Viliojantys pyragaičiai su įdaru - vieni iš produktų, turinčių sveikatai žalingų transriebalų.

Žmonių sveikata daug priklauso nuo valgomo maisto. Užtektų atsispirti kai kuriems žalingo maitinimosi įpročiams ir visi būtume sveikesni.

Gruzdintos bulvytės,  glazūruoti sūreliai ar pyragaičiai su įdaru – tik keli produktai, kurių sudėtyje yra „riebalais žudikais“ vadinamų transriebalų.

Nuo šiol jų išvengti ar bent jau sumažinti galima atidžiau renkantis maisto produktus ir skaitant jų etiketes – jei jose aptinkami žodžiai „hidrinti“, „iš dalies hidrinti“, tokių produktų  patariama vengti. Transriebalų ribojimą maisto produktuose apibrėžia įstatymas.

Susidaro dėl žmonių veiklos

Lapkričio 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo reikalavimai riebalų rūgščių transizomerų kiekiams maisto produktuose.

Jie galioja visiems į Lietuvos rinką patenkantiems maisto produktams – mūsų šalyje pagamintuose ir importuojamuose, esančiuose prekyboje ir viešajame maitinime. Sveikatai nepalankių transriebalų juose nuo šiol gali būti ne daugiau kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio.

Sveikatos  ministro įsakyme nurodyti riebalų rūgščių transizomerų kiekiai netaikomi maisto produktams, kuriuose jie susidaro natūraliai. Natūraliai atsirandantys riebalų rūgščių transizomerai aptinkami atrajojančių gyvūnų – karvių, ožkų, avių – riebaluose ir iš jų pagamintuose produktuose.

Nedidelis transriebalų kiekis  – iki 0,5 proc. – aptinkamas neperdirbtuose mėsos ir pieno produktuose, tačiau toks kiekis organizmui nekenkia.   

Transriebalai yra tam tikra riebalų rūšis, kuri susidaro būtent tik dėl žmonių veiklos. Tai yra tarpininkas tarp sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių,  riebalų dalis, kuri žmogui nėra būtina.

 Iš dalies hidrinti riebalai nėra draudžiami naudoti maisto pramonėje, tik jie turi būti pagaminti taip, kad nesusidarytų leidžiamus kiekius viršijantys sveikatai žalingi transriebalai. Jeigu maisto produktų sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų, ten bus ir transriebalų. 

„Ribojimai yra susiję su dirbtiniais (pramoniniais) transriebalais, kurie susidaro iš dalies hidrinant skystus aliejus, tai yra, kai augaliniai aliejai cheminiu būdu yra kietinami. 

Iš dalies hidrinti riebalai, kurie yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis, maisto pramonėje naudojami dėl gerų technologinių savybių – tinkama tekstūra, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas, patrauklios kainos“, – sakė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius  Virgilijus Liepinis.

Daugiausia – ne pirmo būtinumo produktuose

Anot jo, reglamentuoti riebalų rūgščių transizomerus nuspręsta atsižvelgus į riziką, kurią jų vartojimas kelia žmonių sveikatai, ir į didelį šių riebalų naudojimą maisto gamyboje.

Transriebalų gali susidaryti, kai tas pats aliejus kelis kartus naudojamas, pavyzdžiui, gaminti spurgoms, žagarėliams. Kitaip tariant, kuo ilgiau aliejus verda arba kepa, tuo daugiau jame, suprantama, ir gaminamuose patiekaluose, atsiranda transriebalų.

Iš dalies hidrinti riebalai dažniausiai yra ne pirmo būtinumo produktų – saldainių, konditerijos, kepinių, greitai paruošiamo maisto ir kt. – sudėtyje. Jie naudojami įvairiuose glaistuose, įdaruose, transriebalų yra biskvituose, padažuose, sausose sriubose, margarine.

Jų galima rasti sausainiuose, bandelėse su įdaru, krekeriuose, glaistytuose sūreliuose, pyragaičiuose, vafliuose, šaldytoje picoje, gaminiuose iš šaldytos tešlos, bulvių traškučiuose, riebaluose gruzdintose bulvytėse.   

Didžiausias transriebalų kiekis gali patekti į organizmą su pramoniniu būdu ir greito maisto restoranuose pagamintais patiekalais.

Didina riziką susirgti

Mokslininkai įrodė, kad padidėjęs transriebalų suvartojimas turi įtakos ir pagrindinei europiečių iki 65 metų mirties priežasčiai – širdies ir kraujagyslių ligoms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami duomenys rodo, kad transriebalai suvaidina didelį vaidmenį dėl daugiau kaip 500 tūkst. mirčių per metus visame pasaulyje.

Skaičiuojama, kad jeigu iš transriebalų gaunama daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos, rizika mirti nuo širdies ligų išauga iki 32 proc. 

Kretingos šeimos medicinos centro vadovės, šeimos gydytojos Augenijos Juknevičienės teigimu, transriebalai yra blogiausi maisto riebalai, neturintys jokios vertės žmogaus organizmui. Jie kenksmingi ir bet kokio amžiaus vaikui, ir suaugusiam žmogui.

„Remiantis įvairų tyrimų duomenimis, transriebalai gali didinti riziką susirgti ne vien širdies ir kraujagyslių ligomis, bet taip pat ir įvairių vėžio rūšių, cukrinio diabeto, nutukimo, apsigimimų riziką. Transriebalai  gali turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi“, – sakė šeimos gydytoja.

Vaikams transriebalai didina nutukimo riziką, trukdo nepakeičiamų riebalų rūgščių normaliai apytakai organizme, neigiamai veikia imuninę sistemą, yra cukraligės atsiradimo rizikos veiksnys. 

Pasak medikės, riebalai žmogui reikalingi, nes jie yra svarbus energijos šaltinis, tačiau jų kiekis ir santykis turi būti subalansuotas.

Pirmoji Europos Sąjungoje kovoti su transriebalais 2003 metais pradėjo Danija. Šiuo metu transriebalų kiekio vartojimas ribojamas Norvegijoje, Suomijoje, Olandijoje. Privalomas reikalavimas maisto prekėse nurodyti transriebalų kiekį 2006 m atsirado JAV.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pernai paragino visas valstybes per artimiausius penkerius metus pasiekti, kad maistui gaminti nebūtų naudojami dirbtiniai transriebalai.

PSO duomenimis, per dieną žmogui rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų. Tai yra maždaug pusė arbatinio šaukštelio margarino.   

 1,320 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes