Darbėnų seniūnijos gyventojus ketvirtadienį pasiekė džiugi žinia: Prezidentūroje posėdžiavusi Heraldikos komisija patvirtino oficialų Darbėnų herbą. Iki šiol Kretingos rajone savo skiriamuosius ženklus su juose esančiais išskirtiniais seniūnijos objektais turėjo dvi seniūnijos – Salantai ir Kartena.

Prireikė beveik metų

Ženklas, kuriame pavaizduoti keturi keliai, iš Darbėnų centro Turgaus aikštės vedantys į Kretingą, Skuodą, Vaineikius ir Laukžemę, buvo sukurtas prieš 28 metus, kai miestelis šventė 400 metų gyvavimo jubiliejų. Seniūniją iš kitų rajono seniūnijų išskiriantis ženklas iki šiol buvo naudojamas neoficialiai.

Žygius, kad ženklas būtų įteisintas kaip seniūnijos herbas, darbėniškiai pradėjo pernai rudenį. Iš Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, kuriame ženklas pristatytas, jie grįžo gavę namų darbų – ženklas neatitiko heraldikos reikalavimų. Pakoreguotas ženklas Komisijai dar kartą pristatytas šių metų balandį, tačiau ji vėl turėjo pastabų, paprašė pateikti keletą herbo variantų.

„Prireikė beveik metų, kol, atsižvelgus ir į mūsų norus, buvo priimtas abi puses tenkinantis sprendimas, kol sulaukėme kvietimo atvažiuoti į Komisijos posėdį, – pasakojo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. – Tvirtinimui ženklą reikėjo pateikti pieštą ranka arba atspaustą šilkografijos būdu, be to, su ženklu buvo privalu pateikti ir vėliavos bei antspaudo pavyzdžius, nes tvirtinami visi trys simboliai. Buvome pagirti, kad herbas yra mūsų pačių darbas, nes dažniausiai juos kuria samdomi profesionalūs dailininkai. Mes viską padarėme savo jėgomis be didelių išlaidų. Pirminio herbu tapusio ženklo autorius nežinomas, o patvirtintojo autoriai – Barkelių kaime gyvenantis Klaipėdos universiteto docentas Jonas Abromas ir dailininkas Gintautas Jonkus. Už pagalbą įteisinant Darbėnų herbą esame jiems labai dėkingi“.

Pasak seniūno, Darbėnų herbo etaloną Heraldikos komisijos teikimu dar turės patvirtinti Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris su seniūnija turi labai artimų sąsajų.    

Patriotizmo, meilės savo kraštui išraiška

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu, herbas yra teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas. Herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Prezidentas. Komisiją sudaro devyni nariai, jos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems, o kitus narius – penkeriems metams taip pat skiria Prezidentas.     

 Savo herbus turi visos šalies savivaldybės bei dauguma seniūnijų. Kretingos savivaldybės herbas – sidabriniame lauke Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Dailininkės Laimos Ramonienės sukurtas herbas Prezidento dekretu Nr. 81 patvirtintas 1993 metų birželio 12 dieną. Jį naudoja ne tik Kretingos miesto, bet ir kaimiškosios seniūnijos.

Salantų herbe pavaizduotas sidabriniame skydo lauke ant žalios papėdę sudarančios kalvos žengiantis raudonas gaidys auksiniu snapu ir kojomis, iškištu raudonu liežuviu. Salantiškių herbas prezidento dekretu Nr. 984 patvirtintas 1996 metų liepos 2 dieną.

Kartenos herbe – mėlyname lauke ant žalio trikalnio papėdėje sidabrinė tribokštė medinė pilis. Herbas, kurio etalono autorė yra kraštietė dailininkė Regina Songailaitė-Balčikonienė, Prezidento dekretu Nr. 515 buvo patvirtintas 1999 metų liepos 7 dieną.

Pagal įstatymus seniūnijoms nėra privaloma turėti savo heraldiką, tai – patriotizmo, meilės savo kraštui išraiška. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės herbu tapo jos centro herbas. Taip rajonų ar savivaldybių centrų herbai reprezentuoja ir jų teritorijoje esančias seniūnijas, jei šios neturi savo herbų – jos prireikus gali naudoti savo rajono ar savivaldybės heraldikos ženklus.

Laima Stonkuvienė

 2,169 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes