Kovo mėnesio pabaigoje kretingiškiams buvo pristatyta Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ spektaklio premjera „Audringa naktis“. Apie spektaklio kūrimo procesą, jame keliamus klausimus, teatro reikšmę jaunimui kalbamės su Atžalyno vyriausiąja režisiere Aukse Antuliene.
Teatro svarba jaunam žmogui
Bendraujant su Atžalyno siela Aukse Antuliene akivaizdžiai juntamas jos besąlygiškas atsidavimas ne tik teatrui, bet ir jaunų žmonių ugdymui teatrine veikla, kuris anot režisierės padeda formuoti bendravimo įgūdžius, leidžia „įlįsti į personažo kailį“, ugdytis empatijos jausmą, o ne iš karto pulti kaltinti ar teisti kitą žmogų.
„Visada vaikams sakau, kad būdamas scenoje esi personažo advokatas ir visada privalai apginti veikėją, kodėl jis taip pasielgė. Tada atsiranda psichologinis mąstymas“, – personažo kūrimo procesu dalinasi A. Antulienė. Tuo pačiu pašnekovė pastebi, kad ir iš mokytojų sulaukia pasidžiaugimo, kad vaikai lankantys teatrą pamažu išlaisvėja, drąsiau dalinasi savo kūrybinėmis idėjomis, nesistengia supanašėti su kitais, bet, priešingai, ieško savo autentiškumo.
Paprašyta išskirti pagrindinę temą, kuri ypatingai aktuali jauniems žmonėms, režisierė akcentuoja pasitikėjimą: „Jauni žmonės labai laukia pasitikėjimo iš suaugusiųjų, tėvų, mokytojų… Jie laukia paskatinimo ir pamatymo, ką jie gražaus ir gero yra padarę. Suaugę žmonės labai dažnai jauniems žmonėms apibrėžia taisykles, tarsi užkabina apynasrius, kurie riboja vaikų norą kurti, bandyti, kažką džiugaus daryti. Pasitikėjimas jaunimu gali daug teigiamų pokyčių padaryti.“
Klausimų kėlimas ir atsakymų (ne)pateikimas
Spektaklyje „Audringa naktis“, kuris pastatytas pagal kanadiečių kūrėjos Michele Lemieux piešinių knygelę, visas veiksmas sukasi aplink mergaitę: jos vaizduotės pasaulį; jai nakčia kylančias mintis; įvairiausius klausimus, kurie neleidžia užmigti („Kur baigiasi begalybė?“, „Ar galima pamatyti savo sielą?“, „Ar galima paslėpti tas kūno dalis, kurios man nepatinka?“ ir kt.). Kaip pasakojo šio spektaklio idėjos sumanytoja A. Antulienė, per teatrinę žaismę su jauniausiais aktoriukais bandoma ieškoti atsakymų iš daugybės galimų variantų ir, be abejonės, visada paliekant laisvą pasirinkimą pačiam žiūrovui ieškoti savojo sprendimo. Be viso to, Auksė priduria, kad pagrindinis spektaklio tikslas – kad atėjęs jaunas žmogus suprastų, jog ne jam vienam kyla klausimai, ne jis vienas nerimauja, ne jis vienas naktimis nemiega.
„Visi žmonės, nepaisant kiek jiems yra metų, patiria audringų naktų. Finalinė scenoje yra sakoma: „Negaliu užmigti“, tada visi pasiūlo: „tai daryk ką nors“. Pasiūlymas – reikia būtinai eiti kalbėti su tėvais, mokytojais, draugais ir sakyti kaip jautiesi, dėl ko nerimauji, užduoti jiems tūkstančius klausimų. Svarbu nepasilikti vienam su savo mintimis. O klausimų bus visokių ir nesvarbu kiek užduodančiajam metų“, – pagrindinę spektaklio idėją atskleidė A. Antulienė.
Svarbu pastebėti, kad spektaklio pabaigoje žiūrovams užduodami klausimai nėra pasiūlyti knygos autorės M. Lemieux, jie sukurti spektaklyje vaidinančio jaunimo. „Repeticijų metu aktoriukams sakiau, finalinėje scenoje klausimus patys atsirinkite ir atvirai klauskite. Tai ir yra tie klausimai, dėl kurių jiems skauda“, – spektaklio kūrimo proceso uždangą atveria ilgametė „Atžalyno“ režisierė A. Anužienė. Taip pat pašnekovė juokaudama priduria, jog klausimų ir etiudų yra sugalvota tiek daug, kad galima statyti serialą „Audringa naktis 2“.
Spektaklio režisūriniai sprendimai
Mačiusieji spektaklį galėjo pastebėti, kad scenoje vyrauja minimalizmas, dėmesys sutelkiamas į kūno raišką, įvairių emocijų amplitudę, šviesos, muzikos dermę. Pasak režisierės, norint atliepti knygos autorės grafinį baltai juodų piešinių stilistiką, buvo stengiamasi spektaklyje leisti dominuoti baltai spalvai, kas atsispindėjo netgi aktorių kostiumuose. Kita itin svarbi baltos spalvos simbolio reikšmė – baltas lapas, primenantis švarų, skaidrų jauno žmogaus minčių pasaulį, kuriame užrašo visa ką sukaupia. Todėl neveltui spektaklyje gausu skirtingų istorijų: nuo juokingų iki jautrių, nuo išgalvotų maudynių rūgpienyje iki skausmingos kalėdinės atmosferos.
Tai, kad spektaklyje nebus susitelkta vien tik į žodžius, bet ir kūno plastiką bei kitus teatro scenoje svarbius aspektus – jaunųjų aktorių neišgąsdino. „Mes kalbame su vaikais, kad aktorius nėra tiktai balsas, nėra tik žodis, bet aktorius yra visas jo kūnas, nuo mažiausio kojos pirštuko iki pat galvos. Susitikdami teatro studijoje pradėjome žaisti be teksto, pasakoti tą pačią istoriją be žodžių taip, kad žiūrovas suprastų, ką norima papasakoti“, – repeticijų procesu dalijasi režisierė.
Tikriausiai, vargu ar stebint „Audringą naktį“ galima neatkreipti dėmesio į kompozitoriaus Džiugo Antulio specialiai šiam spektakliui kurtą muziką. Spektaklio scenas lydinti muzikos dermė tik patvirtina darnų kūrybinės komandos bendradarbiavimą. Auksė pasidžiaugė ne tik galimybe turėti konkrečiai spektakliui sukurtą muzikinį takelį, bet ir puikia kompozitorius pajauta spektaklio muzikiniam išpildymui: „Labai ačiū Džiugui, kad suprato, jautriai palietė. Tiesiog buvo didelis džiaugsmas bendradarbiauti su kompozitoriumi. Jis žino mūsų teatro specifiką iš vidaus, yra dirbęs, taip pat yra lankęs „Atžalyną“, todėl žino kaip mes kuriame“.
Gastrolės po Lietuvą
Spektaklį „Audringa naktis“ jau spėjo pamatyti ne tik Kretingos, bet Ukmergės žiūrovai. Galima sakyti, kad su šiuo spektakliu gastrolės numatytos kone kiekvieną mėnesį ir labai tikėtina, kad sąrašas dar bus pildomas. Balandžio mėnesį Atžalynas spektaklį pristatys Birštone, gegužę – Skapiškyje, vėliau festivaliai – Ignalinoje, Šiauliuose ir kitur. Be kita ko, kaip užsimena A. Antulienė, labai svarbu, kad šį spektaklį pamatytų kuo daugiau paauglių ir jaunuolių Kretingoje, todėl planuose organizuotis išvykas ir į mokyklas. Baigdama pokalbį režisierė priduria: „Manau, kad spektaklis „Audringa naktis“ vertas dėmesio“.
Kūrybinį procesą, kuris prasidėjo nuo spalio mėnesio A. Antulienė apibūdina kaip malonų eksperimentą, kupiną ieškojimų – kaip per kūno judesį, plastiką, bendravimą, daiktų panaudojimą, metaforinės prasmės suteikimą scenoje, perteikti spektaklio idėją. Juolab, kad knygoje, pagal kurią buvo statytas spektaklis, dominuoja piešiniai vos su keletu sakinių.
Spektaklyje vaidmenis kuria: Fausta Anužytė, Ula Gaubė, Sidas Čepelevas, Kotryna Čičiūnaitė, Deimante Druskinyte, Vakarė Gaveikaitė, Gerda Gedrimaitė, Dominyka Gudauskaite, Emilija Matulaitytė, Viltė Marija Pucaitė, Laura Vaitkevičiūtė.
1,574 peržiūrų (-a)