Atsiradus naujai koronavirusinei infekcijai COVID-19 kitos ligos niekur nedingo. Koronavirusu Lietuvoje šiandien serga virš 8 tūkst. gyventojų, žvyneline – apie 30 tūkstančių žmonių. Iš sergančiųjų žvyneline kas trečias yra kamuojamas vidutinio sunkumo ar sunkios  jos formos.

Spalio 29-oji – Pasaulinė žvynelinės diena

Žvynelinė gali pažeisti ne tik odą, bet ir vidaus organus, ji skatina infarktų, insultų išsivystymą, netgi nutukimą, dešimtadaliui pacientų vystosi artritas, dėl kurio jie nebegali dirbti. Vis dėlto šiems žmonėms gyvenimas tampa nemielas ne tik dėl ligos sukeltų padarinių, bet ir dėl aplinkinių požiūrio – šiais grožio kulto laikais žmonės, kurių oda ligos pažeista, visuomenei tampa nepriimtini, todėl pradedami diskriminuoti.

Sergantys žvyneline asmenys dažnai nusivilia ir gydymu, nes nesulaukia deramos pagalbos, o mūsų šalyje, kaip ir kitose Vakarų pasaulio valstybėse, ligoniams kompensuojamos efektyvios terapijos, kurios gali padėti ne tik susigrąžinti švarią odą, bet ir išvengti komplikacijų.

„Jau šešiolikti metai spalio 29-ąją minime pasaulinę žvynelinės dieną, kurią inicijavo Tarptautinė žvynelinės draugijų federacija. Šių metų pagrindinė žinia yra INFORMACIJA! – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos docentė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. Rūta Gancevičienė. – Žvynelinė yra didžiulė fizinė, socialinė, emocinė ir ekonominė našta. Manome, kad būtent informacija gali būti sėkmės ir siekių įgyvendinimo paslaptis. Informuoti pacientai, pacientų asociacijos, teisininkai, medicinos specialistai, politikai, mokslininkai, žurnalistai, visuomenė… Kiekvienas savo darbo erdvėje gali skleisti tiesą apie šią ligą. Tikimės, kad ir jūs prisijungsite prie šios iniciatyvos ir visas mėnuo taps žvynelinės sąmoningumo mėnesiu. Kartu sieksime, kad kuo paprasčiau būtų prieinamas efektyvus ir modernus gydymas.“

Gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip diabetas

Mokslo duomenimis, žvynelinė ligonių gyvenimo kokybę pablogina panašiai, kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga. Dešimtadaliui pacientų išsivysto artritas.

Psoriazė – sisteminė liga. Odos bėrimai– tai visiems pastebima išorė, tačiau psoriazė šiandien siejama su metaboliniu sindromu, širdies kraujagyslių ligomis, psoriaziniu artritu. Šių ligų visuma labai apsunkina kasdienybę, efektyvaus gydymo ir sveikimo galimybes.

„Vidutinio sunkumo ir sunki žvynelinė nustatoma, jei liga yra pažeidusi didelį kūno plotą, yra uždegimo požymių. Ji diagnozuojama pacientams ir tuo atveju, jeigu bėrimų yra nedaug, bet jie yra matomose kūno vietose – ant veido, plaštakų, jei pažeisti nagai, nes pacientai dėl neigiamo visuomenės požiūrio neretai apriboja savo socialinį gyvenimą, stipriai išgyvena dėl savo būklės ir patiria sunkumų ir viešame, ir asmeniniame gyvenime: nenori eiti į kirpyklą, į darbą, nesilanko viešose vietose, nes bėrimus mato visi. Tai gali sukelti psichologinių negalavimų – šie žmonės dažniau serga depresija ir nerimo sutrikimais“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadovė doc. Jūratė Grigaitienė.

Pažeidžia ne tik odą, bet ir sąnarius

Vidutinio sunkumo ar sunkia žvyneline sergantiems pacientams liga pažeidžia ne tik odą ir nagus, bet ir sąnarius. Psoriazinis artritas nustatomas maždaug trečdaliui žvyneline sergančių ligonių. Negydoma liga gali deformuoti sąnarius ir sukelti kitus sunkius neįgalumo reiškinius, dėl kurių pacientai praranda darbingumą.

Dėl žvynelinės ligoniams padidėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, taip pat įrodyta, kad žvyneline sergantys pacientai gyvena vidutiniškai 4 metais trumpiau dėl padidėjusios metabolinio sindromo rizikos.

Miršta ir keturiasdešimtmečiai

„Žvyneline sergančių 40-mečių miršta dvigubai daugiau nei tokio pat amžiaus nesergančių šia liga, todėl labai svarbu pacientą tinkamai gydyti“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

Iš pradžių visi pacientai gydomi tradiciniais sisteminiais vaistais, kurių dauguma kompensuojama 100 procentų. Tačiau jei per 6 mėnesius ligonio būklė nepagerėja,

šeimos gydytojas dermatologas turi nusiųsti į žvynelinės gydymo centrus. Dabar tokie centrai veikia Kauno klinikose bei Santariškėse.

„Lietuva žengia koja kojon su moderniu pasauliu – galima padėti sergantiems net sunkiausiomis ligos formomis. Minėtuose centruose trijų gydytojų konsiliumas nusprendžia, ar ligoniui skirti biologinę terapiją“, – teigia profesorė.

Gydymas yra

Biologinė terapija – tai sintetinis baltymas, kuris žmogaus organizme prisijungia prie pažeistos ląstelės ir „užrakina“ uždegimą. Nuo įprasto gydymo skiriasi tuo, kad veikia ne visas organizmo ląsteles, o tik tam tikras, todėl dar vadinama taikinių terapija.

„Jei nepadeda gydymas pirmos eilės biologine terapija, skiriami antros eilės vaistai, kurie veikia dar tiksliau. Jei ir šie vaistai nepadeda, tuomet skiriami trečios eilės, ketvirtos“, – aiškina prof. S. Valiukevičienė.

Ligoniui kuo anksčiau turi būti skiriamas individualiai parinktas gydymas, kad liga nepažeistų sąnarių ar vidaus organų. Dėl efektyvios šiuolaikinės terapijos didelės dalies pacientų oda gali būti „švari“, lankantis gydymo įstaigoje vos keletą kartų per metus.

„Vaistų yra daug. Pacientui turi būti parinktas tinkamiausias ir saugiausias vaistas“, – sako doc. J. Grigaitienė.

 63,149 peržiūrų (-a)

75% LikesVS
25% Dislikes