrių ir Nausodžio plyti Abakų kaimas. Jo žemės driekiasi nuostabiame gamtos kampelyje – ledynmečio tirpsmo metu suformuotame plačiame Minijos upės vingio slėnyje ir aukštumose, kurias…
Rytiniame Kretingos rajono pakraštyje ties riba su Plungės rajonu, šalia Prystovų kaimo ir Minijos upės dar prieš pusšimtį metų stovėjo Puidogalio (Puidogalių) kaimo sodybos. Šiandien išnykusio kaimo vietoje – plyni…
Rajono šiaurės rytinėje dalyje, į pietryčius nuo Salantų, paribyje su Plungės rajonu abipus Blendžiavos upelio driekiasi Reketės kaimo žemė. Tai viena seniausių mūsų krašto gyvenviečių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo…
