Pasiūlymą keisti Kretingos herbą svarstys ir Taryba
Vakar nuotoliniu būdu posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės Atminimo ženklų įrengimo komisija priėmė sprendimą teikti Tarybai svarstyti kretingiškio Stasio Šimkaus siūlymą keisti Kretingos rajono herbą su jame vaizduojamu grifu, kuris yra Chodkevičių giminės herbo dalis.
Reikalingas referendumas
Kadangi 2021 m. sukanka 400 metų nuo Jono Karolio Chodkevičiaus mirties ir šie metai paskelbti būtent Chodkevičiaus metais, idėja nepamiršti šios iškilios asmenybės ir atgaivinti herbą kaip atminimo ženklą karžygiui yra graži, bet pasiūlymas sulaukė karštų diskusijų.
Posėdyje dalyvavęs S. Šimkus savo pasiūlymą atsisakyti Kretingos miesto herbo su Mergele Marija bei keisti jį kitu motyvavo tuo, kad herbas negalįs būti religinis: „Nes Lietuvoje nėra vienos religijos. Herbas turi sujungti ir vienyti tikinčius bei netikinčius žmones, todėl Kretingos herbas neatitinka heraldikos įstatymo.“
Tačiau Heraldikos akademijos direktorius Paulius Vaniuchinas aiškino: „Patį herbą keisti teisiškai gal ir būtų galima, bet, mano nuomone, tai yra labai ilga ir sudėtinga procedūra. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad S. Šimkaus siūlomas Grifo herbas yra naujas Chodkevičių giminės herbas, kuris 1555 m. jiems buvo suteiktas su Šklovo ir Myšo grafų titulu”.
Komisija pasiūlė, kad neturinti herbo Kretingos seniūnija galėtų pastarąjį įteisinti kaip savo.
„Bet tam vėl reikalingas dialogas. Neaišku, ar seniūnija apskritai palankiai pažiūrės į šią iniciatyvą“, – sakė P. Vaniuchinas.
Loading ...Ilgos procedūros
Jam antrino ir Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas: „Norint herbą įteisinti, jį visų pirma jau reikia turėti. Vadinasi, planuojamas tvirtinti herbas turi praeiti visas tvirtinimo procedūras, o tai ilgas darbas. O jei kalbame apie jo kaip atminimo ženklą pakabinimą savivaldybėje, tada taip, galime dėl to diskutuoti. Kad savivaldybė galėtų turėti herbą su jame vaizduojamu grifu ar kuo kitu, tai jau diskusijų dalykas. Tačiau, net jei ir šią pilietinę iniciatyvą palaikytų didžioji dauguma savivaldybės gyventojų, jos įgyvendinti šiai dienai teisiniu būdu nėra galimybių, nes galiojantis Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymas skelbia, kad „savivaldybės herbas yra jos centro herbas“.
Galiausiai Vaidas Kuprelis pasiūlė: „Ar nereiktų kreiptis į seniūnijas, kurios neturi herbų, ir jas raginti susikurti herbus? O tuomet jau herbus susikūrus visoms seniūnijoms galima kalbėti apie kažkokį bendrą savivaldybės herbą.“
„Švyturio“ kalbinta Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė idėją vertina palankiai, nors ir atsargiai: „Ši mintis dar labai šviežia, bet įdomi ir pagrįsta. Būna, kad mūsų žmonės ar mažesni kaimeliai, turintys ilgą istoriją, sugalvoja išleisti leidinius ir, pavyzdžiui, Žibininkai norėjo panaudoti ant leidinio herbą, kurio jie neturi. Tad paprašė mūsų, o aš neturėjau ką atsakyti, mat ir mūsų seniūnija neturinti savojo… O kadangi du trečdaliai Kretingos seniūnijos teritorijos kadaise priklausė Chodkevičių giminei, ši idėja man atrodo įdomi ir tinkama.“
Kretingos Rajono savivaldybėje šiandien herbus turi Salantų, Kartenos ir Darbėnų miesteliai. Artimiausiu metu savo hieraldikos simbolius planuoja susikurti Vydmantai, Kūlupėnai, kitos stambesnės rajono gyvenvietės
Kretinga turėjo 4 herbus
Kretinga iš viso turėjo keturis herbus. Pirmajame vaizduojama Šventoji Mergelė Marija su kūdikiu Jėzumi ant rankų, kuris šiuo metu ir yra naudojamas.
Antrajame pavaizduotas Šv. Kazimieras, trečiajame – liūtas, o ketvirtajame – grifas.
Pirmasis herbas minimas dar 1609 m. sausio 23 d. privilegijoje dėl miesto įkūrimo ir Magdeburgo teisių suteikimo. Privilegijoje rašoma, kad miesto tarėjai ir suolininkai naudoję antspaudą su Marijos atvaizdu.
Pirmasis Kretingos herbas buvo naudojamas neilgai – iki XVII a. vidurio. Jo originalas nėra išlikęs.
Nežinoma, kodėl šis herbas buvo pakeistas kitu, su Švento Kazimiero atvaizdu. Tuo metu Kretingos dvaras priklausė Kazimierui Leonui Sapiegai. Manoma, kad naujasis herbas sietinas su savininko herbu, mat tuo metu didikai savo vardais net miestus pavadindavo.
Herbas su Šventuoju Kazimieru gyvavo labai ilgai, kol miestas XVIII a. pabaigoje prarado Magdeburgo teises. Antspaudas su šiuo herbu yra išlikęs ir saugomas Krokuvoje.
Herbas su liūto atvaizdu atsirado Kretingai atgavus miesto teises, tačiau net nežinoma, ar šis herbas buvo naudojamas.
Paskutinis herbas – grifas, simbolizuojantis jėgą, drąsą, išmintį. Manoma, kad grifas paimtas iš Jono Karolio Chodkevičiaus herbo. Paskui jis patobulintas, aprobuotas, sukurtas dailininko Kalinausko.
Pradėjus kitiems Lietuvos miestams susigrąžinti pirminius herbus, Kretinga taip pat nutarė savo herbu vėl paskelbti Šventosios Mergelės Marijos su kūdikiu Jėzumi ant rankų herbą miesto ženklu.
1993 m. birželio 12 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 81.
Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.
4,703 peržiūrų (-a)
