Štai tokia ar panaši užrašu knygutė tapo privaloma ant kiekvienos kavinės baro, kurioje klientams privalu pasirašyti. Ligitos Sinušienės nuotr.

Nuo pirmadienio užsukus į viešojo matinimo įstaigą privaloma užsiregistruoti, nurodant savo vardą, pavardę ir telefono numerį. Taip siekiama suvaldyti koronavirusą ir prireikus atsekti kontaktus. Kaip į tai reaguoja įstaigų darbuotojai ir klientai? Ar dėl to lankytojų smarkiai sumažėjo?

Po 21 dienos informacija sistemoje ištrinama

Kavinės Kretingoje „Smagratis“ savininkas Edmundas Daugintis „Švyturiui“ sakė, kad žmonės labiausiai baiminasi ne dėl registravimo, o dėl paskelbto karantino.
„Tai – pirmas dalykas. Antra, dabar yra vaikų atostogos, tad turbūt tėvai yra su vaikais namuose. O trečia, tik pats girdėjau, kad patys darbdaviai draudžia vaikščioti darbuotojams į visokias viešas įstaigas, kad į įmonę neparneštų viruso. Ypač visokiose gamyklose, nes tuomet kažkam užsikrėtus  visi darbai iškart stoja ir įmonė stipriai nukentėtų. Tad stiprus lankytojų sumažėjimas, manau, yra dėl šių trijų priežasčių“, – vardijo kretingiškis.
„O klientų duomenis aš pats tvarkau, nes mano įmonė yra maža. Yra du registracijos būdai: vienas – užsirašant, o kitas, kai skanuojamas „QR“ kodas ir duomenys automatiškai siunčiami į kovido bazę. Ten yra speciali programėlė, kurioje po 21 dienos informacija ištrinama. Per visą šį laiką pasitaikė tik keli žmonės, kurie pasakė, kad nesiregistruos, ir išėjo iš kavinės.“

Vienoje Kretingos kavinėje vienas šmaikštuolis klientas pasirašė paskutines dienas Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujančio Aurelijaus Verygos vardu. Ligitos Sinušienės nuotr.

Užsakymai išsinešimui nekompensuoja prarastų klientų
Kavinės „Promenadas“ savininkė Edita Guščienė taip pat patvirtino, kad žmonių perpus sumažėję.
„Buvo tokių, kurie nenorėjo duoti savo duomenų, ypatingai tie, kurie turi savo įmones. Nes jei koks židinys paaiškėtų ir jie būtų su juo susieti, iškart nukentėtų ir įmonė. Iš tiesų labai mažai duomenų apie tai, kokius tiksliai ir kaip reiktų rinkti duomenis. Kartu su buhaltere ieškojome daugiau informacijos internete, skambinomės, klausėm. Tad paaiškėjo tik tiek, kad vienai kavinukei šalimais tinka vienaip, kitai – kitaip. Toks susidaro įspūdis, kad nurodymai perduodami kaip sugedęs telefonas. Paskambini vienur – pasako taip, kitur paskambini, jau kiek kitaip. Tad mes stengiamės visko laikytis, bet informacijos tikrai mažai. Ir nesu tikra dėl sistemos, ar ji tikrai padeda, nes jei virusas plinta labai greitai, vargu, ar čia visus besugaudysi, – kalbėjo verslininkė. –
Mes ir taip išsilaikome jau tik su puse žmonių, dabar jų dar tiek pat sumažėjo, tikrai nežinau, ką darysim. Na, padaugėjo užsakymų išsinešimui, bet jie tikrai nekompensuoja prarastų klientų“.

Duomenų teisingumas netikrinamas
Palangoje. J. Basanavičiaus g. veikiančio baro „Lietuvos rytas“ barmenas, nenorėjęs viešai atskleisti savo pavardės, taip pat kalbėjo apie informacijos stoką: „Iš tiesų labai mažai informacijos, kuri būtų viešai prieinama, mes taip pat ieškojom informacijos internete. Kol galiausiai atradom kažkokį Verygos komentarą, kad svarbiausi duomenys yra vardas, pavardė ir telefono numeris, tad šito ir laikomės. Mes dirbame po vieną, tad duomenis renka tas darbuotojas, kuris tą dieną dirba. Šiaip žmonės sutinka užsirašyti, nors klientų ir yra apmažėję, bet nesiskundžiam“.
Pašnekovo teigimu, pasitaiko kientų, kurie pasirašydami garsiai išreiškia savo nepasitenkinimą.
„Yra buvę tokių įdomesnių pasikalbėjimų. Ir tai tiesa, kad žmonės gali užrašyti ne savo pavardę ir bet kokius telefono skaičius. Mes juk neskambinsim ir netikrinsim, ar čia tas žmogus, ir ar tai jo tikrasis numeris. Būna, kažkas pasirašydami tik pajuokauja: „O, čia jau kažkur į sąrašą dės mane“. Bet šiaip visi sutinka registruotis. Tiesiog žmonės nelabai pasitiki, kad tai yra teisingas sprendimas“, – kalbėjo barmenas.

Advokato komentaras
Kaip tokį asmens duomenų viešinimą vertina advokatas Darius Kurpavičius?
„Bendrąja prasme šie renkami duomenys yra kažkiek asmeniniai, bet kiek asmeniniai yra vardas, pavardė. Juk, pavyzdžiui, net eidamas į parduotuvę, pirkdamas loterijos bilietą, noriai pasirašai savo pavardę. Čia jau turėtų būti nustatyta tvarka, kas gali rinkti tuos duomenis, kas gali juos tvarkyti. Darbuotojai turėtų pasirašyti dėl asmens duomenų apsaugos, kad tų duomenų neviešins, o darbdavys bet kokiu atveju už tai atsako, už tai, kur duomenys paklius.
Man nekyla tiek klausimų dėl pačių duomenų, bet daugiau nerimo kelia, kad kavinė kaupia informaciją, kas, kelintą valandą, kiek laiko ir su kuo pietavo. Tai jau tampa asmeniška, nes duomenų rinkėjai turi gana privačią informaciją. Tad dėl to man kyla klausimas, bet kol kas su šia tema nesusidūriau. Pats noriai pasirašau eidamas kur nors, tačiau čia tikrai yra klausimų. Tuo labiau, kad valstybė bet kokiu atveju turi priėjimą prie piliečių duomenų, o šis užsirašinėjimas yra, sakykim taip, truputį „archajiškas“ , bet galbūt tai yra pigiau. Tuo labiau, kad žmogus pats pasirašydamas tarsi duoda sutikimą, laisvanoriškai pasirašo, tad jei vėliau norėtų aiškintis, kodėl jo duomenys kažkur atsidūrė, tarsi tas aiškinimasis nebeturėtų prasmės, nes pats juos suteikė“, – svarstė advokatas.

 49,707 peržiūrų (-a)

75% LikesVS
25% Dislikes