Išskirtinis kūlupėniškių bruožas – draugiškumas ir vienybė, užkoduota dar protėvių genuose per šimtmečius. Tą patvirtina ir Kūlupėnų istorija – kūlupėniškiai nuo seno gelbsti vieni kitiems nelaimėje. Ar tai būtų gaisras, ar tai – kova už Tėvynę.

Labiausiai džiaugėsi keliais
Tad ir džiugu, kad jubiliejų seniūnija pasitiko galėdama dalintis džiaugsmu dėl išgražėjusio seniūnijos centro, dėl pagaliau baigto Kelių direkcijos projekto.

Renginiui prasidėjus kūlupėniškiai tiek daug dėmesio skyrė keliams, tiek džiaugėsi patogiu, asfaltuotu susisiekimu, kad net juokavo susirinkę į kelių šventę.

Tarp padėkos žiedų su šypsena švyti ilgametė Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėja Jovita Rimkuvienė. Dariaus Drąsučio nuotr.
Garbingą jubiliejų švenčiančią bendruomenę pasveikino ir rajono meras Antanas Kalnius.
Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė (viduryje) su pagalbininke Jurgita Griciene (pirma iš kairės) ir naująja Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėja Jolita Drąsutiene.
Renginį vedė naujoji Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėja Jolita Drąsutienė.
Žuvienę virė neetatinis Kūlupėnų švenčių šefas, bendruomenės įkūrėjas Juozas Mažeika (kairėje), jam talkino Liudas Šapauskas. 
Kūlupėniškius pasveikino ir kaimynai – Salantų kultūros centro šokių kolektyvas “Salanta”.

Taigi, garbingo jubiliejaus proga trumpai apželkime Kūlupėnų istoriją.

Salanto ir Kūlupio santaka ties Kūlupėnais. Algirdo Mulvinsko nuotr. © Kretingos muziejus.

Vardas – nuo upelio akmenų
Kaimui vardą davė šiauriniu jo pakraščiu link Salanto tekantis Kūlupis. Upelis taip buvo pavadintas todėl, kad jame seniau buvo daug akmenų, žemaitiškai vadinamų kūliais, kurių po melioracijos nedaug beliko.
Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Kūlupėnų vardas žinomas nuo 1566 m. Tais metais buvo sudarytas pirmasis valakais išmatuoto kaimo inventorius, kuris pakartotas 1585 ir 1593 m.

Kaimui priklausė 20 valakų (apie 440 ha) ariamos žemės, kurią valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro. Be to, bendram viso kaimo naudojimui buvo skirta keletas valakų ganyklų, šienaujamų pievų ir miškų.
XVI–XVII a. Kūlupėnuose vidutiniškai gyveno apie 20 valstiečių šeimų. Daugumoje tai buvo žemdirbiai katalikai, kurių dvasiniu gyvenimu iš pradžių rūpinosi Salantų, o po 1634 m. – Kartenos bažnyčios kunigai. Netoli Kūlupio ir Salanto santakos veikė kaimo kapinės. Jose nemažai kūlupėniškių atgulė amžinam poilsiui per XVI–XVIII a. vykusius karus, badmečius, siaučiant infekcinėms ligoms. Ypač negailestingas buvo 1709–1711 m. maras, po kurio 1738 m. kaime gyveno tik 11 valstiečių šeimų.

Kūlupėniškiai – aktyvūs 1831-ųjų sukilimo dalyviai
Kūlupėniškiai aktyviai dalyvavo 1831-ųjų sukilime prieš Rusijos imperijos kariuomenę. Žarėnuose (Telšių vls.) krito valstietis Aloyzas Zubė. Sukilimo metu maištą prieš grafą Šuazelį pakėlė kumečiai Tamošius Jankauskis, Juozas ir Pranas Viskantai, Antanas Kniukšta, Pranas Jonušas, Mykolas Paulauskas, Kazys Želvys, Jonas Balsys ir ūkininkas Benediktas Daukantas.
Sukilimą numalšinus, Rusijos kareiviai į nelaisvę paėmė 5 Kūlupėnų valstiečius.

Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė”, 1965 m.

Vienas didžiausių kaimų valsčiuje
Kūlupėnai buvo vienas didžiausių kaimų Kartenos valsčiuje, ilgai gyventojų skaičiumi nusileisdavęs tik Raguviškiams.
XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje kaimo žemėse įsikūrė du užusieniai – vienkieminiai kaimai, vadinti Kūlupėnais. Kad juos galima būtų atskirti, arčiau kaimo, prie kelio į Darbėnus buvęs užusienis buvo pavadintas Sausgalviais, o Kūlupėnų miške įsikūręs užusienis – Kūlupėnų Medsėdžiais.

Sausgalvių užusienis nuo XIX a. buvo laikomas savarankišku kaimu ir priklausė Salantų katalikų bažnyčios parapijai ir valsčiui, tačiau vėliau buvo prijungtas prie Kūlupėnų kaimo.
1849 m. grafo Franso Pliaterio Kartenos dvarui priklausė 154 baudžiauninkai, o baudžiavą panaikinus 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius dvarui mokėjo 127 valstiečiai.
1923 m. kaime buvo įsikūrusios 75 sodybos. Gyventojų ir ūkių skaičiumi Kūlupėnai pranoko visus Kartenos valsčiaus kaimus ir mažai kuo nusileido Kartenos miesteliui.

„Palangos Juzėje” aprašyta sodyba

Lietuvos žemės reformos metu jis buvo išskaidytas į vienkieminius ūkius. Senojoje kaimo dalyje, kuri tęsėsi nuo geležinkelio pervažos abipus Salantų kelio link Tintelių kaimo, liko 15 sodybų.
Kairėje pusėje buvo įsikūrusi viena seniausių – Stropų – sodyba, minima net vyskupo Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzėje“. Į ją užkuriu atėjo Pocius, kuris vaikų neturėjo.

Likusios sodybos buvo vienkiemiais išsimėčiusios po visas kaimo žemes, jų pakraščiuose ir pamiškėse.
Kaime aktyvumu pasižymėjo pavasarininkų kuopa, kuriai 1927 m. priklausė 60 jaunuolių. Prie pradinės mokyklos susikūrė jaunųjų ūkininkų ratelis. Vyrai ir jaunuoliai priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Kartenos būriui.
Ekonomiškai svarbi gyvenvietė
Tarpukariu Kūlupėnai tapo ekonomiškai svarbia Kretingos apskrities gyvenviete, 1932 m. pastačius Kartenos geležinkelio stotį. Prie stoties ėmė kurtis gyvenvietė, savo sandėlius ir parduotuvę pasistatė stambiausia Vakarų Žemaitijoje kooperatinė prekybos įmonė – Kretingos vartotojų bendrovė.
1940 m. Lietuvos kooperatyvų sąjunga „Linas” kaimo pakraštyje įkūrė Kartenos linų apdirbimo fabriką ir suprojektavo darbininkų gyvenvietę.

Žymiausieji kūlupėniškiai

Tadas Abelkis – gydytojas.

Tadas Abelkis

Ortopedas traumatologas Tadas Abelkis: „Ne medicinos pasaulio žmones šiurpinantys dalykai – mano kasdienybė“

Tomas Abelkis – Kretingos rajono tarybos narys.

Tomas Abelkis.

Audrius Bakaveckas – teisininkas.

Audrius Bakaveckas.

Vincas Brezgys – architektas.

Vitalijus Galuškinas – Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.

Antanas Lubys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas.

Gintaras Einikis – krepšininkas, Olimpinių žaidynių ir Europos čempionatų prizininkas.

Gintaras Einikis.

Monika Karnauskienė – liaudies kultūros paveldo puoselėtoja, liaudies dainų atlikėja.

Rita Lubienė – Kūlupėnų seniūnė.

Antanas Lubys – liaudies meistras, medžio skulptorius.

Algirdas Macius – Kretingos rajono politikas, ilgametis Kūlupėnų apylinkės ir seniūnijos vadovas.

Jonas Maksvytis – bitininkas.

Jaunius Maštaras – odontologas.

Bernadeta Matutytė-Vasina – parašiutininkė, pirmoji moteris, atlikusi 3 šuollius ant dreifuojančio leido Šiaurės ašigalyje.

Bernadeta Matutytė-Vasina.

Juozas Mažeika – buvęs Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius, treneris, Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas, ilgametis Kretingos rajono savivaldybės meras, Kūlupėnų bendruomenės įkūrėjas, gimęs Kūlupėnuose.

Juozas Mažeika.

Vytautas Petrauskas – kunigas.

Dalia Puotrienė – bendruomenės poetė, pedagogė.

Zita Rapalienė – ilgametė Kartenos apylinkės ir seniūnijos vadovė.

Pranas Straupas – kunigas, knygnešys.

Liudas Šopauskas – tautodailininkas.

Vilius Trakys – dainininkas.

Ona Stonkutė-Valančienė – vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus motina.

Steponas Vaičikauskas – Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Kauno vicemeras, 1995 m. Lietuvos taupomojo banko tarybos pirmininkas.

Steponas Vaičikauskas

Kūlupėnų Kultūros paveldas

XVI–XIX a. Kūlupėnų senosios kapinės, vadinamos Markapiais.

Kūlupėnų senosios kapinės.

Kūlupėnų paminklas partizanams, žuvusiems 1953 m. Pastatytas 1999 m.
XX a. I pusės koplytėlė su Marijos ir 2 angelų skulptūromis.
XX a. I pusės koplytėlė su Nukryžiuotojo, Jono Nepomuko skulptūromis ir Marijos paveikslu.

Kūlupėnų koplytėlė.

Kūlupėnų geležinkelio tiltas (1931–1932 m.).

Geležinkelio tilto Kūlupėnuose statybos 1931 m.
Kūlupėnų geležinkelio tiltas šiandien.

Kūlupėnų geležinkelio stotis (1931–1932 m.).

Baigiamieji Kartenos geležinkelio stoties statybos darbai 1932 m. Stotis 1975 m. pavadinta Kūlupėnų vardu. 

Svarbiausi Kūlupėnų skaičiai

1510 – šiandien tiek gyventojų gyvena Kūlupėnų seniūnijoje.
455 – prieš tiek metų rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Kūlupėnų vardas.
117 – prieš tiek metų atidaryta Kūlupėnų pradinė mokykla.
99 – tiek metų turi seniausia Kūlupėnų seniūnijos gyventoja Kotryna Jurkienė, gyvenanti Asteikių kaime.
90 – lygiai prieš tiek metų pradėtas statyti ir per metus baigtas vienas didžiausių Žemaitijoje geležinkelio tiltas – Kretingos-Telšių geležinkelio ruožas, pastatyta Kartenos geležinkelio stotis.
83 – tiek kūlupėniškių išėjo Amžinybėn per pastaruosius 5-erius metus.
82 – tiek kūlupėniškių gimė per pastaruosius 5-erius metus.
15 – prieš tiek metų liepos 17 d. pradėta statyti Kūlupėnų šv. Motiejaus bažnyčia.
75 – šiemet sukanka tiek metų, kai prie Kartenos geležinkelio stoties pradėjo veikti ryšių skyrius.
74 – tiek metų kiekvienas kūlupėniškis naudojasi elektra, kai 1947 m. buvo baigtas statyti ir visu pajėgumu ėmė dirbti Kartenos linų apdirbimo fabrikas su šalia pastatyta 220 kW galingumo elektrine.
68 – prieš tiek metų Kūlupėnuose atidaryta biblioteka.
67 – tiek kūlupėniškių buvo ištremti į atšiauriausias Rusijos sritis.
61 – prieš tiek metų prie Linų fabriko pradėjo veikti Kultūros namai.
64 – prieš tiek metų Kūkupėnuose įrengtas medicinos punktas.
44 – prieš tiek metų Mokyklos gatvėje Kūlupėnuose pradėjo veikti naujoji mokykla.
38 – tiek daugiausiai vaikų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo gimė Kūlupėnų seniūnijoje per vienerius – 1992-uosius – metus.
25 – po tiek centų nuo keikvieno hektaro valdomos žemės susimetė kiekvienas Kūlupėnų ūkininkas, kad padėtų atsitiesti nuo gaisro 1932 m. rugpjūčio 1 d. nukentėjusiam kaimynui V. Kalužiui, kai nuo žaibo iškrovos sudegė ūkininko kluonas ir tvartai su kumele, kumeliuku, 3 karvėmis, 50 vežimų dobilų, 20 vežimų šieno ir visais žemės ūkio padargais.
23 – prieš tiek metų Kūlupėnų pagrindinei mokyklai suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.
18 – tiek gatvių turi Kūlupėnai ir lygiai tiek pat metų gyvuoja Kūlupėnų bendruomenė.
13 – tiek kaimų priklauso Kūlupėnų seniūnijai.
7 – tiek kūlupėniškių mirė tremtyje Sibire: Ona Gagilienė, Albina ir Pranas Motiejauskai, Selestinas Pocius, Ona Ruginienė, Karolina Trakienė ir Petronėlė Vizgirdaitė.
5 – tiek darbuotojų turi Kūlupėnų seniūnija.
4 – tiek seniūnaitijų turi Kūlupėnų seniūnija: I-oji, II-oji, III-oji Kūlupėnų ir Nasrėnų.
0 – tiek gyventojų turi, tai yra, neturi jų nė vieno, Kūlupėnų seniūnijos Pipirų kaimas.

 83,231 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes