Beveik du šimtmečiai skiria mus nuo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos laikų. Seniai anapilin iškeliavo jį pažinoję žmonės bei jų vaikai. Pasakojimus apie „žemaičių šventąjį“ iš lūpų į lūpas jau perduoda anūkai. Žodinė informacija dažnai apauga legendomis, pagražinimais, pasimiršta daug esminių dalykų. Tad pradinių, grynų istorinių šaltinių tenka ieškoti artimiausioje tam laikmečiui spaudoje.
1848 m., J. A. Pabrėžai dar gyvam esant, pirmąją biografinę ir jo darbų santrauką „Žemaičių vyskupystėje“ pateikė Motiejus Valančius. Jis pasirūpino išleisti Jurgio Pabrėžos knygelę „Parkratims Sumenys…“, kurią 1850 m. vasario 9 d. jis pats, kaip Žemaičių vyskupas, aprobavo, o vasario 23 d. Vilniuje carinė cenzūra davė leidimą knygos spausdinimui. M. Valančius redagavo pavadinimą į „Parkratima ąnt sauźines parasze kunegas Ęmbraziejus Pabrieźa, Bernardinas Kretingos klosztoriaus“ ir išleido, pažymėjęs 1849 kontrofakcinius metus. Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu, kiek pataisius kalbą, ši knygelė buvo perleista net 3 kartus šiek tiek skirtingais pavadinimais, bei puslapių skaičiumi: „Parkratima tąn saużines parasze kunegas Embraziejus Pabrieża, bernadinas Kretingos klosztoriaus“ (1869, Motiejaus Valančiaus leid., 77 p., tiražas 5000 egz.), „Parkratima tąn sauźines parasze kunegas Ęmbraźiejus Pabrieźa, bernadinas Kretingos klosztoriaus“ (Tilžė: C. Albregs und Co. sp., 1877, 89 p., 3000 egz.), „Parkratimas saużines paraszė kunigas Ambraziejus Pabrēźa, bernardinas Kretingos klosztoriaus“ (1893, Tilžė: O. von Mauderodės sp., 96 p., 3000 egz.).
1892 m. leidinyje „Žemajcziu ir Lietuwos apžwalga“ publikuoti trumpi biografiniai faktai, o pirmoji išsami biografija publikuota „Varpe“ 1898 metais.
Pirmuosius J. A. Pabrėžos darbų paminėjimus spaudoje atrandame 1891 metais: knygelės „Parkratimas saužinės su visais išgaleis“ pardavimo reklama ir susirūpinusio piliečio žinia, kad Kauno seminarijoje yra rankraštis „Botanika kuningo Pabrėžos“ surašytas ant 900 lakštų, kuris gali pražūti. Dėl to paties rankraščio rūpinamasi ir 1894 m. žinutėje „Varpe“.
1900 metais Vaižgantas iš lenkų kalbos išrašė ir „Žinyčioje“ publikavo „Medžiagą kunigo A. Pabrėžos biografijai“.
J. A. Pabrėžai yra skirtos trys monografinės studijos: Petro Ruškio „Kunigas Jurgis (Tėvas Ambraziejus) Pabrėža /1771–1849/. Jo gyvenimas, darbuotė ir pomirtinė garbė“ (1939, nepublikuotas mašinraštis, 1943 papildytas, 90 psl.), Juozo Tarvydo „Jurgis Ambraziejus Pabrėža“ (1971, nepublikuotas mašinraštis, 284 psl.) ir Viktoro Gidžiūno „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“ (serija „Negęstantys žiburiai“ VII tomas, 1993, Roma, 295 psl.; antrą kartą perleistas 1994 m. Vilniuje).
1937 m., artėjant 90-osioms J. A. Pabrėžos mirties metinėms, kun. br. Augustinas Dirvelė paprašė prozininko, pedagogo Juozo Povilonio parašyti plačiam skaitytojų ratui suprantamą knygelę apie šio švento brolio gyvenimą ir darbus. J. Povilonis rėmėsi P. Ruškio surinkta medžiaga, studijavo Vilniaus ir Kauno bibliotekų rankraščius ir apie 1939 m. paruošė monografiją „K. Am. Pabrėža. Gyvenimas ir darbai“, tačiau ji nebuvo išleista, o 1950 m. visus J. Povilonio rankraščius sudegino saugumiečiai.
1972 m. Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institutas ir Lietuvos botanikų draugija atskiru leidiniu išleido mokslinių straipsnių rinkinį „Jurgis Pabrėža 1771–1849“ (121 psl.).
1985 m. Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Skuodo r. skyrius ir Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Skuodo r. skyrius išleido 6 psl. brošiūrą „Jurgis Pabrėža (1771–1849)“, o 1989 m. Lietuvos pranciškonai išleido 5 psl. leidinuką „T. Ambrozijus Pabrėža O.F.M.“.
2021 m. Kretingos r. savivaldybės administracija bei Kretingos Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai parapija atskiru leidiniu išleido straipsnių rinkinį „Žemaičių šventasis: Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“ (2021, Klaipėda, 109 psl.).
1895 m. vienuolyno gvardijonas Feliksas Rimkevičius ant tėvo Ambraziejaus kapo pastatė šviesaus granito kryžių, o 1932 m. vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvelė ant kapo pastatė neogotikos stiliaus mūrinę koplyčią. Antkapį su granitiniu kryžiumi papuošė stačiakampio formos betoninis postamentas su metaline ažūrine tvorele ir metalinėmis žvakidėmis.
1931 m. spaudoje rašoma, kad Kaune prie Vytauto Didžiojo botanikos sodo yra Pabrėžos vardu pavadinta gatvė.
1933 m. Kretingoje pastačius pranciškonų gimnaziją, vienuolyno sklype buvo suformuota gatvelė, kuriai suteiktas J. Pabrėžos vardas. 1949 m. sovietų valdžia pakeitė pavadinimą į J. Janonio, vėliau – į S. Poležaikino. 1989 m. miesto vykdomasis komitetas gatvei sugrąžino J. Pabrėžos vardą.
2021 m. Lietuvoje yra vienas J. Pabrėžos vardu pavadintas skersgatvis Plungėje ir šešios gatvės: Kretingoje, Kaune, Lenkimuose, Skuode, Plungėje, Vilniuje.
Apie XX a. 4 deš., remdamasis žmonių pasakojimais, tautodailininkas Petras Kalenda sukūrė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustą, kuris saugomas Kretingos muziejuje. Dar vienas tėvo Ambraziejaus biustas yra J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jo autorius – tautodailininkas Raimundas Puškorius, kuris šį biustą sukūrė 1997 m. J. Pabrėžos vardo gimnazijai suteikimo proga.
1950 m. Vaclovas Biržiška išeivijos leidinyje „Aidai“ rašė: „Tyliai praėjo kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos šimto metų mirties sukaktis, lygiai kaip tyliai ir kukliai jis buvo prieš šimtą ir palaidotas“. Kaip ne keista, tačiau sovietmečiu J. Pabrėžos vardas nebuvo visiškai ištrintas iš atminties. Jo, kaip mokslininko, darbais buvo domimasi, jie buvo tyrinėjami. Tuo metu skaitytojus pasiekė ne tik moksliniai straipsniai, bet ir išsamiau surinkti, publikacijose pateikti biografiniai faktai.
1971 m. Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus rūpesčiu parengta J. Pabrėžos 200 metų sukaktuvinė ekspozicija, kurioje buvo kėdė su jo inicialais, klauptas, atkurta vaistinė spinta, rankraščių kopijos, taip pat buvo atkurtas jo miegamasis kambarys. 1977 m. Kretingos kraštotyros muziejui persikėlus į restauruotus pranciškonų vienuolyno rūmus, dviejose celėse, kuriose 1817–1849 m. gyveno, dirbo ir ligonius priiminėjo tėvas Ambraziejus, 1985–1991 m. veikė memorialinė ekspozicija, kurią sukūrė muziejininkas Donatas Butkus.
1971 metais Jurgio Pabrėžos 200-asis jubiliejus Kretingoje buvo švenčiamas labai iškilmingai. Ta proga Kretingos rajono liaudies švietimo skyrius bei paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos skyrius Kretingos vidurinės mokyklos aktų salėje surengė mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo valdžios atstovai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Skuodo, Kretingos pedagogai bei moksleiviai ir gausus visuomenės būrys.
1971 m. spalio 17 d. J. A. Pabrėžos 200 metų jubiliejus paminėtas ir už Atlanto: Niujorko Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos „Židinys“ kvietė į Brooklyn‘o „Kultūros židinio“ patalpose vykusią konferenciją, kurioje apie brolio Ambraziejaus asmenybę kalbėjo dr. t. Viktoras Gidžiūnas OFM, apie gamtininką-botaniką – prof. t. Juozas Venckus SJ, apie gydytoją– dr. Vaclovas Paprockas. 1971 m. spalio 24 d. Niujorke vykusiame Fraternitas Lituania gydytojų korporacijos rytinės dalies metiniame suvažiavime dr. V. Paprockas skaitė paskaitą apie J. A. Pabrėžą.
1984 m. Kalviuose, prie S. Daukanto klėtelės pastatytas ąžuolinis stogastulpis su J. A. Pabrėžos skulptūra (aut. Juozas Jankauskas ir Vaclovas Pocius). Klėtelėje yra J. A. Pabrėžai skirta kamara.
1988 metais J. A. Pabrėža, kartu su Kretingos įkūrėju Jonu Karoliu Chodkevičiumi, vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu, pranciškonu Augustinu Dirvele tapo pirmaisiais Kretingos rajono Garbės piliečiais.
1989 m. skulptorius Algirdas Bosas iš bronzos sukūrė plaketę „1771–1849 Jurgis Pabrėža“.
1991 m. sausio 12 d. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos vienuolyno broliai pranciškonai surengė konferenciją – minėjimą, skirtą tėvo Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylai, kuriai tarpukariu dokumentus buvo pradėjęs rengti provincijos ministras tėvas Augustinas Dirvelė, atnaujinti. Renginys prasidėjo 14 val. šv. Mišiomis bažnyčioje, kurias aukojo svečias iš JAV, pranciškonų provincijolas t. Placidas Barius OFM. Po Mišių skverelyje prie bažnyčios kun. Juozapas Pudžemis OFM pašventino paminklinį akmenį, ženklinantį būsimo paminklo, skirto J. A. Pabrėžai, vietą. Kalbas sakė rajono tarybos pirmininkas Bernardas Anužis bei Kretingos klebonas kun. Bernardas Talaišis. 15 val. su giesmėmis ir degančiomis žvakelėmis rankose iškilminga eisena patraukė prie J. A. Pabrėžos kapo, kur buvo uždegtos žvakelės, mintimis pasidalino kun. Juozapas Pudžemis OFM bei Telšių kunigų seminarijos rektorius kun. Jonas Kauneckas. 16 val. Kretingos kultūros rūmuose vyko konferencija – minėjimas, kur J. A. Pabrėžos asmenybę ir darbus pristatė kraštotyrininkas Ignas Jablonskis, br. Jeronimas Alvydas Remesa OFS, br. Augustinas Alvydas Rakauskas OFM. Kretingos bibliotekoje ir Kraštotyros muziejuje buvo surengtos parodos menančios J. A. Pabrėžos gyvenimą ir veiklą.
1993 m. birželio 26 d. skverelyje priešais bažnyčią pašventintas skulptoriaus Algirdo Boso ir architekto Sauliaus Manomaičio sukurtas bronzinis paminklas J. A. Pabrėžai.
1993 m. J. A. Pabrėžos antkapinė koplyčia įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas: 10516).
Likimo ironija, kad J. A. Pabrėžos gimtoji sodyba Večių k. buvo nugriauta apie 1971 m., t. y. Jurgio Pabrėžos 200-ojo jubiliejaus proga. Tik klėtis 1970 m. perkelta į Lietuvos liaudies buities muziejų. Vieta, kur stovėjo Pabrėžų ūkio pastatai, buvo paversta kultūrine ganykla.
1996 m. gegužės 17 d. J. A. Pabrėžos gimtinės vieta paženklinta stogastulpiu, kurį sukūrė medžio meistrai tėvas ir sūnus Liudas ir Petras Brazauskai. Stogastulpio užrašai byloja: „Jurgio Pabrėžos (1771–1849) gimtinė. Čia – Večių kaimas, Pabrėžų ūkio sodybvietė. Mename savo didįjį gamtininką, vienuolį“. Gimtinės įamžinimo ir J. A. Pabrėžos 225-ųjų metinių proga Lenkimų miestelio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, pamokslą sakė kun. Juozas Rudys. Stogastulpį pašventino Skuodo dekanas Stanislovas Anužis. Šalia stogastulpio stūkso didžiulis lauko riedulys. Večiuose gimusi Salomėja Šimkutė-Matulienė pasakojo, kad šis akmuo atitemptas iš kaimynystėje buvusios Šimkų sodybos.
1925 m. Petras Ruškys rašė: „pageidaujama, kad Kretingos vidurinė mokykla (progimnazija) taptų aukštesniąja Pabrėžos vardo mokykla“. Jo svajonė dalinai išsipildė beveik po 80 metų… 1993 m. Kretingos 3-oji vidurinė mokykla pavadinta garbingu J. A. Pabrėžos vardu (dab. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija).
1999 metais brolių pranciškonų bei Kretingos katalikiškos studentijos paskatinta pedagogė Sofija Rakienė įkūrė krikščionišką Jurgio Pabrėžos švietimo-kultūros grupę. 2006 m. laikraštis „Pajūrio naujienos rašė“: „Iš pradžių jos namuose, J. Pabrėžos gatvėje, rinkdavosi studentai. Vėliau mokytoja ėmė burti Kretingos pensininkus, siekiančius šviestis, mokytis ir tobulėti. Teminiai susitikimai vyksta sykį per mėnesį. Į juos kviečiami žymūs meno, kultūros žmonės, dvasininkai. „Šiuolaikiniame sugedusiame pasaulyje čia suradau džiaugsmo ir ramybės oazę“, – į „pabrėžiečių“ atminties knygą įrašė poetas Donius Remys. „Pabrėžiečiai“ keliauja, aplankė nemažai įžymių Lietuvos vietų. Grupė kartu su broliais pranciškonais yra kviečiama dalyvauti evangelikų liuteronų rengiamose ekumeninėse pamaldose už pasaulio moteris. Per penkerius metus bendrai melstasi už Lenkijos, Rumunijos, Panamos, Libano ir Pietų Afrikos moteris“.
2008 m. tėvo Ambraziejaus botanikos veikalo „Taislius augyminis“ rankraštis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas. 2019 m. Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne dokumentų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Šios mokyklos – lietuvių bendrinės kalbos projekto pradininku buvo kun. J. A. Pabrėža su mokiniais Simonu Grosu, Juozapu Butavičiumi, Simfronijumi Žabakevičiumi.
2009, 2014 ir 2015 m. Lietuvių kalbos institutas išleido trijų tomų tėvo Ambraziejaus botanikos veikalą „Taislius augyminis“. 2019 m. išleistas geografijos vadovėlis „Geografija“, o 2020 m. – pamokslų rinkinys „Pamokslai vairingose materijose“. Šiuos šaltinius tyrė ir spaudai parengė dr. Ritutė Šepetytė-Petrokienė.
2016 metais režisierius Justinas Lingys laidų ciklui „Pamiršti vardai“ sukūrė 25 min. dokumentinį filmą „Jurgis Ambraziejus Pabrėža“. 2021 m. Kretingos parapijos ir Savivaldybės iniciatyva sukurtas 35 min. trukmės dokumentinis filmas „Žemaičių šventasis Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). Gyvoji istorija“ (aut. Gaivilė Tamašauskienė, Jolanta Klietkutė, Asta Pocienė).
2018 metų kovo mėnesį įvairių Kretingos mokyklų moksleiviai pradėjo kurti devynių skirtingų istorinių miesto statinių maketus, kurie buvo pristatyti birželio 16 dieną Kretingos miesto šventės metu. Miesto Rotušės aikštėje po atviru dangumi vyko įspūdinga miniatiūrinės istorinės Kretingos maketų paroda. Vėliau darbai buvo eksponuojami Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Net du J. Pabrėžos antkapinės koplyčios maketus kartu su J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviais sukūrė mokytojos Valdonija Karaliūnienė, Ieva Litvaitytė, Renata Rusteikienė. Dabar šie maketai eksponuojami gimnazijoje.
1920 metais, artėjant J. A. Pabrėžos 150-ajam gimimo jubiliejui, Pranas Dovydaitis rašė, kad „šiandien jau atėjo laikas daugiau susirūpinti pažinti, ką mes turime mūsų tautos dvasios lobio. Ir to pažinimo reikia siekti mums patiems, nelaukiant ir nesitikint, kad tai padarys kažkas svetimas. Jau metas ir mums savo praeities asmenybes pažinti ne mažiau, kaip kitos kultūringos tautos, ir pažinus išmokti pagerbti, kaip anos savuosius pagerbia“. Ši mintis išsiskleidė tik po 100 metų – 250-ųjų tėvo Ambraziejaus gimimo metinių proga 2021 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, tad istorikai, mokslininkai, kraštotyrininkai, pedagogai, žurnalistai iš naujo atranda kuklų XIX a. pradžios pranciškoną.
2021 m. kovo mėnesį knygų iliustratorius, visuomenininkas Andrius Seselskas Kretingos J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos fojė ant sienos per aštuonias dienas art decor stiliumi nutapė 3 x 4 m dydžio J. A. Pabrėžos paveikslą. Portretas įrėmintas augalų rėmeliu, o po juo pavaizduotas svarbiausias J. Pabrėžos botanikos veikalas „Taislius augyminis“. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus prašymu, A. Seselskas taip pat sukūrė 11 ekslibrisų-padėkų su originaliais autoriniais piešiniais. Darbams, skirtiems J. A. Pabrėžai atminti, kaip autorius sako, pasirinko to laikmečio piešimo stilistiką, gausiai naudotą knygose, tik ją gerokai pašviesino. Atidarė erdves virš jo biusto, nes jo didžiulis palikimas neuždarytas, jis sklinda iki šiandien ir užteks dar daugeliui kartų. Šių darbų parodos vyko Skuodo r. sav. Romualdo Granausko viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje, Kretingos muziejaus verandoje, Bernardinų bendruomenės centre Vilniuje, Šiaulių Gegužių progimnazijos galerijoje „Erdvė“. Šie ekslibrisai kaip padėkos bus įteikti nusipelniusiems asmenims spalio 30 d. J. Pabrėžai skirto renginio metu.
2021 m. liepos 25 d., šv. Onos atlaidų metu, Lenkimų miestelyje atidengtas paminklas dviems Skuodo kraštui svarbioms asmenybėms – Jurgiui Pabrėžai ir Simonui Daukantui, sukurtas tautodailininko Jono Pušinsko iš seno, Lenkimų bažnytėlės šventoriuje augusio medžio. Skulptūra stovi miestelio centre, vietos bendruomenės iniciatyva sukurtoje naujoje erdvėje – skvere. Prie skulptūros pastatyti du Lenkimų bendruomenės nario Romualdo Tumos daryti suoliukai. Lenkimų Šv. Onos bažnyčioje šv. Mišias šventė ir paminklą pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
2021 m. rugpjūčio mėn. pristatytas didelio formato tekstilinis darbas iš džinsų – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos portretas. Autoriai: džinsų pernaudojimo studijos įkūrėja Milda Paukštė ir Vilniaus dailės akademijos studentas menininkas Miss Ratt.
2021 m. pradėti parengiamieji darbai Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros ir paramos fondo steigimui.
2021 metais įvykusius J. A. Pabrėžai skirtus renginius galite peržvelgti interneto tinklalapyje: http://www.polia.info/Genealogija/japabreza.html
2021 m. spalio 30 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje (Vilniaus g. 2A, Kretinga) Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija ir Kretingos Apreiškimo vienuolynas atidengs atminimo lentą (aut. A. Bosas), skirtą kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ajam gimimo jubiliejui ir LR Seimo paskelbtiems jo vardo metams. 17.30 val. atminimo lentą pašventins ir 18 val. šv. Mišias aukos J. E. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po šv. Mišių visi susirinkusieji su degančiomis žvakelėmis rankose keliaus prie tėvo Ambraziejaus kapo Kretingos parapijos senosiose kapinėse. Tikimės, kad pasibaigę J. A. Pabrėžos metai – bus nauja pradžia šio didžio ir labai kuklaus žmonių sielų bei kūnų gydytojo beatifikacijos bylos inicijavimui.
Jolanta KLIETKUTĖ
34,152 peržiūrų (-a)