Psichologės–psichoterapeutės Sonata Vizgaudienė ir Eglė Deksnienė.

Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriuje startavo bendravimo įgūdžių grupė paaugliams „Aš esu ne tu, bet mums gera būti kartu“. Susitikimuose su 13–16 metų mokiniais dalyvauja psichologės – psichoterapeutės Eglė Deksnienė ir Sonata Vizgaudienė.
Šie mokymai organizuojami jau ne pirmą kartą, tačiau individualių terapijų metu psichologės pastebi, kad paauglių grupių rengimas yra būtinas. Šiais susitikimais siekiama, kad paaugliai turėtų erdvę pabūti saugiame santykyje ne tik su suaugusiu žmogumi, bet ir pastebėti, pajausti bendrumą su bendraamžiais. S. Vizgaudienės teigimu, ne kiekvienas turi artimų draugų, su kuriais galėtų pasikalbėti jiems aktualiomis temomis. Juolab, vyrauja ir socialinė izoliacija. „Šioje grupėje mes kuriame tokią aplinką, kurioje paauglys gali pasijausti saugiai, suprasti, kad nėra vienas, geriau pažinti save ir jį supančią aplinką“, – pasakoja S. Vizgaudienė.

Tarp vaiko ir suaugusio
Paaugliams organizuojami 8 susitikimai, jie vyksta grupėje, turinčioje pradžią ir pabaigą. Šiuo metu susiformavusi nuolatinių moksleivių grupė. Ir nors grupė yra laisva, tačiau E. Deksnienė pabrėžia, kad svarbu turėti ir laikytis tam tikrų taisyklių: „Mes turim savų susitarimų, kurios ugdo atsakomybės jausmą, padeda jausti didesnį saugumą“.
Grupė turi savo temas, eigą, tačiau psichologės Eglės teigimu „reaguojame į tai, kas vyksta susitikimų metu, ką išsako paaugliai, kokie jų poreikiai, taigi, kartais suplanuota veikla gali pakrypti visai kita linkme atkreipiant dėmesį į tai, kas vyksta grupės metu čia ir dabar“.
Susitikimų metu pasitelkiama įvairių metodikų, siekiant, kad mokiniai galėtų save labiau pažinti, gebėtų reflektuoti. Anot psichologės Sonatos, grupėje visada bus drąsesnių ir uždaresnių paauglių. Tačiau pasidžiaugia, kad toks balansas turi privalumų, kadangi neretai drąsieji netgi paskatina uždaresnius vaikus nebijoti pasidalinti mintimis.
Kalbintos psichologės–psichoterapeutės Sonata su Egle atkreipė dėmesį, kad paaugliai yra tarpsnyje, kai tampa truputį suaugę, todėl jiems aktualu ir svarbu diskutuoti apie tai, kas vyksta aplinkui, pavyzdžiui, ekonominės krizės, karas Ukrainoje ir kita. Be abejonės, nepabėgama ir nuo kasdienių temų – santykių su draugais, tėvais, mokytojais.

Kaip suprasti save ir kitus
Programa dar nesibaigė, todėl psichologių teigimų dar anksti apibrėžti įvykusius paauglių pokyčius, virsmus, tačiau mokymų vadovės tikisi, kad susitikimai paaugliams leis aiškiau suvokti save ir savo santykį su kitais, įsigilinti į save, atpažinti savo jausmus ir juos išreikšti, nebijoti priimti tuo metu esančią būseną, kuri nevisada gali būti patogi.
„Jeigu pykstam, tai mes ne šiaip sau pykstam. Jeigu prieštaraujam, vadinasi, yra tam kažkokia priežastis. Svarbu, kad būtų erdvė susitikti, kurioje būtų saugu išbūti ir su liūdesiu, ir su pykčiu ar kitomis sunkiomis emocijomis. Paaugliams taip pat gali būti svarbu pamatyti ir suprasti, kad ne mane vieną tokios būsenos lanko. Ir kiti mano bendraamžiai galbūt kartais jaučiasi panašiai“, – apie organizuojamų susitikimų reikšmę pasakoja E. Deksnienė.
Pašnekovės pastebi, kad kalbėti apie savo jausmus, pabūti vienam su savo mintimis nėra lengva ne tik jaunam, bet ir suaugusiam žmogui. „Šiuolaikiniam žmogui norisi save užpildyti išorine informacija, stimuliacija, pavyzdžiui, su ausinukais. Net lėkščių negali išplauti tyloje. Ką jau sakyti apie atstumą nuo namų iki mokyklos. O jeigu namuose, tai fone įjungtas serialas. Daugumai žmonių sunku suprasti, kad vienumas gali būti mums naudingas. Tai reikia atrasti. Nes automatiškas gyvenimo tempas skatina depresiją“, – perspėja S. Vizgaudienė.
Vis tik specialistės pastebi, apie jausmus kalbėti ne tik nelengva, bet sudėtinga juos ir suprasti. Todėl paauglių grupinių susitikimų metu atvirumui formuotis padeda ne metodika, o santykio kūrimas. Moterų teigimu, tikrą pasitikėjimą reikia nusipelnyti.
„Atviro, nuoširdaus pokalbio metu nusimetami vaidmenys, kaukės. Pajuntama, kad šiame santykyje galima būti savimi, pasisakyti. Tokiais atvejais nesvarbus joks metodas. Žinoma, nereikia tikėtis visiško atsivėrimo po pirmos ar dviejų konsultacijų. Su vaikais, paaugliais reikia ilgesnio laiko pelnyti jų pasitikėjimą, nes pradžioje psichologė yra tik dar vienas žmogus iš suaugusių žmonių pasaulio,“ – mintimis dalinasi E. Deksnienė.

Psichologas nėra tabu
Tuo pačiu S. Vizgaudienė pasidžiaugė, kad šiandieninis jaunas žmogus nėra linkęs pasilikti su savo problemomis, bet stengiasi ieškoti pagalbos, kas, žvelgiant dešimt metų atgal, buvo pakankamai didelė stigma: „Psichologas jau nebėra tabu. Jauni žmonės ne tik nebijo pasakyti, kad lankosi pas psichologą, bet ir drąsiai rekomenduoja vyresniems.“ Specialistė atkreipė dėmesį, kad atsirandančiam sąmoningumui puoselėti turi įtakos ne tik išorinis, bet ir vidinis kokybiškas gyvenimas.
Pritardama kolegės mintims E.Deksnienė pridūrė, jog neretai jaunas žmogus įspraudžia save į rėmus, kraštutinumus: kaip turiu atrodyti, kaip privalau bendrauti, ką pasiekti, kad tapčiau sėkmingu ir t. t.
„O taip norisi nešti žinią, jog būna visaip ir galiu būti visoks. Tai suteikia ramybės, normalizavimo, pasitikėjimo savimi jausmą. Visa tai įneša džiugesio gyventi“, – apibendrino psichologė–psichoterapeutė Eglė.

 30,834 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes