Šylant klimatui daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių, tad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai tiria jų poveikį žemės ūkio augalams ir naujausių bandymų rezultatus ką tik pristatė Lauko dienos renginyje.
Imitavo krušos nukirstus ir nulenktus rapsus
Ypač pavojinga pasėliams yra vis dažnėjanti kruša, todėl pasėlių savidraudos fondo iniciatyva LAMMC jau antrus metus atliko žieminių rapsų regeneracinių galimybių tyrimus. Tokie tyrimai svarbūs, norint teisingai įvertinti krušos daromus nuostolius žieminių rapsų pasėliams ūkininkų laukuose.
„Krušos žalą rapsams imitavome keturis kartus skirtinguose jų išsvystymo tarpsniuose ir nustatėme, kad rapsai turi itin stiprias regeneracines savybes, t.y. krušos nukirsti augalai iš dalies atauga. Pernai metų tyrimai parodė, kad jeigu rapsai buvo pažeisti prieš žydėjimą, derliaus praradimai siekė 11 – 15 proc., o pažeidus juos žydėjimo pabaigoje – buvo prarasta daugiau kaip 70 proc. derliaus. Šiais metais rezultatai šiek tiek skirsis, bet tendencijos išlieka panašios“, – Lauko dienos renginyje rezultatus pristatė LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.
Tęstinių bandymų metu mokslininė įsitikino, kad apskritai rapsai yra labai stiprūs augalai, turi stiprias regeneracines savybes, todėl svarbu po krušos atėjus į rapsų lauką neskubėti išsigąsti. Pažeisti prieš žydėjimą, jie regeneruojasi gana lengvai, o vėlyvojoje stadijoje pažeisti augalai taip pat dar turi jėgų iš dalies atsitiesti.
„Vis tik, nors pažeisti rapsai iš dalies atsitiesia, bet ūkininkai turi įdėti daug papildomų pastangų, kad išsaugotų derlių iš likusiųjų rapsų“, – sakė O. Auškalnienė.
Lauko dienoje dalyvavę ūkininkai juokavo – „kam čia imituoti krušos žalą, atvažiuokite pas mus į laukus“. Iš visos Lietuvos suvažiavę ūkininkai įvardino, kad orų sąlygos pastaraisiais metais akivaizdžiai keičiasi ir todėl jų pasėliams grėsmę kelia plačiausio spektro rizikos: liūtis, kruša, audra, sausra, iššalimai, iššutimai, vėlyvosios šalnos ar netikėtai ant žydinčių rapsų iškritęs sniegas.
Tęstinio žieminių rapsų regeneravimosi galimybių tyrimo rezultatai bus perkelti į apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ rapsų vertinimo metodikas Lietuvoje ir Latvijoje.
„Savidraudos fondui svarbu teisingai įvertinti patirtus žemdirbių nuostolius dėl skirtingų meteorologinių reiškinių, todėl aktyviai dalyvaujame mokslinėje–šviečiamojoje veikloje. Tikiu, kad surėmę galvas su mokslininkais rasime efektyviausius būdus, kaip apsaugoti Lietuvos ūkininkų laukus“, – sakė pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Bandymai su 5 žieminių kviečių veislėmis
O. Auškalnienė pristatė ir LAMMC Žemdirbystės institute atliktus penkių žieminių kviečių veislių skirtingų sėjos laikų bandymus. Pasak jos, kintant klimatui ir technologijoms atsiranda naujų problemų, į kurias būtina atkreipti dėmesį pasirenkant, atrodytų, tokį žinomą parametrą kaip sėjos laikas.
„Ir moksliniai bandymai, ir ūkininkų praktika parodė, kad ankstyva sėja lemia blogesnį kviečių žiemojimą, o peržiemoję atskirų veislių augalai linkę labiau išgulti, dėl šio reiškinio prarandamas ne tik derlius, bet ir pablogėja jo kokybė. Vėlesnė sėja yra pagrindinis žingsnis kovojant su piktžolėtumu. Dėl to nerekomenduojame ankstinti žieminių kviečių sėjos laiko. Kuo ilgesni tampa šiltieji rudenys, tuo labiau mes turime sėją artinti prie žiemos“, – rekomendavo mokslininkė O. Auškalnienė.
Lauko dienos renginyje ūkininkai taip pat buvo supažindinti ir su naujausiais sėklų beicavimo bandymais, šių metų augalų apsaugos aktualijomis.
Lokalios meteorologinės stotelės
Dar vienas itin ryškus su klimato kaita susijęs pokytis – meteorologiniai reiškiniai tampa lokalūs: toje pačioje seniūnijoje vieno ūkininko lauke gali pliaupti liūtis, kapoti kruša, o gretimi laukai kentėti dėl sausros. Dėl to auga poreikis vadovautis maksimaliai tiksliais meteorologiniais duomenimis.
„Turime tikslą per keletą metų Lietuvoje pastatyti lokalių meteorologinių stotelių tinklą, kuris įgalintų dar tiksliau įvertinti ekstremalių reiškinių mastą ir jų daromą žalą pasėliams. Eksperimentinės lokalios stotelės Lietuvoje jau veikia ir jos matuoja vėjo greitį, oro bei dirvos paviršiaus temperatūrą, kritulių kiekį ir kitus rodiklius“, – pasakojo M. Rusteika ir demonstravo LAMMC Žemdirbystės instituto laukuose veikiančios lokalios stotelės veikimo principus.
Pasak O. Auškalnienės, kintant klimatui būtina nuolat atnaujinti savo žinias žemės ūkio srityje, o mokslinių bandymų metu gauta objektyvi informacija yra naudinga visiems – ir ūkininkams, ir pasėlių žalų vertintojams, ir politikams, ir patiems mokslininkams.
Dėl gamtos kataklizmų pernai pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų – beveik 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais.
Vilma Venckutonytė
43,876 peržiūrų (-a)