Kovo 23-oji Kretingoje: lygiai prieš 90 metų gimė Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Romualdas Kecorius

Buvęs Kretingos pranciškonų gimnazijos mokinys, vadovavęs ne vienai ir net ne dviem rajono mokykloms, Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Romualdas Kecorius gimė 1931 metų kovo 23 dieną Pagėgiuose, Šilutės rajone. Buvo ypatingai darbštus ir talentingas. Dėl pedagoginio darbo Kretingoje atsisakė ir karininko, ir dėstytojo karjeros bei pasiūlymo dirbti užsienyje. 

Į Kretingą Algirdo Kecoriaus tėvai atvyko iš Pagėgių 1939 m. Algirdas įstojo į Kretingos pradinę mokyklą. Lankydamas Kretingos gimnaziją (dabar – Kretingos Pranciškonų gimnazija) pasiryžo būti mokytoju ir paliko pėdsaką daugelyje rajono mokyklų.

Važinėdavo į Klaipėdą, į Mokytojų seminariją. Kaip laikraštyje “Švyturys” 2001 m. gegužės 23 d. rašo Algis Kuklys, Algirdas iš  namų Kretingoje į seminariją keliaudavo pėsčiomis. Išeidavo 4 val. ryto ir palei geležinkelį žingsniuodavo į Klaipėdą.

“Jeigu suspėdavo užsikabinti už kokio prekinio traukinio vagono, būdavo gerai. Į maišelį įsimesdavo knygų, taip kelionėje kartodavo uždavinius”, – rašo A. Kviklys.

Šešiolikos metų, baigęs seminariją, gavo pasiūlymą dirbti mokytoju, nes pedagogų labai trūko.

Būsimasis mokytojas Kretingoje įstojo į Suaugusiųjų vidurinės mokyklos 11 klasę, po to ryžosi neakivaizdžiai studijuoti

Vilniaus pedagoginiame institute, o nuo 1950 m. ėmė dirbti Kašučių septynmetėje mokykloje. Po metų buvo paimtas į sovietinę armiją ketveriems metams.

“Ypač būdavo sunku “lageriuose” vasarą, kai neturėdavo ko valgyti”, – prisiminimais su A. Kukliu yra dalijęsis A. R. Kecorius. Tuo metu kareivis gaudavo 3 rublių atlyginimą, tačiau visi privalėjo užsiprenumeruoti laikraštį. Kareivėliui likdavo 1 rbulis. Gerai, kad motina atsiųsdavo kokį siuntinėlį, nes ten visi gyveno kaip tremtiniai.

Algirdas galėjo tapti ir kariškiu – tokį pasiūlymą jam pateikė karinė vadovybė. Tačiau kretingiškis neišsižadėjo savo svajonės tapti mokytoju.

Vilkėdamas karinę uniformą, jis pravėrė Pedagoginio instituto duris ir tęsė neakivaizdines studijas. Sugrįžęs į Kretingą tuoj pat gavo darbo Budrių 7-metėje mokykloje.

Čia jis susipažino ir su savo būsimąja žmona – mokytoja Angele Daukšaite. Susituokė 1955 m.

Angelė dėstė biologiją, chemiją ir prancūzų kalbą. Ji taip pat neakivaizdžiai studijavo Pedagoginiame institute. Jauna sutuoktinių pora atostogų neturėjo penkerius metus. Juk kai vasarą prasidėdavo atostogos mokykloje, abu studentai turėdavo išvažiuoti į sesijas. Jau buvo gimusi ir dukrelė, kurią padėjo prižiūrėti jaunavedžių tėvai.

Labai gerais pažymiais baigęs studijas Algirdas sulaukė instituto vadovybės pasiūlymo dirbti institute. Pasvėręs visus “už” ir “prieš” jis atsisakė ir šio pasiūlymo bei grįžo į Kretingą.

Kelerius metus išdirbęs Budrių mokyklos direktoriumi, buvo paskirtas Darbėnų vidurinės mokyklos (dabar – Darbėnų gimnazija) vadovu, kur sukaupė didelę ne tik pedagoginę, bet ir vadybinę patirtį, mat reikėjo vadovauti ir mokyklos statybai.

Pastebėjus, jog Algirdas Romualdas Kecorius turi ir neeilinių vadovo bruožų, buvo paskirtas Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėju, kuriuo buvo 13 metų. Tuo metu Švietimo skyriaus vedėjo atlyginimas buvo juokingai menkas – 85 rubliai, o darbo – labai daug. Ir mokyklų buvo daugiau nei dabar.

Jam vadovaujant Kretingos švietimo skyriui buvo išplėstas rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklas. Jo nuopelnai švietimui ne kartą buvo įvertinti šalyje pačiais aukščiausiais apdovanojimais.

Ministerija nenorėjo atleisti A. R. Kecoriaus iš vedėjo pareigų, bet 1975 m. vis dėlto paskyrė jį tuometės Kretingos 2-osios vidurinės mokyklos (dabar – Marijono Daujoto progimnazija) direktoriumi. Čia dirbo 15 metų, pastatė mokyklai priestatą.

Jam Švietimo ministerija siūlė darbą net užsienyje – Ganos respublikoje, tačiau ten turėjo važiuoti be šeimos, todėl atsisakė.

Ne vienas kretingiškis mena jo įdomias, subtiliu humoru ir lengva ironija nuspalvintas paskaitas pačiomis įvairiausiomis temomis „Žinijos“ draugijoje.

Ir būdamas pensijoje Algirdas nesėdėjo rankų sudėjęs. Namuose savo rankomis išklojo grindis kelių rūšių parketu, sumūrijo su židinius, o laiptinėje ant freskos-grafito pavaizdavo praėjusį gyvenimą.

Mirė 2003 m. sausio 29 d. Kretingoje.

 68,542 peržiūrų (-a)