Dvyniai Martynas ir Donata gimė 1991 m. sausio 13 d., kai sprendėsi Lietuvos likimas. Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš savaitę, minint Laisvės gynėjų jubiliejinę sukaktį, Kretingos rajono jaunimo koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė socialiniuose tinkluose paprašė atsiliepti rajono gyventoją, gimusį Sausio 13-ąją. Jaunimo taryba buvo maloniai nustebinta – atsiliepė dvyniai, sesuo ir brolis. Abiems buvo įteikti Jaunimo tarybos puodeliai.

Štai po tokį puodelį išskirtinio jubiliejaus proga iš Kretingos rajono jaunimo tarybos dovanų gavo brolis ir sesuo.

Atsikėlė iš Panevėžio
Ką reiškia gimtadienį minėti šią visai Lietuvai reikšmingą dieną, kalbamės su viena iš dvynių – Donata Smilingiene.
Dvyniai gimė Panevėžyje, bet kai jiems buvo po šešiolika, atsikėlė į Kretingą.

„Kaip mama pasakojo, gimdyti važiavo tarsi per karą. Žinojo, kad aplink vyksta šaudymai, o ji – greitosios pagalbos automobilyje, pakeliui į ligoninę… Mes gyvenome kaime, mamą vežė greitkeliu. Su broliu Martynu gimėme naktį iš sausio 12-osios į tryliktąją“, – pasakoja Donata.
Donata su Martynu iki šiol kartu mini gimtadienius ir, kaip turbūt įprasta dvyniams, puikiai sutaria. Tik brolis yra santūresnis, todėl ir kalbamės tik su Donata.

Atrodydavo, kad visi švenčia jų gimtadienį
Ką reiškia gimtadienį minėti Sausio 13-ąją?
„Aš ir pati kažkaip vis pagalvodavau, kad ši diena tarsi nepaprasta, bet rimtai apie tai susimąsčiau tik būdama devyniolikos ar dvidešimties. Nes namuose per gimtadienį nebūdavo akcentuojama valstybinė šventė, – sako moteris. – Ši diena man būdavo labai džiaugsminga, nes atrodydavo, kad tarsi visi švenčia mūsų gimtadienį.“
Į Kretingą Donata atvyko vyriausio brolio paprašyta. Mat dvyniai – iš gausios šeimos.
„Brolis su žmona buvo neseniai susilaukę vaikelio ir tą laikotarpį nebuvo kam jo pažiūrėti, tada labai gražiai manęs paprašė. O štai, atvažiavau į Kretingą ir likau čia gyventi“, – šypsosi pašnekovė.
Donata įstojo į Kretingos verslo ir technologijos mokyklą, čia įgijo virėjos specialybę.
Šiandieną moteris džiaugiasi keturiomis atžalomis, mažiausiajai – penkeri. Ir kalbėdama šypsosi, kad dabar tik vaikus augina ir džiaugiasi jais namuose.

Nausėdyje sutiko gyvenimo meilę
Mergina iš Aukštaitijos Žemaitijoje – Nausėdyje – sutiko ir savo gyvenimo meilę Romą.
„Vieną vakarą sėdėjau namuose – jau gyvenau Kretingoje. Buvo liūdna ir klausiausi radijo. Išgirdusi vieno vaikino numerį ėmiau ir užsirašiau į knygutę. Taigi, susipažinome per radiją. Ilgai bendravome žinutėmis, kalbėjomės, o susitikę taip ir nebeišsiskyrėme. Kartu esame jau vienuolika metų. Galima sakyti, kad tai buvo susižavėjimas ir meilė iš pirmo žvilgsnio. Tik nebeprisimenu, kokia tai buvo radijo stotis – arba „Lalūna“, arba „Kelyje“, – dalijasi prisiminimais.

Gimusi per Laisvės gynėjų dieną Donata Smilingienė tvirtai įleidusi šaknis gimtinėje – net dėl geresnio gyvenimo nekeliautų svetur. Aisto Mendeikos nuotr.

Jei jau Donata iš vieno Lietuvos galo persikėlė gyventi netoli pajūrio, ar niekada nepagalvojusi kada išvykti į užsienį, kaip nemažai tautiečių – geresnio gyvenimo ieškoti?
„Lietuva man labai patinka. Į užsienį gyventi niekad gyvenime nenorėčiau, nors vyras ir bandė mane tempti, bet sakiau, kad niekur nevažiuosiu. O vyras manęs nepaliks su vaikais ir be manęs niekur nevažiuos, tad ir įsitvirtinome čia. Tiesa, buvau nuvykusi pas seserį į Angliją, kelias dienas pabuvau. Nors sesers pasiilgau, bet pats užsienis man nepatiko, kažkaip viskas šalta, nepažįstama, daug triukšmo. O čia Lietuvoje man gera ir patinka“, – atvirauja moteris.

Grįžusi iš ligoninės iš karto įsijungė radiją
Į „Švyturio“ skambutį mielai atsiliepė ir dvynių mama Raimonda, iš viso užauginusi 8 vaikus, kurie visi šiandien turi savo šeimas. Dvyniai – šeštas ir septintas vaikas gausioje šeimoje.
„Atsimenu, kaip namuose žiūrėjom televizorių su vyru. Buvo jau po 11 valandos vakaro. Atsimenu, kaip beklausant žinių, televizorius išsijungė, ėmė mirgėti. Ir paskui prieš pat vidurnaktį ar jau po jo man pasidarė bloga. Supratau, kad jau laikas, gimdysiu. Tada jau skambinom greitajai, kuri mane nuvežė į ligoninę. O pakeliui nieko negirdėjau, nesižvalgiau pro langus“, – gimdymą, vykusį lemtingą visai Lietuvai naktį, pamena moteris.
Raimonda pagimdė apie šeštą ryto.
„Seniau ką tik pagimdžiusias moteris ligoninėje laikydavo septynias dienas. Tada, kai mane išleido, ir sužinojau, kad žuvo žmonės, kad viskas keitėsi. Tada dar nebuvo kaip dabar – interneto, tiek telefonų. Tad viską išgirsdavome tik per televizorių ir radiją. Pamenu, kaip grįžusi iš ligoninės su vyru klausiausi radijo. Tad ši data tikrai pažymėta mūsų gyvenime, – kalba moteris. – Be to, gimė ir berniukas, ir mergaitė, tad šis gimimas dar ir dėl to išskirtinis. Ir dabar šis trisdešimtmetis – ir mano vaikų, ir Laisvės gynėjų dienos jubiliejus“.
Moteris prisimena, kaip netrukus pradėjo irti kolūkiai. Kadangi Raimonda dirbo melžėja, tad prarado darbą. Kaime gyvenančiai daugiavaikei šeimai tas laikotarpis buvo labai sunkus, tad moteris neslepia – džiaugiasi, kad atžalos pakėlė sparnus ir išvyko, kaip pati sako, beveik į jos gimtinę.
Pasirodo, Raimonda kilusi iš Klaipėdos rajono, Smilgynų kaimo.

Kokioms naujienoms teikiate pirmenybę?

View Results

Loading ... Loading ...

 32,781 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes