Skulptoriaus Antano Mončio gimtinė.
“Ši žemė užaugino skulptorių Antaną Mončį” – toks užrašas iškaltas ant paminklo, žyminčio Antano Mončio tėviškę Darbėnų seniūnijos Mančių kaime. Čia būsimas pasaulinio garso skulptorius modernistas gimė prieš 100 metų. Šimtmečio jubiliejus sukanka birželio 8 d.
“Didžiuojamės, kad šis pasaulinio garso skulptorius gimė Darbėnų seniūnijos Mančių kaime, – ką tik savo facebook paskyroje paskelbė Darbėnų seniūnija. – Birželio 8 d. skulptoriui būtų suėję 100 metų. Amžinajam poilsiui menininkas atgulė Grūšlaukės kapuose, šalia savo tėvų. Kapą žymį įspūdingas paminklas, simbolizuojantis du susikibusius delnus.”
Artėjant jubiliejui Darbėnų seniūnijos darbuotojai sutvarkė Antano Mončiaus gimtinėje stovinčio paminklo aplinką, nuvalė kerpes, nušienavo žolę.
“Ši vieta laukia visų, norinčių pasveikinti skulptorių su gimtadieniu…” – sako darbėniškiai.
Skulptorius Antanas Mončys.
Iš Antano Mončio biografijos:
Antanas Mončys 1941 m. baigė Kretingos gimnaziją. 1942–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Susipažinęs su skulptoriumi Vytautu Kašuba susidomėjo skulptūra.

1947–1950 m. Vytauto K. Jonyno vadovaujamoje dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge studijavo skulptūrą pas Aleksandrą Marčiulionį. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos vyriausybės stipendiją, 1950 m. atvyko į Paryžių, studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje (Academie de la grande Chaumiere) pas Osipą Zadkiną.

1951 m. dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje.

1952 m. sukūrė 16 skulptūrų Šv. Marcelijaus bažnyčioje Laone. Vadovavo skulptūrų studijoms: 1973–1988 m. Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre, 1977–1981 m. Europos meno akademijoje Tryre, 1983 m. UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje. Priklausė Dailininkų namams (Maison des Artists).

Sukūrė religinio siužeto kūrinių („Šv. Juozapas“, 1951 m.; „Kelių Madona“, 1952 m.), antkapinių paminklų (V. Rakštytės-Karvelienės, 1954 m.; O. Greimo, 1983 m.), abstrahuotų ekspresyvių figūrinių kompozicijų („Fantasmagorija“, 1957 m.), konstruktyvių, sunarstytos struktūros skulptūrų („Begalinis“, 1970 m.; „Vandens nešėja“, 1977 m.; „Pamokslininkas“, 1983 m.), reljefų, švilpių, kaukių. Naudojo įvairias medžiagas – medį, akmenį, metalą, molį, atliekas, rastus daiktus – ir techniką.

Iliustravo knygų (Oskaras Milašius. Lietuviškos pasakos, 1972 m.), sukūrė scenovaizdžių, piešinių, akvarelių.

1960–1992 m. surengė apie 30 individualių parodų Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Monake, JAV, Italijoje, Lietuvoje. 1992 m. dovanojo kūrinius Palangai, jų parodos surengtos Vilniaus Šiuolaikinio meno centre ir Kauno paveikslų galerijoje.

1999 m. liepos 10 d. Palangoje atidarytas Antano Mončio namai-muziejus.

Mirė 1993 m. liepos 10 d. Paryžiuje. Palaidotas Grūšlaukėje, šalia tėvų.

Jubiliejiniai metai

Ar žinote, kad šie metai pažymėti net ne vienu, o penkiais skulptoriaus Antano Mončio „jubiliejais“!
100 – tiek metų praėjo nuo šio menininko gimimo ir tai yra pati didžiausia sukaktis;
80 – tiek metų praėjo, kai A. Mončys baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją ir įstojo studijuoti architektūros į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą;
70 – tiek metų skaičiuojame nuo tada, kai gavęs savo mokytojo, baltarusių kilmės skulptoriaus Ossip Zadkine (1890–1967) rekomendaciją, skulptorius pradėjo savarankišką kūrybos kelią, ėmė dirbti Šiaurės Prancūzijos mieste Laon;
70 – tiek metų prabėgo nuo pirmosios A. Mončio (kartu su kitais menininkais) surengtos parodos Paryžiuje;
30 – prieš tiek metų skulptorius nusprendė Palangos miestui dovanoti savo kūrinių kolekciją.
Parengta, naudojantis Antano Mončio namų-muziejaus informacija

 98,415 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes