Buvęs Jurgio Pabrėžos unversitetinės gimnazijos mokinys Andrius Seselskas nutapė milžinišką šios iškilios XIX a. asmenybės paveikslą. Autorės nuotr.

2021-ieji paskelbti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint 250-ąsias šio kunigo, botaniko, vieno iškiliausių XIX a. Lietuvos švietėjų gimimo metines. Ta proga jo vardu pavadintos universitetinės gimnazijos fojė nutapytas J. A. Pabrėžos paveikslas.

Pasikvietė buvusį mokinį
Paveikslą nutapė Kretingoje gimęs ir augęs knygų iliustratorius, visuomenininkas Andrius Seselskas, dabar gyvenantis Kelmėje ir ją laikantis savo namais.
Andrius pats prieš kelis dešimtmečius mokėsi Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, tad jam šis darbas mielas širdžiai: „Aš ir pats devynias klases čia baigiau, tad visai gera sugrįžti – tokie lyg ir sentimentai. O kartu ir man pačiam smagu sugrįžti ir palikti savo darbą jau pažįstamoje vietoje – ten, kur užaugau. Pajuokavome su direktoriumi, kad mokyklos metais už sienų paišymą mane būtų net ir nutempę į direktoriaus kabinetą, o štai dabar man už tai sumoka”.
Paprašytas menininkas pasakojo, kaip sulaukė pasiūlymo: „Tiesiog sulaukiau prašymo ta proga sukurti Pabrėžos portretą, tad tai ir yra portretas. O kadangi paties jo atvaizdo niekur nėra išlikusio – apart medinio biusto, būtent remdamasis juo ir kūriau. Tikslas toks ir buvo, kad iš to medinio biusto perkelčiau ant sienos tikrovišką ir gyvą portretą”.

Štai taip atrodo Andriaus Seselsko nutapytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos paveikslas ant jo vardu pavadintos universitetinės gimnazijos sienos. Facebook nuotr.

Tapė aštuonias dienas
„Pabrėžą pasirinkau pavaizduoti ir kaip autoritetą. Štai šalia – ir jo paties svarbiausias kūrinys, – tęsia A. Seselskas. – Su ta mintim, kad vaikai čia mokydamiesi, bevaikščiodami galėtų geriau susipažinti, lygiuotis į jį, būti kažkuo panašūs. Mintis yra tokia, kad vaikai mokykloje auga, todėl aplink portretą puikuojasi mokyklos augalija. Tai – tarsi palinkėjimas į kažką užaugti”.
Net jeigu paveikslo autorius augalams suteikė ir simbolinę prasmę, bet iš tiesų jie atspindi ir J. A. Pabrėžos asmenybę. Juk jis buvo pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, parengė apie 50 darbų botanikos tema, apibūdino 643 augalus, surinko herbariumą iš 800 augalų rūšių.
A. Seselskas prisipažįsta, kad į Kretingą atvyko specialiai dėl šio darbo, bet užtruko visai neilgai. Lenkdamas pirštus trečiadienį skaičiavo aštuntą dieną.
Pabaigęs darbus ir savo iliustruotomis knygomis apdovanojęs mokyklos direktorių Kęstutį Trakšelį, keliaus namo į mylimą Kelmę.
Ir štai nuo šiandien, vis dar kvepiantis dažais, Andriaus kūrinys „gaudo žvilgsnius” visų ateinančių į universitetinę gimnaziją.

 32,103 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes