Savireklama

Gyvenimo Teatro magijos pavilioti

  • %AM, %28 %459 %2018 %10:%Lie

 

Laima STONKUVIENĖ

 

Praėjusį savaitgalį karteniškiai buvo pakviesti į tradicinę mėgėjų teatrų šventę „Teatras – mano gyvenimas“. Joje renginio šeimininkai – Kartenos skyriaus mėgėjų teatro aktoriai – vaidino inscenizaciją „Kaimo žvaigždės“ pagal B. Lengvenienės knygą „Be rožėtų užuolaidų“, o svečiai iš Joniškio kultūros centro Kriukų skyriaus atvežė spektaklį „Loterija“ pagal E. Urbaitės komediją.

„Mėgėjų teatro šventė Kartenoje šiemet vyko penktąjį kartą. Šis renginys organizuojamas tarp jubiliejinių teatrui sukakčių, o jų Kartenos teatras sulaukė jau solidžių – pernai sukako 110 metų, kai miestelyje suvaidintas pirmasis spektaklis „Valsčiaus sūdas“, – pasakojo teatro vadovė Martina Žąsytienė. – Šventės metu paprastai rodome naują savo spektaklį, pasikviečiame kolektyvų iš kitų šalies vietovių. Šiemet mūsų svečiai jau antrą kartą buvo joniškiečiai“.
Kitąmet jubiliejinė sukaktis laukia ir pačios M. Žąsytienės – sukaks 40 metų, kai ji vadovauja Kartenos teatrui, šią estafetę perėmusi iš buvusio Klaipėdos dramos teatro direktoriaus, aktoriaus ir režisieriaus Balio Juškevičiaus. Per tuos metus pastatyta beveik tiek pat spektaklių, ir ne tik su suaugusiais aktoriais, bet ir su vaikais. „Dvylika metų turėjome lėlių teatrą – lėles, padedant raguviškienei Ievai Merkelienei, siuvome patys, taip vadinamų kumštinių lėlių prisirankiodavome labdaryne – padėvėtų drabužių, daiktų atveždavo maltiečiai. Statėme spektaklius, juos rodėme važinėdami po visą Žemaitiją. Šiandien mano lėlių teatro aktoriai jau sukūrę šeimas, pasakas skaito, o gal ir kuria savo vaikams“, – kalbėjo M. Žąsytienė.

Pradėjusi vadovauti suaugusiųjų dramos teatrui, subūrė savo kolektyvą, iki pat šios dienos tebevaidina Zenonas Jurgila, Antanas Songaila, Zigmas Paulauskas, Virginija Leščiauskienė, Audrona Galdikienė. Į kolektyvą gražiai įsiliejo Elena Narvydienė, Danutė Vytartienė, Rita Kiškėnienė, Ieva Kiškėnaitė. „Man vadovaujant, teatre vaidmenis kūrė ir Romualdas Staškevičius, Antanas Jarutis, Alvydas Daukša, Gediminas Baltmiškis, visi trys mano sūnūs Mindaugas, Arūnas ir Zigmas, šviesaus atminimo mokytojas Alfonsas Kaknevičius, buvęs mokyklos direktorius Jurgis Račkauskas, irgi režisavę spektaklius, – vardijo M. Žąsytienė. – Labai populiarios buvo vadinamosios agitmeninės brigados, šmaikščiai kritikavusios to meto negeroves. Karteniškių agitmeninė brigada „Bimbaliukas“ 1979 metais apžiūroje laimėjo vieno pagrindinio tuo laikmečiu laikraščio prizą“.
Paprašyta įvardinti labiausiai, anot jos, pasisekusius savo spektaklius, M. Žąsytienė atviravo: „Jeigu žiūrovas leipsta juokais, vadinasi, viskas pavyko. Svarbiausia žinoti aktorių charakterius, koks vaidmuo labiausiai jam tiktų, kokį asmenį geriausiai sugebėtų įkūnyti. Karteniškiams labiausiai prie širdies – komedijos, tad jas ir renkamės, vaidiname žemaitiškai. Teatro mylėtojams tai labai patinka, be to, lengviau vaidinti“.

Daug gerų emocijų ir juoko karteniškiams, rajono bei Žemaitijos regiono žiūrovams dovanojo M. Žąsytienės režisuoti spektakliai K. Sajos „Kepurė dega“, Ignatavičiaus „Sidabrinės skyrybos“, V. Miliūno „Nakties paukščiai“, P. Pundzevičiaus „Velnias – ne boba“, P. Gintalo „Nubongas“, Žemaitės „Trys mylimos“ ir kt. „Spektaklį repetuojame maždaug pusmetį – rudenį pradedame, o pavasarį jau galime rodyti žiūrovams. Pastatę spektaklį jį pirmiausiai, žinoma, atiduodame savo žmonių, karteniškių, teismui, paskui vykstame į gastroles. Su daugeliu kitų mėgėjų teatrų palaikome artimus ryšius, tad važiuojame visur, kur tik esame kviečiami ir laukiami“, – sakė M. Žąsytienė.
Kad be teatro savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoja, tvirtino visi pakalbyje dalyvavę aktoriai. Vienas kitą pagirdami ar, prisiminę kuriozines situacijas, draugiškai pašiepdami, Kartenos mėgėjų teatro nariai pasakojo apie savo kelią į kolektyvą.

