Pastaruoju metu gana dažnai girdime kai kurių Tarybos narių raginimus nustoti politikuoti ir imtis darbų. Viena vertus, pastaba tarsi logiška. Tačiau, jei pagalvoji, juk taip vadinamas politikavimas ir yra mūsų, Tarybos narių, darbas. Tik galbūt ne visi teisingai suprantame žodžio politika reikšmę.
Būdami politikais ir reikšdami savo nuomonę įvairiais visuomenei svarbiais klausimais mes giname tas pozicijas, kurios, mūsų nuomone, yra teisingos. Patinka jos mūsų oponentams ar ne – visiškai nesvarbu. Čia svarbu politiko asmeninės vertybės, objektyvūs kriterijai, žmonių interesų viršenybė.
„Taip dar niekada iki šiol rajone nebuvo,“ – girdime kaip priekaištą iš savo oponentų paskutiniu metu. Ir čia kolegos savotiškai teisūs. Taip, niekada nebuvo tiek viešumo, nebuvo atvirumo, nebuvo tiesioginio kontakto su žmonėmis ieškojimo. Niekada nebuvo, kad meras paduotų Tarybą į teismą. Bet niekada nebuvo ir to, kad Taryba tryptų demokratiniu būdu žmonių išrinkto mero instituciją, prisidengiant, mano manymu, ciniškais ir nepagrįstais argumentais. Reikėtų priminti, kad patys daugumos atstovai, inicijavę mero politinio pasitikėjimo asmenų skaičiaus mažinimą, posėdžio metu siūlė kreiptis į teismą, jei yra abejonių, kad sprendimas neteisėtas. Kodėl pykstama, kad meras taip ir pasielgė? Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę teisiniu būdu ieškoti atsakymų ir ginti savo teisėtus interesus teisme, jei tie interesai jo manymu yra pažeisti.
Visgi tenka apgailestauti, kad dauguma Tarybos narių krypsta link to, jog kitos nuomonės turėjimas yra suvokiamas kaip skaldymas, priešpriešos, nesantaikos ar net smurto skatinimas. Ir čia kalbu jau ne tik apie asmeninę nuomonę išsakančius politikus – neigiamai vertinama net ir visuomenės nuomonės saviraiška. O tokią situaciją aš suvokiu kaip galimą politikų nenorą ar nesugebėjimą pastebėti prasidėjusių negrįžtamų procesų mūsų, Kretingos rajono gyventojų, bendruomenėje. Tai, kuriai nusibodo būti nuošalyje, kuri nebenori taikytis su politikų savivale. Bet nori, kad politikai įsiklausytų į jos pastabas ir atsižvelgtų į žmonių poreikius. Ji jau bando atkreipti dėmesį taip kaip moka ir gali. Svarbiausia – savarankiškai bei nepažeidžiant įstatymų.
Ir aš, ir mano kolegos iš esmės siekiame pakeisti santykius tarp politikų ir visuomenės. Esu įsitikinusi, jog turime gyventi klausydamiesi vieni kitų, diskutuodami ir tardamiesi. Juk dėl to gimė ir gyventojų iniciatyvų projektas, kuriam skiriu ypatingai svarbų vaidmenį – įgalinti gyventojus spręsti jiems rūpimus klausimus, aktyviai dalyvauti rajono valdyme. Todėl manau, jog diskusijos Tarybos posėdžių metu yra privalumas, o ne trūkumas, nes taip suteikiame galimybę mus stebintiems gyventojams įsigilinti į problematiką, susiformuoti nuomonę apie Tarybos narius ar įžvelgti jų interesus.
Tik matydama ir girdėdama diskutuojančius bei sprendimų ieškančius Tarybos narius visuomenė gali juos pažinti. Nuomonę susidarome bendraudami su žmogumi arba jo klausydamiesi. Jei politikas bijo kalbėti, o kai kurie tuo ir pasižymi, galis jis nekoks politikas? Ko vertas Tarybos narys, manantis, jog turi tiek galios, kad demokratinėje visuomenėje gali užčiaupti žmonių balsą? Pamaniau, jog čia labai tiktų šiek tiek perfrazuota politiko Geoffrey Cox Didžiosios Britanijos parlamente išsakyta mintis – iki ko galime nusiristi, jei kiekvienas savo kailį saugantis kalakutas galėtų atšaukti Kalėdas?
Vaida Jakumienė,
Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė
127,816 peržiūrų (-a)