Paulius Vaineikis: „Artėjant šioms Velykoms pabudo mūsų tauta”
“Man iš tiesų šiandien situacija yra labai dėkinga – dabar esu Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos kapelionas”, – sako kunigas Paulius Vaineikis. Aisto Mendeikos nuotr.
Išsirinkti pašnekovą pokalbiui didžiausios krikščioniškos šventės išvakarėse šįkart buvo kaip niekad paprasta. Su kuo daugiau šiandien galime kalbėtis apie Velykas, jei ne su buvusiu Kretingos pranciškonų gimnazijos kapelionu Pauliumi Vaineikiu, kurio pavardė tikintiesiems tapo kovotojo už tradicines vertybes simboliu, dėl kurio kretingiškiai net surengė palaikymo akciją prie žymiojo Kretingos kryžiaus?
– Su Jumis norisi kalbėti apie daug ką, ir, prisipažinsiu, pirmiausia – net ne apie šventę, bet vistiek pradėkime nuo to, kas Jums yra Velykos?
– Tu sužinai, kad tavo pats brangiausias asmuo buvo dingęs, o ryte atsikeli – jis gyvas! Štai toks yra mano asmeninis Velykų išgyvenimas. Net galiu papasakoti vieną tikrą istoriją. Teko būti Kanadoje, susitikime su lietuvių išeiviais. Buvo toks realus atvejis: 1944-ieji, lietuviai traukėsi nuo sovietų, pabėgėliai buvo bombarduojami. Jauna šeima pasimetė vienas nuo kito. Vyras spėjo pabėgti, o žmona papuolė į bombardavimo epicentrą. Vyras žinojo, kad žmona žuvo. Praeina gal 10 ar 20 metų (dabar neprisimenu) ir žmogus, kuris buvo palaidojęs savo antrąją pusę, ją sutinka! Įsivaizduojate, koks tai jusmas? Štai kas yra Velykos!
– Ką krikščioniui reiškia žinia, jog Jėzus Kristus gyvas?
– Tai yra geroji žinia – žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tai yra mūsų tapatybė. Ir žmogus turi pradžią, bet neturi pabaigos – jis yra amžinas. Tai reiškia, kad mano viltis neužmušama! Aš galiu aukotis, duoti ir liksiu amžinas. Perfrazuojant apaštalo Pauliaus žodžius, jeigu Velykų ir prisikėlimo nebūtų, tuomet mes, krikščionys, būtume labiausiai apgailėtini žmonės žemėje. Bet taip nėra!
– Prisikėlimo diena – džiaugsmingiausia šventė. O kaip Jūs išgyvenate šias Velykas šiuo metu, kai patyrėte labai daug puolimo, Jūsų pavardė žiniasklaidoje skambėjo labai neigiamame kontekste?
– Negana to, kad šiuo metu išgyvename pandemiją, bet tuo pačiu matai, kaip žmonės išduoda Lietuvą, jos vertybes, šeimą ir eina diktatūros keliu. Ir staiga vienu akimirksniu tauta pabunda! Man tai primena 1991-uosius, tą prabudimą po Sausio įvykių. Viena kita mūsų pergalė – ir pavyko pažadinti tautą, kad nebūtų priimta Stambulo konvencija. Per šias Velykas su gamta pabunda ir visa tauta. Jau buvome užmigdę Nepriklausomybės dvasią, bet ji pabudo. Kalbu apie dvasinį prabudimą.
– Lietuvos ir ypač – kretingiškių – sujudimas įvyko po to lemtingojo Jūsų įrašo vasarį Pranciškonų gimnazijos paskyroje ir po toliau sekusių įvykių. Taigi, papasakokite, kas tada vis dėlto įvyko?
– Viskas įvyko netyčia, mums patiems netikėtai. Mes su gimnazijos direktoriumi Alvydu Virbaliu, kitais gimnazijos vadovais pradėjome kalbėti apie tai, kad Lietuva užmigdyta, daugybė krikščionių nežino, kas Lietuvai ruošiama su Stambulo konvencija. Ir man kilo tokia mintis, kad reikia kreiptis į bendruomenę. Juk esame, ko gero, vienintelė Lietuvoje tokia stipri katalikiška mokykla. Juk šiais klausimais iki tol tvyrojo visiška tyla. Direktorius man ir pasakė: “Tu įdėk”. Visi kartu su direktoriumi, pavaduotojais tą nusprendėme. Įdėjau į Facebook paraginimą balsuoti prieš Stambulo konvenciją, bet niekas nesitikėjo tokios reakcijos! Iš pradžių smogė gal 50 moksleivių, o paskui jau matėme – troliai. Jų ir paskyrų pavadinimai buvo ne su vardais ir pavardėmis, o, pavyzdžiui, “Atsakymas š…” Buvo akivaizdu, kad tai nėra vaikai, smogia ten, kur skaudžiausia. Su tais komentarais dirbo rimti pasikaustę žmonės.
Ar Stambulo konvencijai bebus ką pražudyti Kretingos pranciškonų gimnazijoje?
Kaip tik tuo pačiu metu savo mintimis pasidalino ir kunigas Algirdas Toliatas. Mes juk nebuvome nieko susitarę. Ir puolimas didžiulis! Viena diena, antra, trečia, ketvirta. Direktoriui skambina pagrindinių portalų, televizijų žurnalistai, su kone grasinimais, “kaip drįstate”. Direktorius sulaukė skambučio net iš Vokietijos LGBT bendruomenės, buvo gąsdinama ES baudomis, sankcijomis, buvo reikalaujama mane atleisti. Skambino ir iš Švietimo ministerijos. Puolimas buvo beprotiškas. Visi, kas skambino, žinojo, į ką atakuoti. Tokiu pat principu anskčiau dirbdavo ir KGB: pirmiausia – psichologinis spaudimas, neleidžia atsipūsti. Kaip įstaigai dirbti, jeigu netyla skambučiai ir taikoma tokia taktika – visas puolimas vienu akimirksniu, neleidžiant atsikvėpti. Direktorius dvi paras negalėjo miegoti ir tokioje būsenoje turėjo priimti sprendimus. Aš stebėjausi, kodėl niekas neskambina man. Susitikome su broliais spręsti, ką darom. Broliai ir sako: “Reikia tave atkabinti nuo gimnazijos, nes jos darbas visai paralyžuojamas, kad vaikai galėtų ramiai eiti į mokyklą, ramiai mokytis, o mokytojai – vykdyti savo pareigas be spaudimo”. Juk net buvo bandoma man kelti bylą, bet ji buvo nutraukta, remiantis Lietuvos ir Vatikano susitarimu, kad teisėsauga nesikiša į pamokslų turinį. Taigi, tokiame įvykių fone direktoriui reikėjo priimti sprendimą – “atkabino” mane nuo gimnazijos. Tačiau direktorius viešai atsiprašė dėl retorikos, o ne dėl turinio.
– Taigi, ką veikiate dabar?
– Šiandien, ačiū Dievui, ir pati gimnazija nusprendė, kad mes, kaip krikščionys, nebeturime prisidėti prie šių temų eskalavimo. Įvyko kaip įvyko. Šiandien tauta, ačiū Dievui, pabudo. Nacionalinis susivienijimas teismui pateikė iešikinį dėl manęs, kodėl su manimi buvo susidorota. Bet aš jau sakau: “Nebegrąžinkit manęs”. Man iš tiesų šiandien situacija yra labai dėkinga. Dabar esu Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos kapelionas. Kadaise ši sąjunga vykdė karinę kovą prieš okupaciją. Mano tėtis ir krikštatėvis perėmė šitą kovą testi neginkluotu būdu. O dabar aš ją galiu toliau tęsti – kaip dvasinę, ideologinę kovą prieš vienos socialinės grupės neobolševikinę diktatūrą. Tai sakau drąsiai ir atvirai. Man būnant šios sąjungos kapelionu mano veikimo laukas išsiplėtė – net ir už Lietuvos ribų. Galiu šiai kovai visiškai atsiduoti. Man žymiai geriau tarnauti Viešpačiui tokiu būdu, kovojant prieš LGBT ir “Laisvės partijos” diktatūrą mūsų tautoje. Pabrėžiu – kovoju ne su homoseksualiais asmenimis ir niekada neskatinau jiems neapykantos. Kai Pasaulio sveikatos organizacija homoseksualumą išbraukė iš ligų sąrašo, iš šių žmonių atėmė galimybę sulaukti medicininės pagalbos. Aš kovoju prieš organizaciją, ne prieš žmones. Lygiai taip pat kaip kovoju už laisvę, bet prieš jos vardu pasivadinusią partiją. Esu už teisybę, už skriaudžiamus žmones, bet prieš LGBT ideologiją, prieš fašizmą, genderizmą. O su gimnazija susitarėme, kad ten sugrįšiu, kai vėl atkovosime Lietuvoje demokratiją ir laisvę, už kurią kovėsi mūsų partizanai.
– Taigi, ką palinkėtumėte kretingiškiams ir visiems mūsų skaitytojams Velykų proga?
– Linkiu kiekvienam asmeniškai susitikti prisikėlusį Kristų. Aš pats kažkada gyvenau nuodėmėj, bet patyriau atsivertimą. Pamačiau šviesą ir joje – savo gyvenimą. Nuo tos akimirkos mano gyvenimas pasikeitė. To ir linkiu kiekvienam!
Policija nusprendė – P. Vaineikio pasisakymai nebuvo nusikaltimas
Pauliui Vaineikiui dėl jo pasisakymo per pamokslą ir įrašo Kretingos pranciškonų gimnazijos Facebook paskyroje policija savo iniciatyva buvo pradėjusi aiškintis, ar jis nepažeidė įstatymų, kurstydamas neapykantą. Vis dėlto pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta.
LGBT gynėjų ir policijos akiratyje P. Vaineikis buvo atsidūręs dėl pamokslo metu pasakytų šių žodžių: „Šėtonas išmoko netgi politiniu lygmeniu iškreipti žmogaus prigimtį, kada per LRT moko iškrypėliai. Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – iškrypėliai LGBT‘išnikai moko mus, kas mes esame. Pasirodo, berniukai jau nebėra berniukai. Vyrai, pasirodo, nėra vyrai, mergaitės nėra mergaitės, moterys nėra moterys, bet galas žino kas. Įsivaizduojate? Valstybiniu lygmeniu bando įsiveržti į mokyklas ir mokyti amoralių dalykų“.
Policija skundo dėl kunigo pasisakymo nebuvo sulaukusi – iniciatyvos ėmėsi pati. Vis dėlto pareigūnams surinkus informaciją, kovo 11 d. Plungės rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, remdamasi vyraujančia teismų praktika, kai nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra BK 170 str. numatytas kaip nusikalstama veika.
Be to, kunigas viešai atsiprašė už savo pasirinktą retoriką.
Už neapykantos kurstymą Lietuvos įstatymai numato atsakomybę – nuo baudos iki trejų metų laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
38,700 peržiūrų (-a)
Visa širdimi palaikau P. Vaineikį.
Ačiū, broli Pauliau,kad atlaikei fizinį ir dvasinį spaudimą, išlikai ištikimas pašaukimui- tarnauti Dievui ir Tėvynei, savo Močiūtės, Tėvelio ir Krikštatėvio idealams. Jie buvo vieni iš tų, kurie su savo bendražygiais, gūdžiais okupacijos metais, sugriovė sovietinių lagerių sistemą, buvo Vorkutos sukilimo organizatoriai- dėl ko šimtai tūkstančių politinių kalinių išėjo į laisvę. Po 30 Nepriklausomybės metų iškilo nauji pavojai valstybei, šeimai,net valstybinei kalbai. Tu drąsiai stojai ginti tradicinę šeimą, prieš atgimstančią neobolševikinę ideologiją, vienos socialinės grupės, Laisvės partijos įsigalėjimą, kuris užgožia visą suliberalėjusią dešiniųjų Seimo narių dauguma, buvusias jų nusistovėjusias nacionalines ir patriotines idėjas. Iki šiol ir dabar jaučiame Tavo visakeriopą paramą ir didžiuojamės pasirinkimu būti LLKS KAPELIONU. Dėkoju broliams pranciškonams , kitiems dvasiškiams ir visiems kitiems, kurie palaikėte Paulių. Linkėjimai gimnazijos direktoriui, visiems ginazistams su kuriais bendravo Paulius, mokė Jus tikėjimo tiesų.Nuoširdžiausi sveikinimai Kristaus Prisikėlimo Šventėje. Su Šventomis Velykomis!
Ačiū!
Solidarizuojuosi. Ačiū.
Vengrija, Lenkija, Rusija ir kitos „tradicines vertybes“ akcentuojančios valstybės būtent ir nuėjo diktatūros keliu. Lietuva eina demokratijos keliu kartu su vakarų Europa.