Šiandien, liepos 4-ąją, sukanka lygiai šimtas metų, kai Kretingoje pradėjo veikti Izraelitų darbininkų kultūros draugijos vietos skyrius. Ta proga prisiminkime žydų tautos indėlį į Kretingos istoriją, ypač – nuo XX a. pradžios.
Šeima vadinosi Kretingos vardu
Manoma, kad pirmieji žydai Kretingoje galėjo apsigyventi dar XVI a., t. y. tuomet, kai Kretinga, 1621 m., mirus jos įkūrėjui karžygiui Jonu Karoliui Chodkevičiui, atiteko Sapiegų giminei.
Kiti šaltiniai teigia, kad Kretingos mieste žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. 6-ajame dešimtmetyje, kuomet Kretinga priklausė Masalskių giminei.
Iš 152-iejų žydų šeimų, gyvenusių Kretingoje 1879 – 1889 m., viena netgi vadinosi mūsų miesto vardu – Kretingen.
1906 m. Kretingos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas ir Rabinovičiaus išlaikomą privačią mokyklą, kurioje mokėsi apie 20 vaikų. Be jos miestelyje veikė aštuoni perpildyti chederai – religinės pradžios mokyklos.
XX a. pr. žydai kontroliavo prekybą Kretingoje ir apylinkėje. Turėjo keliasdešimt smulkių parduotuvių, kuriose prekiavo manufaktūros, galanterijos, bakalėjos ir kitomis prekėmis.
Turgavietėje ir prie pagrindinių gatvių stovėjo žydų kioskai, kuriuose buvo galima nusipirkti selterio, limonado, giros, alaus.
Kiti žydai turgaus ir mugių dienomis supirkinėdavo iš valstiečių žemės ūkio produktus ir perparduodavo Vokietijos miestuose.
Tarp Kretingos žydų amatininkų buvo populiarus gintaro apdirbimas. Pelningu verslu tapo kontrabandinių prekių gabenimas iš Vokietijos.
Dalis kretingiškių žydų važinėjo po Lietuvą verbuodami norinčius emigruoti žmones ir už atitinkamą mokestį pervesdami juos ties Kretinga per Rusijos–Vokietijos sieną.
Kiti keliaudavo po aplinkinius kaimus supirkinėdami arba keisdami į įvairias prekes skudurus, pardavinėdami adatas, skareles ir kitas paklausias smulkias prekes, stiklindami valstiečiams langus.
Du Kretingos seniūnai – žydai
Turtingiausios žydų šeimos savo vaikus leisdavo į aukštąsias mokyklas, kurias baigę jie tapdavo provizoriais, gydytojais, advokatais. 1910 m. buvo atidaryta privati dviejų klasių mokykla žydų berniukams.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žydų vaikai lankė valdišką pradinę mokyklą ir žydų progimnaziją, kuri glaudėsi A. Furmano gintaro dirbtuvės mūriniame pastate.
Progimnaziją uždarius, nuo 1925 m. veikė privati žydų vidurinė mokykla hebrajų dėstomąja kalba. Dalis vaikų lankė lietuviškas mokyklas.
Įtakingi bendruomenės nariai buvo renkami miesto valdybos nariais ir seniūnais.
Miesto seniūnu 1908 – 1910 m. buvo Šlioma Pinte, o 1912–1914 m. – Leibas Bricas.
Žydų bendruomenė gyveno prie turgavietės ir pagrindinių gatvių, o tankiausiai buvo apgyvendintas į pietus nuo aikštės buvęs miesto kvartalas, kuriame stovėjo sinagoga, maldos namai ir religinė mokykla.
Akmenės gatvėje veikė prieglauda ir viešoji pirtis.
Žydų kvartalą su aikšte jungusi gatvė iki I – ojo pasaulinio karo buvo vadinama Sinagogos gatve, 1920 – 1928 m. – Izraelitų, o apie 1930 m. pervadinta Daukanto (dabar – Mėguvos) gatve.
Tarpukariu žydų verslininkai tebevaidino svarbiausią vaidmenį ekonominiame miesto ir apskrities gyvenime.
Daugelis žydų laikė smulkias parduotuves, kuriose prekiavo bakalėjos, mėsos, geležies, statybos, fajanso, optikos, fotografijos, galanterijos, manufaktūros, elektros, kosmetikos ir radijo prekėmis, dažais, laikrodžiais, avalyne; nuomojo automobilius, gamino limonadą, kosmetiką, žvakes, arbatžoles, sachariną ir augalinius taukus, taisė žibalines lempas, vertėsi kalvio, siuvėjo, mėsininko, gintaro apdirbėjo amatais.
Prieš 100 metų įkurtas žydų bankas
1931 – 1939 m. žydams priklausė 49 Kretingos parduotuvės, kurios sudarė 89 proc. Verslininkai įkūrė Kretingos pirklių ir pramonininkų sąjungą.
Prieš 100 metų, 1920-aisiais, buvo įkurtas populiarus žydų bankas – Folksbank. 1927 m. jis turėjo 293 narius.
Be tradicinių verslų atstovų, tarp žydų buvo licencijuotų provizorių, diplomuotų gydytojų, advokatų.
Nors dėl emigracijos į Palestiną Kretingoje žydų mažėjo, bendruomenė buvo aktyvi, turėjo smulkaus kredito draugiją, būrėsi į visuomenines, religines ir sportines organizacijas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kretingos žydai stengėsi aktyviai dalyvauti miesto visuomeniniame gyvenime.
Kuriantis apskrities ir valsčiaus savivaldos organams, 1919 m. gegužės 4 d. buvo sudarytas Kretingos miesto žydų komitetas.
Į tarybą – bent po vieną žydą
Per rinkimus į valsčiaus ir apskrities, o nuo 1924 m. – į miesto savivaldybę žydai pateikdavo atskirą sąrašą, iš kurio tarybos nariais tapdavo 1–2 jų atstovai.
Mieste veikė keli chederai – religinės pradinės mokyklos, betmidrašas – religijos studijų ir maldos namai, mikvė – ritualinė pirtis.
Tarpukariu veikė valdinė žydų pradinė mokykla, kurioje buvo mokoma jidiš kalba, privati vidurinė mokykla, kurioje dėstyta hebrajų kalba, dramos klubas, viešoji biblioteka.
Mieste veikė žydų jaunimo, kultūros ir sporto organizacijos.
Be 1920 m. liepos 4 d. įsikūrusios „Izraelitų darbininkų kultūros draugijos“ Kretingos skyriaus, dar veikė organizacijos „Arbeterheim“ vietos skyrius, kultūrinė žydų organizacija „Kultur lyger“, Kauno skyriaus žydų kultūrinės sąjungos Kretingos skyrius, socialine globa užsiėmė „Ežero“ draugijos Kretingos skyrius.
Dalis žydų dalyvavo lietuviškų organizacijų veikloje: Kretingos šaulių klubo dūdų orkestrui kurį laiką vadovavo žydas Gobsas.
1907 m. įsteigtos Kretingos savanorių gaisrininkų komandos, veikusios per visą Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį, didžiąją dalį nuo pat pradžių sudarė žydų tautybės jaunimas.
Remiantis prieškario liudytojų prisiminimais, žemaičiai su žydais sugyvendavę draugiškai. Krautuvininkai žydai pasitikėdavę savo pirkėjais, dažnai prekes jiems duodavę „bargan“ – skolon. Patys žydai griežtai laikydavosi duoto žodžio dalykiniuose ir piniginiuose reikaluose.
Judelio Taico įmonių reklama. 1936-1940 m.
Rajone sušaudyta virš 3 tūkst. žydų
Žydų bendruomenės naikinimas prasidėjo bolševikų organizuotomis turtingesnių šeimų tremtimis į Rusijos gilumą: 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti 33 suaugę ir vaikai.
Vokiečių okupacija ypač tragiška buvo miestelyje gyvenusiems žydams: 1941 m. birželio 25 d. (trečiadienio pavakare) buvo įsakyta visiems miestelio vyrams susirinkti turgaus aikštėje, 180 žydų vyrų buvo nuvežti už miesto, Palangos link, į Kviecių kaimo Girelės miškelį ir ten sušaudyti.
Iš viso Kretingos rajone buvo sušaudyta daugiau nei 3 tūkst. žydų tautybės žmonių.
Kretingos rajone yra aštuonios žydų kapinės bei žudynių vietos: Kretingoje, Darbėnuose, Dimitrave, Grušlaukėje, Jokūbave, Laukžemėje, Salantuose, Kalnalyje.
1941 m. pabaigoje Kretingos žydų bendruomenė nustojo egzistuoti.
Po 1945 m. kai kurie žydai sugrįžo į Kretingą, tačiau bendruomenės nebeatkūrė.
2010 m. rudenį sudegusio Kretingos turgelio vietoje archeologai aptiko čia gyvenusios žydų bendruomenės kvartalo liekanų: atkasti trijų pastatų pamatai, tarp jų ir mikvė – ritualinis baseinas, kuriame, pagal žydų tradiciją, vykdavo ritualiniai apsiplovimai.
Parengta pagal Kretingos muziejaus informaciją
4,771 peržiūrų (-a)