Nijolė Požarskienė.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas ir neblogai – esame laisvi. Akcentuojame, kad gyvename demokratinėje šalyje, galime kalbėti, ką norime ir apie ką norime. Žodžiu, belieka tik džiaugtis gyvenimu, nes atlyginimai kyla (kai kam), pragyvenimo lygis kyla, kainos kyla, korupcijos indeksas kyla, mobingas, patyčios, biurokratija klesti. O esame įpratę manyti, jog “ kilimas“ ir „ augimas“ yra geresnio gyvenimo rodiklis.

Bet kai kas ir „traukiasi“. Pavyzdžiui, amžiaus cenzas, nuo kurio dar yra įmanoma gauti darbą Lietuvoje. Anksčiau jis buvo 50-55 m. (ypač moterims), o dabar piliečiai guodžiasi, jog nuo 45 m. (ir vėl labiau kenčia moterys) esi nebereikalingas darbo rinkai. Verčiau darbdavys darbuotojų atsigabens iš Ukrainos, Baltarusijos, nes jie ten karo audrų  ar „batiuškos“ geležinio valdymo jau užgrūdinti, atsparūs visokioms gyvenimo audroms ir buitiniams nepatogumams. Ir kam mūsų darbdaviams išlepinti lietuviai ? Tegul jie verčiau į kitas valstybes važiuoja laimės ieškoti.

„Traukiasi“ ir galimybės įsigyti būstą, nes bankų reikalavimai labai griežti – neuždirbsi tam tikros sumos per mėnesį, negausi paskolos. Bet darbdavys užsispyrusiai tau siūlo tik minimumą ar kelis eurus virš jo. O jei jauna šeima paskolą ir gauna, jai virš galvos pakimba  Damoklo kardas ne mažiau kaip 20-iai, 30-iai metų, nes niekas neturi  garantijos, kad ryt ar poryt nebus atleisti iš darbo dėl bankroto, reorganizacijos, etatų mažinimo, karantino ar vien dėl to, kad išvirė ne tokią kavą ar kitaip neįtiko savo viršininkui.

Mūsų logistikos įmonėse jau įsigaliojusi tam tikra vergovės forma, kuriose tolimųjų reisų vairuotojai neturi jokių teisių ir šioje sistemoje negalioja jokie Darbo įstatymai: galimi išskaitymai iš atlyginimų už avarijas, kurių net nebuvo, galima nemokėti atlygio kelis mėnesius arba jį mokėti kur kas mažesnį, nei numatytas darbo sutartyje, vairuotojai verčiami ilsėtis tik automobilių kabinose, nors pagal įstatymus privalo tai daryti viešbučiuose ar bent moteliuose, verčiami važinėti duobėtais ir aplinkiniais keliais,  nes jie pigesni, netgi – verčiami klastoti dokumentus… Ir šie visi pavyzdžiai ne išgalvoti, o pagrįsti tikrais faktais ir tai yra žmonių skaudžios istorijos.

Taigi, dažnas darbo žmogus turi minimalias teises ir maksimalią baimę, jog bet kurią dieną gali būti ištėkštas iš darbo ir likti tik su „ant kaklo kabančiomis“ skolomis ar paskolomis ir joks bankas tavęs nepasigailės, jei negalėsi laiku padengti įmokos, ir paleis tavo rankomis jau sušildytą būstą iš varžytinių.

Sakysite, ir kam lietuviui tas nuosavas būstas, juk Vakarų Europoje ar JAV žmonės visą gyvenimą pragyvena nuomojamuose butuose ar namuose ir nesuka dėl to galvos. Tačiau, pasirodo, jog būstų  nuomos kainos Lietuvos didžiuosiuose miestuose kur kas didesnės, nei pavyzdžiui Latvijoje ir Estijoje. Todėl ne kiekvienas pajėgus šią paslauga pasinaudoti. Todėl ir lieka tik menkas pasirinkimas – palapinė, paskola ar emigracija.

„Susitraukė“ ir galimybės patekti pas gydytojus. Gyvename pagal principą – „Tavo sveikata – tavo paties ar žolininko reikalas“. Dar prieš karantiną specialisto konsultacijos galėjai tikėtis tik po kelių  mėnesių. COVID-19 virusas pirmajame etape buvo suvaldytas gan sėkmingas, tačiau šiuos pasiekimus nubraukė ligonių mirtys prieš užtrenktas ligoninės duris, laiku neatliktos operacijos, komplikavęsi susirgimai ir laiku nesuteikta kita taip jiems reikalinga medicininė pagalba. Ir su laiku, suprantama, paaiškės, kiek šis kažkieno aplaidumas ar neprofesionali vadyba nusinešė gyvybių.

Dažnai susiduriame su aukštesniųjų jėga – ne tų, aišku, kur kažkur debesyse sėdi. Tiesiog su nelygiomis piliečio ir valstybės jėgomis. Štai baigėsi permokų grąžinimo terminas asmenims, deklaravusiems savo pajamas VMI. Šimtai piliečių pasipiktinę, jog atėjus paskutinei atsiskaitymo dienai iš valstybės jiems priklausančių permokų taip ir negauna, nors pati VMI deklaravo, kad pirmiausia bus atsiskaitoma su tais, kurie pirmieji pateiks deklaracijas. Pasirodo, VMI praktikuoja tokią schemą, pagal kurią pralaiko deklaraciją visą numatytą terminą ir paskutinę atsiskaitymo dieną pareiškia, jog deklaracija neteisingai užpildyta, nors jų sistema jums ir tvirtino, kad su jūsų deklaracija viskas gerai. Ir tuomet atsiskaitymą su jumis pradeda skaičiuoti nuo tariamos deklaracijos patikslinimo dienos ir taip jūs vėl savo pinigų galite laukti 90 d.

Ir tai – dar ne viskas! Pasirodo, jūsų deklaracija tapo neteisinga būtent dėl VMI įkeltų neteisingų duomenų. Bet jei jūs būsite VMI skolingas bent 20 eurų, ji jūsų asmeninėje sąskaitoje rezervuos ne minėtą sumą, bet areštuos visą jūsų sąskaitą, net nesusimąstydama, ar jūs turėsite savo mažamečiams vaikams bent duonos už ką nupirkti. Visame pasaulyje analogiškos institucijos pirmiausia yra verslo ir piliečių draugas ir patarėjas. Ir tik piktybiškais atvejais imamasi sankcijų. Mūsų valstybėje ši institucija pirmiausia yra baudėjas ir pati grubiai pažeisdama įstatymus tyčiojasi iš piliečių. Be to, esant tokiai įstatymų ir jų pakeitimų ir papildymų kaitai, kurios raizgalynėje sunku susigaudyti net teisininkui, eiliniam piliečiui padaryti klaidą gan paprasta.

O kai pamatote žiniasklaidoje informaciją apie tai, jog  buvo sulaikyta net 11 teisėjų, advokatų ir kitų veikėjų (vėliau jų sąrašas pasipildė net iki 26 ) už korupcinius nusikaltimus, žemė slysta iš po kojų. Kokioj valstybėj mes gyvenam? – klausiam savęs. Jei ši byla baigsis be rezultatų, kaip dažnai būna STT garsiai pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, taps labai liūdna dėl to, kad ši institucija tokia nekompetentinga arba, dar blogiau, vykdanti kieno nors „juodus“ užsakymus. Jei ši byla pasieks teismą ir minėti asmenys bus nuteisti, taps dar liūdniau dėl to, kad mūsų teisėsauga tokia korumpuota. O kur dar nesankcionuotas, kelis mėnesius trukęs asmenų sekimas, sufabrikuoti įtarimai, persekiojimai už kitokią nuomonę įvairiose gyvenimo srityse, taip pat – ir politinėse partijose!

Be to, jaučiamas akivaizdus deficitas pareigūnų, kurie būtų atsparūs  kai kurių valstybės institucijų ir politikų daromam spaudimui dėl jų tiesioginio darbo. Ir po daugybės beveik kasdienių tokių pavyzdžių supranti, kad mūsų lūkestis sukurti tvirtą teisinį valstybės pagrindą, kas leidžia išdidžiai vadintis Teisine valstybe, tolsta kaip beirklis laivelis nuo  upės kranto.

Mūsų kasdienybė taip pat gana spalvinga ir neleidžianti nuobodžiauti. Štai iškyla klausimas, dėl kurio nusprendžiu pasiskambinti į savivaldybės vieną iš skyrių. Gautas atsakymas labai nustebina, todėl nutariu pasikalbėti su kitu šio skyriaus specialistu. Ir kai galiausiai paklausius trečiojo nuomonės gauni tris skirtingus atsakymus, supranti, kokia nekompetencija tvyro mūsų valdininkų, reguliuojančių mūsų visų gyvenimą, kabinetuose. Gyvename XXI amžiuje, tad ir valdymas neturi būti XX amžiaus pradžios lygio. Valstybės valdymas gali visai sutrikti, jei nemokysime ir netobulinsime savo biurokratų, kurie kabinetuose užsisėdi dešimtmečiais ir demonstruoja visišką nepagarbą mums. Gyvename globaliame pasaulyje, todėl ir žinios negali būti nugrimzdusios į globalios informacijos dugną.

Štai šiandien telekomunikacijų įmonė, su kuria niekad gyvenime neturėjau jokių sutarčių, nuo mano bankinės sąskaitos nusiskaičiavo pinigus, o dukrai savitarnos degalinėje užsipylus kuro už 6 eurus, nuskaičiavo visus 60. Sakysite, kaip taip galima? Mūsų šalyje daug kas galima, nes daugelis, tausodamas savo nervus, laiką ir pinigus arba nesitikėdamas rasti tiesą, panašiais atvejais praryja kartėlį ir net nemėgina apginti savo interesų.  Kiekvienas iš jūsų tikriausiai esate atsidūręs panašiose situacijose ir šį pradėtą sąrašą galėtumėte tęsti iki begalybės.

Tikrai ne viskas blogai mūsų valstybėje. Daug sukūrėme, pastatėme, išmokome ir kitus galime pamokyti. Bet svarbiausias klausimas – ar komfortabilu šioje valstybėje gyventi eiliniam piliečiui?  Čia pateikta nedidelė dalis negatyvių reiškinių spektro, dalį mūsų visuomenės verčiančio gyventi nuolatinėje įtampoje ir kovoje už savo būvį. Gal nereikėtų stebėtis dideliu išgeriamo alkoholio kiekiu, skaudžiais suicido atvejais,  didelėmis emigracijos bangomis.

Taigi, visi vieningai  ir negailestingai kovodami su negatyviais reiškiniais, kurkime stiprius pamatus teisinės valstybės, kurioje bus visiems saugu ir gera gyventi.

Teisės paskirtis išvengti konfliktų visuomenėje, o jiems kilus padėti juos išspręsti.

                                                                                                             Nijolė Požarskienė

                                                                                                             Kandidatė į Lietuvos Seimo narius

                                                                                                           Politinė reklama. Bus apmokėta

                                                                      iš Nijolės Požarskienės rinkiminės sąskaitos. 

                                                                   Užs. Nr. 4126

 

 79,360 peržiūrų (-a)

83% LikesVS
17% Dislikes