2020 m. vasario 28 d. Lietuvoje buvo atverstas naujas istorijos puslapis – nustačius pirmąjį koronaviruso atvejį šalyje. Kovo 16-ąją visoje šalyje įvedus karantiną, gyvenimas pasikeitė kardinaliai – darbuose, versluose, ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūroje, kultūroje, kasdieniuose apsipirkimuose… Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo iniciatyvą, kviečiančią dalintis daiktais, kurie po daugelio metų pasakos apie COVID-19 istoriją. Prie iniciatyvos jungiasi ir Kretingos muziejus, ragindamas fiksuoti ir dalintis su Kretingos muziejaus darbuotojais savo pastebėjimais ir išgyvenimais karantino metu..
Praeitį dažnai įsivaizduojame kaip bangavimą – joje nuolat mainosi pakilimai ir nuosmukiai. Kadangi praeitis neatsiejama nuo žmogiškojo suvokimo dažnam pakilimui ar nuosmukiui yra suteikti pavadinimai: XVII a. pr. Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje dar žinoma kaip „Smūta“, o XVII a. vid. Abiejų Tautų Respublikoje mums dar žinomas kaip „Tvanas“. Galime kūrybiškai pasvajoti, apie tai, kaip ateityje bus vadinamas šis laikotarpis, kuriuo mes dabar gyvename. Koronaviruso sukelta pasaulinė pandemija, nors trunka tik metus, bet jau pretenduoja į „istorinio nuosmukio“ epitetą. Ne tik dėl išplitimo pasaulinio mastu, bet ir dėl jo įtakos daugeliui gyvenimo sferų – nuo darbo ir poilsio režimo pokyčių iki mūsų kasdieninės savijautos. Todėl jau dabar galime kelti klausimą, kas ateičiai bylos apie šį laikotarpį ir jame mūsų patirtus išgyvenimus?
Galvodami apie tai jungiamės prie Lietuvos Nacionalinio Muziejaus iniciatyvos, kviečiančios dalintis daiktais, kurie po daugelio metų pasakos apie COVID-19 istoriją. Susidurdami su didžiulio masto pokyčiais puikiai suprantame, jog iš Vilniaus apžvelgti kiekvieną Lietuvos kampelį bus sudėtinga. Todėl kreipiamės į Jus, Kretingos miesto ir rajono gyventojai, ragindami fiksuoti ir dalintis savo pastebėjimais ir išgyvenimais su Kretingos muziejaus darbuotojais.
Nors karantinas buvo paskelbtas visos Lietuvos mastu, ir apribojimai buvo vienodi tiek gyvenant pajūryje, tiek pasienyje su Baltarusija, vis dėlto kiekvienas juos patyrėme ir išgyvenome skirtingai. Niekam nekyla abejonių, kad vienaip karantinas atrodė mažame miestelyje, o kitaip – viename iš Vilniaus mikrorajonų. Nors daugelyje šalies ligoninių trūko įvairiausių dalykų, įdomu, kaip su tuo tvarkėsi Kretingos miesto ir rajono gydytojai, nors internetu galėjome stebėti Mišias iš įvairių Lietuvos šventovių, įdomu, kaip Kretingos parapijiečiai organizavo savo religines praktikas ir t. t.
Siekdami fiksuoti Jūsų ir mūsų išgyvenimus norime išgirsti kuo daugiau mažųjų istorijos pasakojimų, nes jau dabar aišku, kad tai, kas vieniems buvo sukrėtimas ir nuosmukis, daliai žmonių atvėrė naujas galimybes. Be to, šitaip siekiame prisidėti prie siekio istorijos didaktikoje įtvirtinti šeimos pasakojimą – ką apie savo elgesį ir jausenas pandemijos metu galėsime papasakoti savo vaikams ir anūkams? Fiksuodami savo krašto istorijas bandome priartėti prie krašto muziejams itin aktualaus siekio gilinti ir kurti abipusius santykius su aplinkinėmis bendruomenėmis retoriškai klausiant – kas gali geriau papasakoti Jūsų karantinines istorijas, jei nei Jūs patys?
Todėl ir kviečiame apsidairyti aplinkui ir įvertinti, koks daiktas, nuotrauka, išgyvenimas ar įspūdis, pažvelgus atgal iš tolimos distancijos, geriausiai iliustruotų dabartinę situaciją. Muziejui ypač vertinga yra fiziškai apčiuopiama medžiaga – tai gali būti dienoraštyje fiksuojamos patirtys ir apmąstymai, kūrybos išraiška, daiktai, palengvinantys dabartinę gyvenimo realybę: improvizuotos kaukės, darbui iš namų reikalingi sprendimai, stipriai apribotą laisvalaikį praskaidrinančios priemonės, taip pat pavyzdžiai, kaip keitėsi moksleivių mokymosi procesas, kasdieniai mūsų veiksmai. Laukiame ir virtualios medžiagos: įrašų internetiniuose dienoraščiuose, skaitmeninių nuotraukų, vaizdo įrašų.
Tikimės, jog tai leistų Kretingos rajono gyventojams kitaip pažvelgti į muziejaus funkcijas ir suvokti jį kaip aktyvią instituciją, o kartu – pamatyti, kaip vyksta įmuziejinimo procesas, ir tapti aktyviais jo dalyviais.
Iš žmonių gauta medžiaga bus sisteminama ir saugoma muziejuje, kol bus galima tvirtai pasakyti, kas taps eksponatu.
O kad Jūsų atsiųsta medžiaga lengviau taptų eksponatu, raginame Jus įsiskaityti ir užpildyti atmintinę, kurią reikia pateikti kartu su medžiaga (tuo pačiu pristatome Jums ir pirmąją muziejininkystės taisyklę – rinkinio dokumentai neatsiejami nuo rinkinio daiktų) ir dalintis su mumis savo istorijomis.
Daugiau informacijos t.saulys@kretingosmuziejus.lt
Tadas Šaulys
Kretingos muziejus
Taip pat kviečiame prisiminti “Švyturio” redakcijos parengtus kelis fotoreportažus, kuriuose atsispindi būtent karantininė kasdienybė:
42,223 peržiūrų (-a)