Žymiojo Abakų Lurdo restauravimo iniciatorė – Regina Šiaulienė – šnekučiuojasi su gimtadienį mininčiu Kartenos klebonu Algirdu Lukšu.

„Viskas Dievą mylinčiam išeina į gera“, – tokiais žodžiais iš Jono Evangelijos praėjusį sekmadienį prasidėjo Šilinės, Mergelės Marijos gimimo dienos šventė šią vasarą atrestauruotame Kartenos Abakų Lurde.

Klebonas gimė kone kartu su Marija
„Marija yra ta, nuo kurios prasidėjo išgelbėjimo kelias, per jos ištartą „taip“ tapo galima skelbti Evangeliją visoms tautoms“, – susirinkusiems sakė Kartenos klebonas Algirdas Lukšas, rugsėjo 9 d. šventęs 49-ąjį gimtadienį ir šiais metais minintis 25-uosius kunigystės metus.
Sujaudintas ypatingos ore tvyrančios nuotaikos kunigas pasidalijo prisiminimais apie prieš 15 metų vykusias Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo laiduotuves: „Tuomet, kaip ir dabar, pūtė vėjas ir vartė ant karsto padėto Šventojo Rašto puslapius. Panaši nuotaika tvyro ir dabar, kai vyksta dideli dvasingi dalykai ir visi mes atėjom čia susivienyti, dvasioje atsigaivinti“, – kalbėjo kunigas A. Lukšas.


Parapijiečiai iš širdies sveikino kleboną su gimtadieniu, linkėjo jam ilgų gyvenimo metų.
Klebonas šmaikščiai juokavo, kad jam pasisekė gimti rugsėjo 9-ąją, beveik tą pačią dieną, kaip Mergelei Marijai.
„Sutaupau daug išlaidų“, – juokėsi kunigas.

Prisiminė pirmuosius apsilankymus Lurde
Po oficialios šventės dalies visi vaišinosi gardžia erškėtrožių ir mėtų arbata, šernienos ir stirnienos sriuba bei bandelėmis.

Garuoja gardi žvėrienos sriuba.

Šventės dalyvius romansais džiugino Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus folkloro ansamblis „Alonta“. Jo vadovas Rimantas Varkojus pasidžiaugė gražia švente: „Oras geras. Atrodo, tik prieš šventės pradžią palijo, o štai dabar saulė šviečia ir kasmet taip susiklosto, kad oras būna geras“.

Atnaujinti paveikslai nušvito ryškiomis spalvomis.

Šventėje sutikta Stanislava Linartienė, rugsėjo 8 d. sulaukusi 85-erių, „Švyturiui“ pasakojo, kad į Lurdą vaikšto nuo 7-erių metų, bet po restauracijos čia apsilankė pirmą kartą. Senolė džiaugėsi atstatytu Lurdu: „Viskas buvo išsiardę, lietus išplovęs koplyčios vidų, dabar labai gražu ir šventė graži“.
Moteris sakė tikinti visą gyvenimą: „Anksčiau, kai dar buvau visa mažytė, mane čia atvedė mama, – prisimena Stanislava. – Tuomet, būdamos septynerių metų, su draugėmis eidavom visus 5 kilometrus. Dar 3 kilometrai prisidėdavo, jei reikdavo eiti į kapines, o mes dar ir patarnaudavome bažnyčioje. Tais laikais čia buvo viena vienuolė, kuri mus ir mokė. Dar atsimenu, kaip su arkliais į dermavonę važiavom… Kai turėjau sveikas kojas, ateidavau pati, pėsčiomis, arba su dviračiu atvažiuodavau, o dabar atveža kaimynė“.

Atlaiduose tvyrojo šeimyniškas jaukumas
S. Linartienės kaimynė Genovaitė Kisižauskienė sakė į bažnyčią einanti kiekvieną sekmadienį, o Lurde apsilankanti rečiau, tik per didžiąsias šventes.
„Bet čia taip šilta, gera, kad atrodo, jog tiesiog visa šeima susirinko, labai jauku. Jei mano namelis būtų čia pat, tikrai dažnai čia ateičiau“, – šypsojosi Genovaitė.

Meilės artimui išraiška.

Moteris prisiminė ir savo pirmąjį apsilankymą Abakų Lurde: „Tai buvo tais sovietmečio laikais, kai viskas buvo uždrausta. Mama mane atvedė. Kažkur vis kažką išgirsdavom ir mokykloje paslapčiom, tik iš lūpų į lūpas perduodavom vieni kitiems. Pradėjau čia eiti vėliau ir su draugėmis kartu. Tuomet jautėme labai stiprią vienybę“.

Stanislava Linartienė (dešinėje) visur kartu – ir maldoje, ir prie gardžios sriubos.

Kartu su Genovaite Atlaiduose dalyvavo ir jos dukra Inga Kisižauskaitė.
„Kažkada sėdėjau ir galvojau, kad vasarą galėtų čia laikyti mišias. Bažnyčioj sėdi visi tokie rimti, o čia taip gražu ir toks kitoks bendravimas, nuotaika visai kita. Arba reiktų tiesiog dažniau tokias šventes organizuoti žmonėms, – kalbėjo Inga. – Kretingoje kitaip, o čia tokia nuošali, ideali, tikra asmeninė pasibuvimo su Dievu, Marija, ir su savim vieta“.
Kalbėdama apie Lurdo restauraciją, moteris svarstė apie pasirinktas spalvas: „Iš pradžių galvojau, kodėl koplyčios nenudažė žaliai, kodėl ta pilka? Bet dabar žiūriu, kad kaip tik ši pilka spalva įsilieja į visumą ir dera gamtos fone“.

Restauraciją parėmė ne vien karteniškiai
Kartenos klebonas A. Lukšas dėkojo visiems savanoriams ir rėmėjams, padėjusiems restauruoti Lurdą, o ypač – iniciatyvos autorei karteniškei Reginai Šiaulienei: „Be mūsų Reginutės nebūtų nieko, kas šiandien čia vyksta. Ji yra sklidina idėjų ir jos iniciatyvos bei energijos dėka šiandien turime restauruotą Lurdą“.

Į Atlaidus atnaujintame Abakų Lurde susirinko ne tik karteniškiai, bet ir svečių iš tolimesnių parapijų.

Kartenos Abakų Lurdo restauracija pasirodė svarbi ne tik karteniškiams. Be būrio Kretingos rajono gyventojų ją parėmė 7 klaipėdiečiai, 1 kaunietis, 3 palangiškiai ir tiek pat vilniečių, po vieną plungiškį ir kaunietį.
Restauratoriai neapsiribojo vien Lurdo atnaujinimu, bet prasiplėtė ir į aplinkos sutvarkymą: aptvėrė skruzdėlynus, akmenimis sutvirtino šlaitus, surentė sulas po trešnėmis, atnaujino visus suolus bei skulptūras.
Gražią tvorelę prie mergelės Marijos grotos sukūrė menininkas-kalvis Rytis Zenkevičius.

 6,638 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes