Vienuolis pranciškonas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Bronius Poškus gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Galvyčių kaime, Upynos parapijoje, Skaudvilės valsčiuje, Tauragės apskrityje. Mirė 2006 m. kovo 29 d. Kretingoje.
Augo vienišos motinos šeimoje. 1939 m. su mama persikėlė į Upyną, kur gyveno iki 1949 m.
Bronislovą globojo kunigas Jonas Kalvaitis iki 1946 m., kol kunigą areštavo sovietų valdžia.
Pokario metais Bronius Poškus buvo rezistentų partizanų ryšininkas. Turėjo pseudonimą Rugelis.
Nuo 1973 m. persikėlė į Šilalę ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Persikėlęs į Endriejavą (metai nežinomi), katechizavo vaikus, už ką buvo nubaustas Tarybų valdžios. Apie tai buvo rašoma „LKB kronikoje“. Čia gyvendamas, Bronius Poškus 1978 m. birželio 30 d. tapo pranciškonu. Į abitą jį įvilko pogrindininkas tėvas Patricijus Puodžiūnas.
Vėliau brolis Bronius Poškus persikėlė į Kretingą, dirbo zakristijonu.
Savo bute, Žemaičių gatvėje, slaugė 7 prieškario brolius pranciškonus, platino religinę literatūrą, „LKB kroniką“ ir kitokią pogrindinę spaudą. 1982 m. liepos 4 d. Kretingoje, privačiame bute, davė amžinuosius įžadus.
Vienu metu globojo ilgametį sovietinių lagerių kalinį Petrą Paulaitį, dalyvavo Lietuvos laisvės lygos veikloje, 1987 metų mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo. 1988 metų vasarą, net savaitę tęsė bado streiką prie Kretingos vykdomojo komiteto dėl vienuolyno pastato grąžinimo pranciškonams.
Gyvendamas Kretingoje jau sovietmečiu rinko naujus kandidatus pranciškonų vienuolijai. Beveik visi vienuoliai, atkūrę Kretingos vienuolyną, buvo brolio Broniaus Poškaus surasti ir išugdyti. Pasak Juliaus Sasnausko, „užkabino“ ir jį, ir brolius: Benediktą Jurčį, Astijų Kungį, Gediminą Numgaudį. Kelerius metus gyveno ir Vilniuje, sukiužusiame name, šalia Bernardinų bažnyčios, kai ten būrėsi pranciškoniška draugija. Juliaus Sasnausko OFM nuomone, bernardinai be jo tikrai nebūtų tapę tuo, kuo jie šiandien yra. Ir ne tik bernardinai.
Iškovojus nepriklausomybę, brolis Bronius už pogrindinę veiklą Prezidento buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. 2004 m. vasario 4 d., kaip laisvės kovų dalyviui buvo įteiktas Lietuvos Laisvės medalis.
2005 m. pablogėjus sveikatai, medikams konstatavus cukrinį diabetą, neteko kairės kojos ir patyrė insultą. 2006 m. kovo 27 d. brolį Bronių buvo nutarta perkelti į šalia Kretingos esantį Padvarių pensioną. Po dviejų dienų, kovo 29 d., trečiadienį, per patį saulės užtemimą, brolį Bronių ištiko širdies smūgis, nuo kurio jis ir mirė.
87,047 peržiūrų (-a)