Šį penktadienį kretingiškiai kviečiami į mišką – čia jie galės gauti miškininkų nemokamai dalinamų eglės šakų, kuriomis apdengs labiausiai žiemos išbandymams nepasiruošusius augalus. Šakos ruošiamos kirtavietėse retinant mišką arba genint medžius, kuriuos pagal miškotvarkos projektus artimiausiu metu numatoma iškirsti.

Eglišakių dalybos sulaukė pasisekimo

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė informavo, kad eglišakiai bus dalinami keturiose padalinio girininkijose Nidoje, Šernuose, Kartenoje ir Šventojoje.

„Pernai pirmą kartą organizuota akcija sulaukė didelio žmonių susidomėjimo. Žinoma, tiek, kiek būna dalijant eglių šakas per kalėdinę akciją, nebuvo, bet ir vėlyvą rudenį panorusiems eglišakių teko pastovėti eilėje“, – pasakojo G. Banienė. 

Pernai eglišakiai Lietuvoje dalinti prie 337 girininkijų administracijų pastatų, o miškininkams ne kartą teko vykti į mišką ir pildyti paruoštų šakų atsargas.

Šiemet žmonių patogumui šakos ruošiamos ir dalinamos miške. Kretingos padalinio teritorijose pernai buvo išdalinta 5 tūkstančiai eglišakių, dabar miškininkai planuoja išdalinti apie 10 tūkstančių. Praėjusių metų patirtis parodė, kad vienas gyventojas vidutiniškai pasiima po 20–30 eglišakių.

Savivaliavimas gali būti įvertintas bauda

Kretingos ir Palangos gyventojams arčiausia vieta eglišakiams pasiimti – Kartenos girininkija ir Aušrakaimio arba buvęs Kalgraužių kaimas Kretingos rajone.

Prieš vykstant į vietą reikėtų pasiskambinti girininkams, kurie nurodys arba patys palydės į mišką. Kartenos girininkui reikia skambinti tel. 8 656 35026, Šventosios girininkui – tel. 8 686 81938.

„Šia akcija gyventojai skatinami elgtis sąmoningai ir atsakingai – nevažiuoti į bet kurį artimiausią  mišką ir nelaužyti šakų savavališkai. Patirtis jau rodo, kad vis daugiau  žmonių rūpi tausoti mišką, ir tai miškininkus labai džiugina“, – kalbėjo G. Banienė.

Per metus Kretingos padalinio darbuotojai pasodina apie 450 tūkstančių eglučių, o iš viso įvairių lapuočių ir spygliuočių bei krūmų – 885 tūkstančius. 

Miškininkai primena, kad miške savavališkai laužant šakas yra pažeidžiamos LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Lankymosi miške taisyklės ir dėl tokios neatsakingos veiklos gali būti skiriama bauda.

Tinka apdengti įvairius augalus

Pasak miškininkų, eglės šakos – viena geriausių augalų dangų, vienas seniausių, laiko patikrintų būdų per žiemą išsaugoti lepesnius sodo ir daržo augalus.

Jeigu apdengsite tinkamai, po apsnigtais eglišakiais nebus daugiau nei 5 laipsniai šalčio, net jei lauke vyraus minus 20 laipsnių. Eglišakiai gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, apsaugo nuo graužikų.

Apdengti būtina tuos augalus, kurie neatsparūs ar nepakankamai atsparūs šalčiui, pavyzdžiui, rododendrai, rožės, egzotiniai augalai.

Labiausiai žiemos išbandymams yra nepasiruošę būtent iš šiltųjų kraštų bei praėjusiais metais pasodinti augalai, nes jie dar nėra visiškai aklimatizavęsi.

Daugiametės gėlės, prieš tai apklojus jas sausais lapais ar durpėmis, taip pat dengiamos eglišakiais. Jie aplink augalą įbedami į žemę ir surišami viršuje. Stipriems šalčiams visada jautresnės jaunos gėlės.

Nepakenks, jeigu eglių šakų uždėsite ant tulpių, narcizų ir hiacintų, kuriuos iškart po pirmųjų šalnų reikia uždengti lapais ar medžio pjuvenomis. Šakomis tankiai galima užkloti braškes ir žemuoges.

Labai į plotį išplitusį krūmą, jo šakas, prieš aprišant specialistai pataria pirmiausiai aprišti virvute, tada užkloti audiniu ir tik tada ant viršaus dėti eglišakius, geriausia  – trim sluoksniais.

Rožes patariama uždengti, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki 5 laipsnių šalčio. Negalima rožių uždengti aklinai ir per šiltai – nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda šusti. Per šiltai apklotos rožės saulėtomis žiemos dienomis ir atlydžių metu pradeda kaisti ir busti, o vėl atšalus gali žūti.

Eglišakiais artėjant žiemai reikia aprišti ir apatinę vaismedžių dalį.

 1,965 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes