Štaip atrodė tada buvusio vienintelio rajono laikraščio "Švyturys", leisto blokados sąlygomis, viršelis lygiai prieš 30 metų.

Laukdami rudeninių Seimo rinkimų dirstelėkime 30 metų atgal į laikraštyje „Švyturys“ tuomečio Darbėnų apylinkės savivaldybės tarybos pirmininko (dabar atitinka seniūno pareigas) Rimanto Antano Kviklio mintis galingo istorinio virsmo metu, kai griuvo Tarybų valdžia, ir iš naujo kūrėsi Lietuvos Respublika. Kas pasikeitė per tris dešimtmečius?


Rimantas Antanas Kviklys (1932 m. – 2016 m.) – Kretingos rajono garbės pilietis, miškininkas, literatas, publicistas, tako „Takas mažiems ir dideliems“ Šventosios girininkijoje įkūrėjas, Darbėnų herbo ir vėliavos idėjos pradininkas. Ši jo idėja neliko pamiršta – padedant seniūnijai bei autoriams Jonui Abromui ir Gintautui Jonkui, herbas ir vėliava yra sukurti ir ateinantį sekmadienį, per šv. Petro ir Pauliaus atlaidus, bus pašventinti.


Kas pasikeitė per 30 metų Darbėnų seniūnijoje ir apskritai – savivaldoje, prisimindami A. Kviklio mintis, kalbamės su Darbėnų seniūno pavaduotoja Bernadeta Litviniene.

Rimantas Antanas Kviklys.

Kursyvu žymime R. A. Kviklio mintis, spausdintas 1990 m. birželio 20 d. „Švyturio“ laikraščio straipsnyje “Tarybų savarankiškumas: tikras ar tariamas?”

Rimantas Antanas Kviklys: pirmą kartą po daugelio metų rinkome valdžią. Būtent, rinkome. […]. Kiekvieno mūsų nuomonė yra svarbi ir reikalinga

“Švyturys”: ar jaučiate, jog kiekvieno mūsų, kaip rinkėjo, nuomonė šiandien yra svarbi ir reikalinga?

Bernadeta Litvinienė: manau, kad svarbi. Pavyzdžiui, gyventojai šį mėnesį balsuodami pritaria gyventojų pateiktoms idėjoms. Tai – naujas sumanymas, paskirstant 1 proc. rajono biudžeto lėšų.

Rimantas Antanas Kviklys: iki šiol apylinkių tarybos [dabar – seniūnijos] turėjo grynai dekoracinę paskirtį. Žaidėm suaugusių žmonių žaidimus, o savarankiškumo buvo tiek, kiek garvežio ir lėktuvo hibride – manevruot galima kiek bėgiai leidžia, o atbulinės pavaros, net ir tos nėra.

Šios Rimanto Antano Kviklio mintys išspausdintos “Švyturio” laikraštyje lygiai prieš tris dešimtmečius.

“Švyturys”: ar šiandien seniūnijos jaučiasi savarankiškesnės?

Bernadeta Litvinienė: per 30 m. laikotarpį valdžia tapo dar labiau centralizuota, dabar seniūnijos savarankiškumo turi dar mažiau. Griuvus kolūkiams padėtis kaimuose buvo labai pasikeitusi. Buvo sunykusios kaimo bibliotekos, kultūros įstaigos, sveikatos punktai. Visuose kaimuose nebuvo gatvių apšvietimo. Per 10-15 metų padėtis iš esmės pasikeitė. Iš naujo buvo įrengtas gatvių apšvietimas, atremontuoti kultūros namų pastatai ir patalpos, sveikatos punktai, bibliotekos. Renovuotos mokyklos Darbėnuose ir Grūšlaukėje. Dėl sumažėjusių mokinių uždarytos mokyklos: Vaineikių, Šukės, Lazdininkų pradinės, Laukžemės pagrindinė. Daug viešųjų erdvių sutvarkytų iš europinių projektų: Japonų sodas, Baltų mitologinis parkas, Darbėnų Vytauto Didžiojo parkas, Darbėnų miestelio centras, Senosios Įpilties poilsiavietė, Grūšlaukės gyvenvietė ir t. t. Per tą 30 metų laikotarpį sustiprėjo ir ūkininkai. Jų laukai tapo tvarkingi, dideli, duodantys gausų derlių. Smulkūs ūkiai sunyko, dalis kaimo jaunų žmonių išvyko uždarbiauti į užsienio šalis, dalis važiuoja uždarbiauti į artimiausius miestus.

