Mažo miestelio audringa politika (3)

Praėjusį kartą apžvelgdami šios kadencijos Kretingos rajono savivaldybės Tarybos darbą 2019 metais pastebėjome, kad nuolat įsiplieskiantys konfliktai ne tik tarp Tarybos daugumos ir opozicijos, bet ir tarp atskirų narių, administracijos, optimizmo nekėlė. 2020-ieji tik patvirtino bręstantį Tarybos narių nesusikalbėjimą.
Atsigręžus tik porą metų atgal, jau kitomis akimis galima pažvelgti ir vertinti Tarybos, mero ir Savivaldybės administracijos tuomet puoselėtus projektus. 2020-ųjų pradžioje buvo paskelbta, kad būtų laikas užsiimti viešbučio Kretingoje statyba. Bet… Tik iškėlus visai neblogą mintį paaiškėjo, kad valdžia neturi ką pasiūlyti potencialiems investuotojams. O kai kurių vadovų samprotavimai, kad žemės sklypą viešbučio statybai būtų galima siūlyti Vilniaus g. 8, iš kur iš išsikėlė rajono biblioteka, šiandien atrodo visai naiviai. Be to, atidžiau panagrinėjus klausimą pasirodė apskritai neaišku, ar viešbutis išgyvens: Kretinga – tai ne Palanga.
Apie valdžios nesugebėjimą tinkamai planuoti ir tenkinti gyventojų interesus tais metais akivaizdžiai parodė Nidos gatvės Kretingoje asfaltavimas. Dalis tos gatvės gyventojų paaukojo daug laiko ir nervų kovodami „už teisybę“, nes vienoje gatvės dalyje asfaltas nebuvo planuotas. Ir tuoj pat tarp žmonių pasklido kalbos, kad peržiūrint ir tvirtinant atnaujintą tvarkomų gatvių sąrašą, pirmiausia dėmesys kreipiamas į merą rinkimuose kėlusių „kraštiečių“ gyvenamąsias vietas. Kaipgi tokiu atveju apsieisi be įtampos, įtarinėjimų, santykių gadinimo? Tai vis labiau matėsi įvairaus lygio rajono politikų viešose kalbose, jų elgesyje. Todėl visiškai dėsningas, tačiau nepateisinamas buvo mero poelgis, užsipuolus Savivaldybės administracijos darbuotojas sausio mėnesio Tarybos posėdžio metu, kai svarstytas Bendrasis planas. Tada iš Tarybos posėdžio buvo lauk varomi ir Nidos gatvės gyventojai.
Tarybos narių tarpusavio santykius smarkiai pagadino persistumdymai tarp Tarybos komitetų vadovų. Pirmoji dingstis – Konstantino Skieraus atsisakymas vadovauti Ekonominės plėtros ir ūkio komitetui. Dėl naujo komiteto pirmininko kandidatūros užvirusios aistros jau ypač smarkiai įsiūbavo valdančiąją koaliciją.
Vasarį paaiškėjo, kad Savivaldybė pirmą kartą istorijoje neprašys lėšų iš Valstybės investicijų programos (VIP). Ar tai nebuvo signalas, kad rajoninio lygmens politinis judėjimas (greitomis suformuotas rinkimų komitetas) neturi jokio palaikymo ir niekam nežinomas sostinėje, Vyriausybėje? Ar tai nesignalizavo apie prastą Savivaldybės administracijos darbą? Kai kuriems politikams jau buvo kilę įtarimų, kad kiekvieną mėnesį vykstančiuose Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų buvo sumažėję net dešimtimis. Ar rajone taip mažėjo problemų, reikalų? – nepanašu.
Reikšmingas dūris mero Antano Kalniaus autoritetui, jo vadovavimo stiliui buvo ir „valstiečio“ Stasio Kaniavos išėjimas iš valdančiosios daugumos. Kaip jis teigė viename interviu, anksčiau jau ne kartą rinktas į Tarybą, jis pirmą kartą susidūrė su jo balsavimo teisės varžymu, vis dažnesniais nurodymais, kaip elgtis, balsuoti.
2020 m. pavasarį Tarybai teko pirmą kartą tvirtinti jos Administracijos parengtą savivaldybės biudžetą ir Strateginės veiklos planą. Ir iš oponentų pusės, ir viešojoje erdvėje netrūko įvairių metinio biudžeto vertinimų bei kritikos. Oponentai pirštu badė į Tarybos valdančiosios daugumos ir Administracijos nesugebėjimą generuoti ir apginti perspektyvių idėjų ir planų. Nei biudžete, nei strateginiame plane nebuvo nė vieno naujo projekto, atsisakyta VIP lėšų, nebuvo ir naujų europinių projektų. Tačiau buvo garsiai ir viešai suformuluotas teiginys „didinti Kretingos rajono ekonominį augimą“, visiškai prasilenkiantis su savivaldybės funkcijomis bei galimybėmis: Taryba ar Administracija – fabrikėlis ar „uabėlis“?
Tų metų pavasario realybė – sustoję darbai Sporto ir sveikatingumo komplekso ir nakvynės namų statybose. Bet visiems daug svarbesnis klausimas tapo į Lietuvą atėjęs COVID-19, pasiekęs ir Kretingos rajoną. Parduotuvėse ėmė trūkti dezinfekcijos skysčių ir higienos priemonių. Kovo mėnesį rajone užfiksuoti pirmieji kovido atvejai, žmonėms griuvo vestuvės, laidotuvėse galėjo dalyvauti tik keli patys artimiausi mirusiojo giminaičiai, rajono mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymo. O dar kaip tyčia prasiautė uraganas „Laura“, atnešęs didžiulių nuostolių. Tad audros siautė ne Kretingos valdžios rūmuose, bet ir pasaulyje.
Gegužės vidury Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pripažino, kad visai Tarybai ji buvo sumelavusi apie sporto komplekso statytoją „LitCon“. Ji teigė, kad sutarties su jau nutraukta, jos nebėra, o pasirodė – sutartis tebegalioja! Ką gi, visiems radosi dar viena papildoma proga „skalbti“ vieniems kitus, o labiausiai – direktorę. Vasarą Kontrolės komitetas inicijavo Administracijos direktorės tarnybinį veiklos patikrinimą. Reikėjo nustatyti, ar ji nepadarė žalos rajono visuomenei. Statybvietėje buvo aptikta defektų, vertinamų šimtais tūkstančių eurų. Ekspertai Sporto komplekse vien metalinių konstrukcijų broko nustatė už 100 tūkst. eurų.
Kol komisija tyrė direktorę, Tarybos nariai toliau kariavo tarpusavyje. Kai M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo pristatinėjamas Kretingos miesto ir rajono Bendrasis planas, ten dalyvavo tik keli vadovai ir vienintelis Tarybos narys Juozas Mažeika. Kas galėjo likusius 24 Tarybos politikus sulaikyti nuo susipažinimo su vienu svarbiausių dokumentų? Nenoras papildomą kartą matyti vieniems kitus?
Vasarą kilo aistros dėl tuščio pastato Vilniaus g. 8 patalpų panaudojimo. Kiek anksčiau girdėjosi visai argumentuotos (atrodytų – visai logiškos) kalbos, kad į likusį tuščią pastatą reikėtų sukelti savivaldybės administracijos padalinius, išbarstytus mieste. Tada kaip ir vienoje gatvėje, nors ir per pagarbų atstumą vieni nuo kitų, būtų atsidūrę kone visi administracijos padaliniai. Bet ne, daugumoje su „kraštiečiais“ buvę konservatoriai kolegoms pateikė siurprizą – minėto pastato II aukštą pasiūlė išnuomoti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Opozicija žodžio kišenėje neieškojo, priminė apie dar prieš metus deklaruotą „velniškai stiprią“ Tarybos daugumą. O ji jau akivaizdžiai braškėjo.
Tuo pat metu pasireiškė pirmieji kovido pandemijos padariniai, palietę ypač skaudžią sritį – savivaldybės biudžetą. Įvedus karantino reikalavimus, uždarius ar apribojus kai kuriuos verslus, kilo pavojus dėl į biudžetą surenkamų lėšų. Prognozės liūdino: biudžete galėjo trūkti iki milijono eurų. Kaip mokėti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams? O ką Savivaldybės administracija? Ji nebuvo parengusi jokio plano, nors Administracijos direktorė gavo tokį Tarybos įpareigojimą.
Du maži akmenėliai Administracijai nuo pečių nukrito spalio mėnesį, kai: 1) su rangovu UAB „Arkosta“ buvo pasirašyta sutartis dėl nakvynės namų statybų pabaigimo; 2) dėl pandemijos susidariusią sunkią finansinę padėtį palengvino Vyriausybė, rajonui skyrusi 1,5 mln. eurų.
O šiaip rudenį visi buvo paskendę Seimo rinkimuose…
Bet ir rudenį politikų aistros ir audros toliau kunkuliavo dėl sporto komplekso. Kontrolės komitetas oficialiai prašė mero A. Kalniaus sudaryti komisiją, kuri tirtų, kaip J. Girdvainė administravo sutartį su „LitCon“. Kita Tarybos narių grupė šoko aukščiau: jiems rodėsi, kad reikia tirti statybos darbų administravimo eigą nuo pat statybų pradžios. O čia jau norom nenorom kilo klausimėlis: kur logika? Sprendimą tirti ar netirti (tikras hamletiškas klausimas!) Administracijos direktorės veiklą politikai lyg karštą bulvę stumdė tarpusavyje net keletą mėnesių. Tik įpusėjus lapkričiui meras galų gale nusileido – tirti.
2020-ųjų pabaiga ramybės ar, juolab, susitaikymo neatnešė. Teismo sprendimu Administracijos direktorė turėjo atlyginti 150 eurų teismo išlaidas ir sušvelninti tarnybinę nuobaudą Savivaldybės kalbos tvarkytojai, kuri viešojoje erdvėje buvo parašiusi asmeninį komentarą apie Savivaldybės gydytojos kompetenciją.
Gruody meras gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kad jis pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą. O viskas dėl smulkmenos: norėdamas nusišalinti nuo Tarybos posėdyje vieno svarstomo klausimo, pats balsavo už savo nusišalinimą. O to daryti nebuvo galima. Buvo pamoka ir kitiems politikams.
Nesėdėjo be veiklos ir Tarybos Etikos komisija, apsvarsčiusi Konstantiną Skierų. Jis buvo įspėtas, kad kalbėdamas geriau rinktų žodžius ir neįžeidinėtų savo kolegų.
Gruodžio 17 d., kuri buvo ketvirtadienis ir vyko Tarybos posėdis, Administracijos direktorė J. Girdvainė merui įteikė atsistatydinimo prašymą. Jos teigimu, ji nenorėjusi toliau dalyvauti rajono politikų „žaidimuose“ ir matyti save kažkokia kliūtimi. Ji nesulaukdavo Tarybos daugumos pritarimo, buvo menkinami administracijos darbuotojų darbai ar iniciatyvos. Po mero sutikimo dėl komisijos sudarymo tirti direktorės veiklą buvo praėjęs maždaug mėnuo…
Taigi, koks tų metų Tarybos darbų balansas? Administracijos direktorės atsistatydinimas, ištisus metus trukę politikų „žaidimai“ dėl sustojusių sporto komplekso statybų ir paslėpto savo noro užsidirbti politinių dividendų tiriant ir nustatant „kas kaltas“. Tarpusavio rietenos ir netgi užgaulingi kalbėjimai, kurių turinį turėjo vertinti Etikos komisija. Ilgoką laiką trukusi nepamatuota iliuzija, kad COVID-19 pandemija kažkaip aplenks rajoną, nesugebėjimas laiku įvertinti pandemijos keliamų iššūkių verslui, švietimui, prekybai – visoms gyvenimo sritims.
Tada jau buvo prognozuojama, kad meras A. Kalnius kitais metais gali likti vienas pats, kad byrės Tarybos dauguma, keisis frakcijos, pozicijos ir opozicijos narių balansas. Spėjimai nebuvo iš piršto laužti, nes būsimus Tarybos politinių jėgų pokyčius ypač paveikė 2021 m. pandemijos siautėjimas, giežtas karantinas. Bet apie tai – kitame rašinyje.

 32,117 peržiūrų (-a)