Šįvakar Kūlupėnuose meras Antanas Kalnius pristatė Kretingos rajono tarybos veiklos ataskaitą už praėjusius metus. Autorės nuotr.

Gyventojų iniciatyvų projektai ir komunalininkų vėluojamos išvežti šakos – būtent šios problemos aktualiausios kūlupėniškiams, kaip šįvakar paaiškėjo Kūlupėnų seniūnijoje merui Antanui Kalniui pristačius Kretingos rajono tarybos veiklos ataskaitą.

Tai – jau ketvirtasis rajono valdžios susitikimas su gyventojais, pristatant praėjusių metų nuveiktus darbus. Į Kūlupėnus kartu su meru atvyko ir vicemeras Dangiras Samalius, ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė bei nedidelis būrelis Tarybos narių – kūlupėniškis socdemas Tomas Abelkis, liberalas Marius Meškauskas, “kraštiečiai” Darius Petreikis ir Simas Končius.

Kūlupėniškiams skundžiantis dėl balsavimo už iniciatyvų projektus rezultatų bei tvarkos, jų nepasitenkinimą palaikant ir Mariui Meškauskui, merui su kolegomis “kraštiečiais” teko ginti savo partietės Vaidos Jakumienės inicijuotą projektą.

M. Meškauskas pareiškė, kad net tarp miesto projektų laimėjęs apšvietimo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadione projektas neturėjęs ne tik kad laimėti, bet net ir būti teikiamas: “Juk Pabrėžos stadiono renovacijos projekte buvo padaryta kliurka. Apšvietimas ten apskritai iš karto, renovuojant visą stadioną, turėjo būti įrengtas. Tad jeigu kurioje kitoje seniūnijoje bus, tarkim, renovuojamas stadionas, ir kažkas bus neužbaigta iki galo dėl kokios kliurkos, ar ir vėl patys gyventojai rašys projektą tokioms klaidoms ištaisyti? Iš tiesų tokio projekto net neturėjo įtarukti į gyventijų iniciatyvų projektus”.

Meras pripažino, kad jo politinis oponentas yra teisus, bet esą tik iš dalies: “Taip, kažkur kažkas nepadaryta, nenumatyta, kaip, pavyzdžiui, ir projektuojant Vilniaus g. iš anksto nebuvo numatytas pakeisti vamzdynus. Todėl ir sustojome dviem mėnesiams. Tačiau jaunimo teiktas projektas stadionui apšviesti – fantastinsi dalykas. Jie žino, ko nori, ir tuo keliu eina”.

A. Kalniui antrino ir D. Petreikis: “160 tūkst. visam savivaldybės biudžetui, kiek numatyta paskirstyti seniūnijoms – lašas jūroje. Paprasčiausia būtų padalinti – gabaliukas ten, gabaliukas ten. Tačiau norėjome įtraukti bendruomenes. Pats esu vydmantisiškis, bet dirbu Vydmantų gimnazijoje. Ir žinau, kaip atidirbo Vydmantų bendruomenė. Ėjo per butus, žmones ragino: “Liko dvi dienos, viena diena, ar balsavote?” Jeigu tik parašysiu projektą ir tikėtis laimėti, taip nebus. Nesvarbu, ar tai būtų Kartena, ar Kūlupėnai. Jeigu vieni projektą parengs, o kiti neprisidės balsuodami, nieko nebus. Ir kalbant apie praėjusiais metais laimėjusį Senosios Įpilties projektą. Aš – kretingiškis, bet už jį balsavau, nes man patiko jo idėja. Juk atvažiuoja draugai, noriu parodyti, kas yra gražaus mūsų rajone. Tai – pavyzdys, kaip puikus projektas gali suveikti. O jeigu šaligatvis bus to jar kitoje gatvės pusėj, ir aš nežinau, kur ta gatvė yra… Tačiau dabar prieš akis pasidėjau rajono probleminių taškų žemėlapį ir matau, kam ko reikia iš tiesų. Jeigu atsiras viršplaninių lėšų, jau žinome, ką galime padaryti. Nesame visų galų specialistai, tad ir atsiranda tokių klaidų, kaip Pabrėžos stadiono apšvietimas ar vamzdynai Vilniaus g. Neapsižiūrėjimų visada būna, bet tam yra ir visuomenė, kad parodytų mums tai, ko mes patys nepamatome”.

Tačiau Nasrėnų seniūnaičio Rolando Žiobako neįtikino nei mero, nei D. Petreikio argumentai: “Gyvenimas parodė, kad kiekviena bendruomenė turi savų problemų, bet iš pagrindinių joms skiriamų lėšų nori susitvarkyti savo infrastruktūrą. O kalbant apie balsavimą, Vydmantuose iš vieno įrenginio buvo prabalsuota daug kartų. Sėdėjo prie parduotuvės, kvietė žmones ir balsavo. Tad mes irgi vieną kartą susėsime pas seniūnę ir surašysime savo kaimynus. Visose seniūnijose žmonės aktyviai balsavo, bet atsirado gudresnių, nes pamatė spragą balsavimo tvarkoje. Juk paprastai skelbiant įvairius balsavimus, būna nurodyta, kad iš vieno įrenginio galima balsuoti, pvz., ne daugiau 3 ar 5 kartų.”

Merui pabrėžus, kad balsuojant reikėjo nurodyti asmens kodą, M. Meškauskas replikavo, kad kiekviena seniūnija turi asmens kodus.

Kaip vertinate balsavimo už gyventojų iniciatyvas rezultatus?

View Results

Loading ... Loading ...

Kalboms apie gyventojų iniciatyvas vis labiau kaistant atsistojo Vydmantų bendruomenės pirmininkas, Tarybos narys S. Končius: “Iš  pradžių noriu du dalykus atskirti. Labai gražiai skamba – bendruomenė laimėjo du projektus. Bet yra oficiali bendruomenė kaip institucija, ir yra toje teritorijoje gyvenanti visa žmonių bendruomenė. Gyventojų iniciatyvą ne bendruomenė kaip institucija teikė. Tai yra pačių gyventojų iniciatyva. Žinoma, kad bendruomenė kaip institucija yra suinteresuota, jog gyventojų projektai laimėtų. Tad ir Facebook grupėse viešinome, kabinome stendus gatvėje ir pan. Tačiau balsuodamas turi pateikti asmens duomenis. Tam to ir reikia, kad sėdėdamas ant sofos nesurašyčiau savo kaimynų. Tai ir yra saugiklis, kad žmogus savo valia balsuotų. Tai pat ši gyventojų iniciatyva turi ir kitą pridėtinę vertę – einam per trobas, susipažįstam su kaimynu. O yra visokių žmonių – kažkam neįdomu, todėl nebalsuoja, kažkas registruotas ne Kretingos rajone, tik čia gyvena.”

Vydmantiškis turėjo argumentų ir dėl gyventojų skaičiaus: “Taip, Vydmantų gyvenvietė yra didžiausia bendruomenė. Tačiau Barzdžiuose gyvena 108 žmonės, bet balsuoti galima tik nuo 16-os. Vadinasi, balsavimo teisę turinčių čia buvo gal koks 90. O surenka daugiau nei 400 balsų! Ką tas reiškia? Padirbėjo žmonės, sudomino kitus. Vydmantai, turintys kelis tūkstančius gyventojų, surenka  daugiau nei 500 balsų, kai Kretingos mieste gyvena 17 tūkstančių ir surenka 450. Tad kur tas blogis?”

S. Končius kūlupėniškiams paatviravo, kad jiems pernai irgi teko nuryti karčią piliulę – kai trumpai pasidžiaugę gyventojų iniciatyvų projekto pergale turėjo susitaikyti, kad jis įgyvendintas nebus dėl triskrt išaugusios sąmatos.

“Nuryjam piliulę ir bandom vėl. Super, pavyksta! Tačiau mes patys Tarybos nariai galim siūlyti pasūlymus, kaip tobulinti šį projektą. Aš pats asmeniškai pritarčiau, kad, pvz., laimėjus mažąjį projektą, kitąmet nerašomas mažasis, laimėjus didįjį, neteikiamas didysis. Tačiau atkreipkim dėmesį, kad mes – pirmasis rajonas, startavęs su gyventojų iniciatyvomis. Alytus – miestas, viskas viename mieste, niekam pyktis nereikia. O rajone žmogiškai nuoskaudos liejasi. Tą tvarką galim tobulinti. To ir siekėme – įtarukti gyventojus. Ir kas vyksta? Šiandien apie tai kalbam. Vadinasi, tikslas pasiektas. O jeigu sakau: “Mon nedavė, tai tikriausiai niekas ir neduos”.

Kūlupėniškiai kėlė ir daugiau klausimų: ir dėl komunalininkų vėlavimo išvežti šakas, svarstė, kaip tobulinti šią paslaugą, dėl galimybės turėti savo varpinę.

Šios seniūnijos gyventojai išsiskyrė iš kitų ir aktyviu domėjimusi policijos darbu. Kūlupėniškiams rūpėjo ir pareigūnų patruliavimo periodiškumas, ir Kretingos komisariato darbuotojų skaičius, ir narkotinių medžiagų plitimo mokyklose prevencija, ir kaip sutramdyti chuliganiškai vairuojantį jaunimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 38,634 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes