

1947–1950 m. Vytauto K. Jonyno vadovaujamoje dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge studijavo skulptūrą pas Aleksandrą Marčiulionį. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos vyriausybės stipendiją, 1950 m. atvyko į Paryžių, studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje (Academie de la grande Chaumiere) pas Osipą Zadkiną.
1951 m. dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje.
1952 m. sukūrė 16 skulptūrų Šv. Marcelijaus bažnyčioje Laone. Vadovavo skulptūrų studijoms: 1973–1988 m. Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre, 1977–1981 m. Europos meno akademijoje Tryre, 1983 m. UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje. Priklausė Dailininkų namams (Maison des Artists).
Sukūrė religinio siužeto kūrinių („Šv. Juozapas“, 1951 m.; „Kelių Madona“, 1952 m.), antkapinių paminklų (V. Rakštytės-Karvelienės, 1954 m.; O. Greimo, 1983 m.), abstrahuotų ekspresyvių figūrinių kompozicijų („Fantasmagorija“, 1957 m.), konstruktyvių, sunarstytos struktūros skulptūrų („Begalinis“, 1970 m.; „Vandens nešėja“, 1977 m.; „Pamokslininkas“, 1983 m.), reljefų, švilpių, kaukių. Naudojo įvairias medžiagas – medį, akmenį, metalą, molį, atliekas, rastus daiktus – ir techniką.
Iliustravo knygų (Oskaras Milašius. Lietuviškos pasakos, 1972 m.), sukūrė scenovaizdžių, piešinių, akvarelių.
1960–1992 m. surengė apie 30 individualių parodų Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Monake, JAV, Italijoje, Lietuvoje. 1992 m. dovanojo kūrinius Palangai, jų parodos surengtos Vilniaus Šiuolaikinio meno centre ir Kauno paveikslų galerijoje.
1999 m. liepos 10 d. Palangoje atidarytas Antano Mončio namai-muziejus.
Mirė 1993 m. liepos 10 d. Paryžiuje. Palaidotas Grūšlaukėje, šalia tėvų.
Jubiliejiniai metai
98,381 peržiūrų (-a)