Darbėnuose įamžintas savanorių atminimas

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Darbėnai švęs prisimindami Nepriklausomybės kovų savanorius ir pagerbdami darbėniškius, kurie atstatė prieš 90 metų miestelyje iškilusį Nepriklausomybės 10-mečio paminklą.

Padėjo žinomas kolekcininkas
Mintis įamžinti 1919–1920 metų Darbėnų valsčiaus Nepriklausomybės kovų savanorius pradėta austi praėjusiais metais, kuriuos Seimas buvo paskelbęs Lietuvos nepriklausomybės kovų atminimo metais.
„Ketinome savanorių vardus ir pavardes surašyti į Darbėnų miestelio metriką arba į atminimo lentas ir jas pakabinti ant parapijos pastato.
Apsispręsti padėjo valstybės apdovanojimų žinovas, kolekcininkas, medžiagą apie 1918–1940 m. Vyties kryžiaus kavalierius surinkęs Vilius Kavaliauskas, kuris pasiūlė atminimo lentas įmontuoti į Nepriklausomybės paminkle esančias nišas“, – pasakojo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Paminkle įmontuotos plokštės su pavardėmis
Nepriklausomybės 10-mečio paminklas buvo atkurtas prieš daugiau nei 30 metų. Jis toks pat, koks buvo pastatytas 1930-aisiais. Išlikusios nuotraukos liudija, kad nišos buvo įrengtos trijuose paminklo fasaduose.
Priekinės nišos betoninėje lentoje buvo įspaustas įrašas: „1918–1928. Lietuvos nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms atminti“.
Paminklas tarybų valdžiai netiko, tad buvo nugriautas.

Atstatytojo paminklo, kuris sumūrytas iš Darbėnų apylinkėse surinktų akmenų, viršūnę puošia metalinis ornamentuotas kryželis.
Priekinio fasado apačioje yra juodos spalvos šlifuoto akmens blokeliais aprėminta niša, kurioje pritvirtinta varinė plokštelė su išlietais gediminaičių stulpais ir užrašu: „Lietuvos nepriklausomybė. 1918–1928 m. Atstatytas 1989 m. Architektas Edmundas Giedrimas“.
Atstatytame Nepriklausomybės paminkle iš abiejų pusių taip pat yra nišos. Būtent į jas ir įmontuotos plokštės su iškaltomis karių savanorių pavardėmis.
Vienoje yra 68 iš Darbėnų valsčiaus kilusių savanorių, 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų dalyvių, pavardės, kitoje – pavardės penkių savanorių, kurie už pasižymėjimą kovose buvo apdovanoti Vyties kryžiumi. Šio kryžiaus kavalieriai yra Kazys Čepronas, Juozas Martinkus, Juozas Sudavičius, Leonas Vasiliūnas ir Jonas Žilys.

Iš paminklą atstačiusiųjų gyvi tik trys
Pasak Darbėnų seniūno, atminimo lentoms pagaminti iš Savivaldybės Kultūros programos gauta 2200 eurų, jas gamino apklausos būdu konkursą laimėjusi skuodiškių bendrovė „Kūlis“.
„Lentos buvo pagamintos gruodžio pradžioje. Jos nišose jau įtvirtintos, laukėme progos, kada galėsime pristatyti visuomenei, pašventinti. Valstybės atkūrimo diena tam puiki proga“, – sakė A. Poškys.
Iškilmės vyks prie atnaujinto Nepriklausomybės paminklo, kurį dar prieš Laisvės gynėjų dieną savo galinga įranga nuplovė Darbėnų komandos ugniagesiai.
Paminklas nebuvo valytas nuo pat atstatymo, tad ugniagesiai nuplovė dulkes, susikaupusį purvą, pašalino tarp akmenų ir ant jų augusias kerpes bei samanas.
Kariams savanoriams skirtas atminimo lentas pašventins Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis.
Nepriklausomybės paminklą prieš daugiau nei 30 metų atstatė 9 darbėniškiai, iš kurių šešių jau nebėra tarp gyvųjų. Jie bus pagerbti tylos minute.
Dar trims atstatytojams – Valiui Jurčiui, Antanui Bieliauskui ir Steponui Žiliui – bus įteiktos padėkos.

Darbėnų Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas atidengtas 1930 metų gegužės 15 dieną minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines.
Jis pastatytas Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir Vytauto Didžiojo komiteto Darbėnų skyrių iniciatyva. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona.
1962 m. paminklas buvo nugriautas ir panaudotas statomų kiaulidžių pamatams.
1989 m. paminklas atstatytas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Darbėnų rėmimo grupės iniciatyva.
Paminklą atstatė: Jonas Petrauskas, Tomas Mockus, Stanislovas Serapinas, Antanas Butkus, Aloyzas Dulcas, Juozas Lingys, Steponas Žilys, Antanas Bieliauskas ir Valys Jurčys.

 2,041 peržiūrų (-a)