Zenonas Jurgila: „Kartenoje gyvenu jau 35-erius metus, tiek pat laiko ir vaidinu. Nuo šešerių metų saviveikloje jau „reiškiausi“– šokau, judėjau, krutėjau, dalyvavau dailiojo skaitymo konkursuose. Tiesa, vaidinti mokykloje neteko. Iki atėjimo į Kartenos teatrą daugiausiai „vaidinau“ Senelį šaltį. Labiausiai patinka linksmi, su humoru vaidmenys – pijoko, nenaudėlio, valkatos. Kunigo tikrai nesuvaidinčiau, mano ne ta natūra. Nežinau, kaip čia toliau bus – pasenau, atmintis pradėjo šlubuoti, pasidariau karštakošis. Bet dar vaidinsiu, kol dailiai nebūsiu išprašytas“.

Audrona Galdikienė: „Vaidinti pradėjau mokykloje pas Jurgį Račkauską, jis turėjo dramos būrelį. Labai noriai lankėme repeticijas, vaidinome. Vėliau meilė teatrui atvedė į kultūros namų teatro kolektyvą. Kai ištekėjau, išvažiavau gyventi į Klaipėdą, su vaidyba teko atsisveikinti 12 metų. Grįžusi į Kretingą, kurį laiką vaidinau E. Radžiaus teatre, o visam parvažiavusią į tėvų namus Kartenoje vėl vaidinti pakvietė Martina. Visokius vaidmenis teko vaidinti – ir jaunų mergelių, ir dukterų, ir poniučių. Teko pabūti ir režisiere, su dukros klase ruošdavome įspūdingus naujametinius spektaklius, juose visi mokiniai vaidindavo. Aktorystė labai pravertė ir piršliaujant: devynerius metus su dviem Valdais – Slavinsku ir Lubiu – po vestuves ėjau. Šiandien esu teatre, ir labai tuo džiaugiuosi. Mes – darni, labai draugiška šeima, o Martina – nuostabi, kantri vadovė“.

Virginija Leščiauskienė: „Aš turėjau pavyzdį – tėvelis buvo labai aktyvus, mylėjo teatrą, statydavo spektaklius. Pirmasis mano vaidmuo buvo mokykloje – vaidinome apie kiškutį, kuris visko bijojo. Man reikėjo būti autore. Kol supratau, kas tai yra... Vaidinau ir sukūrusi šeimą, nors vyras dėl to labai pyko. Meilė teatrui buvo stipresnė. Mano vaidmenys – gerietės, visi daugiau „prie rimtumo“. Neseniai išprašiau Martinos linksmesnio vaidmens – esu Krimskienė, tokia skūpa moterėlė, kuri visus kremta. Be teatro negaliu, nors jau po truputį ir pradedu tingėti vaidinti“.

Zigmas Paulauskas: „Mano aktorystė prasidėjo mokykloje. Spektaklyje „Katės namai“ vaidinau vieną iš kačiukų. Greičiausiai gerai vaidinau, nes žiūrovai verkė... Į sceną vėl atvedė Martina. Tiksliau – kaimynė Elena, kuriai prasitariau, jog teko kažkada aktoriauti. Kolektyve reikėjo vyrų, tad ir atėjo abidvi „kabinti“. Nesispardžiau, padeklamavau joms S. Nėries „Eglė „žalčių karalienė“. Martina labai moka parinkti vaidmenis, nulipdo tokį, kokio reikia, kaip iš plastilino. Patinka juokingi personažai, taip smagu, kai žmonės iš jo kvatoja...“.

Elena Narvydienė: „Trūko moters motinos vaidmeniui spektaklyje „Trys mylimos“, tad Martina pakvietė pabandyti. Iki tol gyvenime nebuvau vaidinusi. Atėjau į teatrą ir pasilikau. Nesu scenos žmogus, daug reikia mokytis, Martina ne vieną pamoką davė. Ji yra superinė artistė ir tokia pat kolektyvo vadovė. Dabar puikiai suprantu aktorius profesionalus, neužtenka vien išmokti žodžius, juos ir su judesiu reikia derinti. Džiaugiuosi būdama su šiais žmonėmis, nes su jais niekada nebūna liūdna“.

Antanas Songaila: „Kai prieš keturias dešimtis metų atvažiavau gyventi į Karteną, pirmiausiai buvau pakviestas pūsti dūdą, nes trūko muzikantų. Kai pamatė, jog mėgėjas „pašposyti“, o dar panašus į čigoną, liepė eiti vaidinti. Vaidinu blogiečius, vis ką nors norinčius iškrėsti, nors gyvenime esu tylenis. Kinkos, einant į sceną, drebėjo ir pirmą kartą, dreba ir dabar. Lengviau vaidinti kitur nei namuose – jei užmirši žodžius, niekas pirštais nebadys, kad jų nemokėjai. Iš tikrųjų suklydus svarbiausia taip suvaidinti, kad žiūrovas nieko nesuprastų. Smagių situacijų dėl užmaršumo ne viena yra buvusi“.

Pašnekovai juokavo turintys „auksinę“ vadovę: už žodžių neišmokimą vienas kitą labiau ėda ir auklėja, o Martina niekada nekelia balso, nebara. „Yra sakoma, kad gerumu daugiau galima laimėti nei piktumu, tad aš ir stengiuosi taip daryti“, – girdėdama jai skiriamus gražius žodžius šmaikštavo M. Žąsytienė.
Teatrą dar vaikystėje – jos mama mėgo vaidinti – pamilusi moteris turi svajonę išleisti knygą apie teatrą. Kartenos teatrą. „Labai noriu, kad ir ateities kartos žinotų, jog Kartenoje buvo daug teatrui neabejingų žmonių, daug nuostabių aktorių. Tuo labiau, kad medžiagos apie mūsų teatrą yra pakankamai. Tikiuosi, iki kol atsisveikinsiu su teatru, sumanymą pavyks įgyvendinti“, – atviravo M. Žąsytienė.

Skaityti 200 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Kovas 2019
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje