Regioniniams Valstybinių miškų urėdijos padaliniams operatyviam nedidelių gaisrų gesinimui praėjusią savaitę išdalinti padidinto pravažumo automobiliai Kretingos miškininkams anokia naujiena. Jie tokiais universaliais visureigiais gaisrus gesina jau ne vienerius metus.
Yra tarsi pirmoji pagalba
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio viršininkas Tomas Zaleckis pasidžiaugė, kad miškuose žmonės elgiasi vis atsargiau ir atsakingiau, tad didelių gaisrų padalinio miškuose mažėja, tačiau nedidelių užsiliepsnojimų kasmet užgesinama vis daugiau.
Tai būna 6–10 kv. metrų plote kilę lajiniai gaisrai, kuriuos pajėgūs užgesinti būtent naujieji visureigiai su gaisrų gesinimo įranga, galinčia gabenti 300–500 litrų vandens.
„Šie visureigiai miške gali laisvai laviruoti, yra manevringi, pasiekia vietas, kur didesni ir sunkūs miškininkų ar ugniagesių automobiliai klimpsta ar neprasibrauna per tankmę.
Tai tarsi pirmoji pagalba, suteikianti galimybę operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą, sulaikyti ugnį“, – pasakojo T. Zaleckis.
Be to, visureigiai gali būti pasitelkiami ir greitam reagavimui į nutolusiose vietovėse ne miškuose įvykusius gaisrus taip padedant ugniagesiams, nes miškininkai reaguoja į visus miške kylančius gaisrus – ar jie kiltų valstybiniame, ar privačiame miške.
Padidinto pravažumo automobilius su visa reikalinga įranga Kretingos regioniniame padalinyje turi girininkijos, kuriose kilti miškų gaisrams tikimybė didžiausia: Nidos, Juodkrantės, Palangos, Klaipėdos ir Šernų.
Pajūrio juostoje didelio pravažumo ir mobilūs automobiliai itin pasiteisino. Be jų, miškininkai turi ir tris didžiąsias gaisrines.
Įgyvendinant valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą taip pat vykdomas miškų stebėjimas, jie suskaidomi į sektorius, dukart per metus atnaujinamos mineralizuotos juostos, kurios patikimai užtveria kelią toliau plisti ugniai.
Sudėtingiausia – ankstyvą pavasarį
Pastaraisiais metais, šylant klimatui ir dažnėjant sausroms, gaisrų pavojus Lietuvos miškuose tampa itin aktualia problema. Gaisrų daugėja, jų apimtų plotų nemažėja.
Pavyzdžiui, palyginti su 2018 metais, pernai miškuose kilo dvigubai daugiau gaisrų. Dažniausia priežastis – neatsakinga žmonių veikla miškuose ar deginant žolę.
„Vasaros darosi karštesnės ir sausesnės, kritulių mažai, tad gaisrų pavojus kyla natūraliai. Itin sudėtingas buvo praėjusių metų sezonas, ypač pavasaris.
Šiltas oras anksti išviliojo žmones į gamtą kepti šašlykų. Užteko mažiausios žiežirbos ir liepsnojo pievos, miško paklotės, o nuo jų ugnis persimetė į miškus. Situaciją sunkino vėjuotos dienos“, – pasakojo T. Zaleckis.
Anot jo, daugiausia gaisrų miškuose būna kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje iki gegužės pabaigos, kol suveši augmenija, bei liepą-rugpjūtį.
Mūsų miškų medžiai nėra labai degūs
Pernai miško gaisrams kilti palankiu laikotarpiu jau svarstyta laikinai uždrausti ar apriboti lankymąsi miške – tokia galimybė numatyta Lankymosi miške taisyklėse, tačiau to neprireikė kitą dieną palijus.
Anot T. Zaleckio, ir mūsų miškuose gali kilti didelio masto gaisrai, kai ugnis medžių viršūnėmis lekia vėjo greičiu. Tokie viską niokojantys gaisrai beveik kasmet siautėja Australijoje.
„Kuršių nerijoje du galingi gaisrai siautėjo 2006 metų gegužę ir 2014-ųjų balandį.
Tiesa, Australijos gaisrų masto mūsų miškuose ugnis nepasiektų, nes ten degė eukaliptai, kurių žievė aliejinga, o mūsų kalnapušynai nėra tokie degūs.
Tačiau Kuršių nerijos miškuose daug sausų šakų, spyglių, negyvos medienos, kuri sausa ir labai degi“, – teigė miškininkas.
1,414 peržiūrų (-a)