Šiandien sukanka lygiai 110 metų, kaip gimė Lietuvos karininkas, tarnautojas, partizanas, vienas Lietuvos Laisvės armijos Žemaičių apygardos rinktinės įkūrėjų, pirmasis rinktinės vadas Jurgis Ožeraitis (slapyvardžiai Ūsas, Mažeika).
Jurgis Ožeraitis gimė 1911 m. sausio 21 d. Pabališkių kaimo, Marijampolės apskrityje. daugiavaikėje šeimoje, kurioje augo 9 vaikai.
Baigęs technikos mokyklą, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1938 m. paskirtas jaunesniuoju leitenantu į 2-ąjį artilerijos pulką Raseiniuose. Nuo 1940 m. – leitenantas. Prasidėjus 1941 m. birželio 22 d. karui, pasitraukė iš reorhganizuotos Lietuvos kariuomenės, kuri tada vadinosi Raudonosios armijos 29-uoju šaulių teritoriniu korpusu, įstojo į savisaugos dalinį Vilniuje, o 1941 m. rudenį su šeima persikėlė gyventi į žmonos Felicijos Petronaitytės-Ožeraitienės tėviškę Kretingą, apsigyveno uošvio V. Petronaičio ūkyje Ankštakių (Senkų) kaime.
1941-1944 m. dirbo Kretingos draudimo inspekcijoje buhalteriu.
1943 m. kovo mėn. paskirtas Lietuvos Laisvės armijos Žemaičių apygardos Kretingos apylinkės štabo viršininku, 1944 m. gegužės mėn. – štabo ryšininku. 1944 m. liepos mėn. su bendražygiais išvadavo Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinius.
Po karo gyveno legaliai, tačiau toliau dalyvavo pogrindinėje Lietuvos Laisvės armijos veikloje, 1945 m. pradžioje paskirtas Kretingos apskrityje formuojamos Kretingos (Lapės)-Kardo rinktinės vadu. Įsakymus pasirašinėjo Mažeikos slapyvardžiu.
Enkavedistams organizaciją susekus ir 1946 m. vasario 16 d. atvykus į Ankštakius jį areštuoti, iššoko pro antro aukšto langą ir pabėgo. Nuo to laiko abu su žmona perėjo į nelegalią veiklą, slapstėsi atokesniuose kaimuose.
1946 m. kovo 25 d. slapta atėjęs į uošvių sodybą aplankyti dukterų, pateko į enkavedistų ir stribų surengtą pasalą ir buvo suimtas. Išvežtas į NKVD Kretingos poskyrio būstinę, vėliau – į Klaipėdos kalėjimą, žiauriai kankintas. Karo tribunolas Klaipėdoje 1946 m. rugsėjo 18 d. jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Išvežtas į lagerį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Vanino įlankoje, kur mirė iš bado.
2001 m. spalio 8 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas, 2002 m. kovo 14 d. suteiktas majoro laipsnis, 2002 m. gegužės 10 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
43,372 peržiūrų (-a)