Rimantas Antanas Kviklys: savivaldybė pati turi formuoti biudžetą, ieškoti finansavimo ir finansavimosi šaltinių, numatyti pirmaeilius darbus ir veiklos kryptis.

“Švyturys”: o kaip yra dabar?

Bernadeta Litvinienė: anksčiau apylinkės iš savo biudžeto finansuodavo ligoninę, sveikatos punktus, kultūros įstaigas. Nevykdė ūkinių funkcijų (vietinių kelių ir gatvių priežiūros, centralizuoto vandens tiekimo, gatvių apšvietimo ir kt.). Tuo rūpinosi kolūkiai pagal savo teritoriją. Šias funkcijas perėmė seniūnijos. Apylinkės tarybos rengdavo ir tvirtino biudžetą, atsižvelgdamos iš rajoninio biudžeto skirtų lėšų. Panašiai, kaip ir su seniūnijoms skirtomis lėšomis, kurios skiriamos pavestoms funkcijoms vykdyti, tiktai jos dabar tvirtinamos rajono taryboje.

Rimantas Antanas Kviklys: mes manome, kad apylinkės savivaldybei turi tekti fiksuotas vietos gyventojų mokesčių ir įmonių privalomų įmokų procentas.

“Švyturys”: kaip yra dabar? Ar toks siūlymas buvo vertingas?

Bernadeta Litvinienė: šis siūlymas taip ir liko siūlymu, nes netgi rajono biudžetas yra dotuojamas, o ką kalbėti apie kaimiškas seniūnijas.

Rimantas Antanas Kviklys: Darbėnų apylinkės žemė – tai senoji Mėguva. Apie ją ir jos praeitį mažai žino šiandieniniai gyventojai.

“Švyturys”: šių dienų darbėniškiai apie savo žemę žino daugiau?

Bernadeta Litvinienė: manau, kad žino daugiau, nei prieš 30 metų, nes yra susikūrusios bendruomenės, kurios puoselėja tradicijas, rūpinasi istoriniu ir kultūros paveldu. Savanorišku darbu tvarko ir puošia gyvenamąją aplinką.

Rimantas Antanas Kviklys: nyksta arba niokojami senkapiai, griūva istorinę ir jos vertę turintys statiniai, tampa pamirštos ir niekam nežinomos istorinės vietos.

“Švyturys”: ar šiandien Darbėnuose vis dar griūva vertingi statiniai, nyksta istorinės vietos?

Bernadeta Litvinienė: dabar padėtis geresnė, nes tuo rūpinasi seniūnijos ir bendruomenės. Nors Darbėnų seniūnijoje vis dar yra griūvančių kultūros paveldo statinių: buvęs vandens malūnas, Laukžemės dvaras, bet jie priklauso privatiems asmenims. Apleistas ir buvęs žydų namas Darbėnų miestelio centre.

Rimantas Antanas Kviklys: Darbėnų apylinkės istorinę medžiagą surinksime ir padarysime prieinamą visuomenei. Visiems apylinkės kaimams ir gyvenvietėms paruošime istorines metrikas.

“Švyturys”: R. A. Kviklys žadėjo tai prieš 30 metų. Ką pavyko padaryti?

Bernadeta Litvinienė: Darbėnų seniūnijos istorinė medžiaga renkama ir saugoma bibliotekose. Buvo padarytas, o neseniai – atnaujintas stendas prie Darbėnų bažnyčios, kuriame gausu istorinės medžiagos.

Visą R. A. Kviklio originalų straipsnį skaitykite čia.

 

 8,041 peržiūrų (-a)

43% LikesVS
57% Dislikes