Balandžio 27-oji yra Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Minint šią dieną kalbėjomės su Kretingos ligoninės vidaus ligų gydytoja Vidaus ligų skyriaus vedėja Alma Jankauskiene, kuri jau 36-erius metus atsidavusiai atlieka tarnystę Kretingoje gydydama šio krašto žmones.
Prieš metus, 2022 m. balandžio 28 dieną, Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjai Almai Jankauskienei buvo suteiktas nusipelniusiojo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir įteiktas sveikatos apsaugos garbės ženklas. Tiesa, negalėjusi nuvykti į įteikimo ceremoniją Vilniaus Rotušėje, apdovanojimą iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parvežė vyr. gydytojas Romaldas Sakalauskas ir garbingai jai įteikė gydytojų rytinio susirinkimo metu.
Tiesa, gydytoja A. Jankauskienė pabrėžė, jog tai nors ir didžiulis jos kaip gydytojos darbo įvertinimas, tačiau tai yra bendras ligoninės darbuotojų kolektyvo nuopelnas.
„Tai ne tik mano nuopelnas, nes šitą darbą kartu dirba didžiulis ligoninės darbuotojų kolektyvas, neskaičiuodami darbo laiko, netausodami savo jėgų, sveikatos. Ačiū jiems visiems“, – akcentavo kolegų svarbą gydytoja.
Gydytojos darbo virsmai
Vidaus ligų gydytoja į Kretingą atvyko 1987 metais rugpjūčio 1 dieną, baigusi studijas Kauno medicinos institute ir atlikusi internatūros praktiką Klaipėdos miesto ligoninėje, (dabar Klaipėdos universitetinė ligoninė) bei įgijusi gyd. terapeuto (vidaus ligų gydytojo) specialybę.
Kaip A. Jankauskienė pasakojo, jog nueitas tikrai ilgas ir sunkus gydytojo darbo kelias, kuriame būta daug bemiegių naktų, džiaugsmo ir skausmo ašarų, tačiau niekada nekilo abejonių, kad pasirinkta ne ta profesija. „Jeigu dabar tektų vėl rinktis, pasukčiau tuo pačiu keliu. Šiandien man mano specialybė yra jau ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas“, – retrospektyviniu žvilgsniu apie pasirinktą gydytojos kelią dalinosi Alma.
Taip pat pašnekovė pabrėžė, kad mokslas sparčiai žengia į priekį, įdiegiamos naujos technologijos, nauji tyrimų ir gydymo metodai, suteikiantys galimybę nuolat tobulėti, pagerinti ir pagreitinti ligonio ištyrimą, leidžiantys tiksliau diagnozuoti ligas ir skirti adekvatų gydymą.
„Jei prieš 36 metus pagrindiniai gydytojo darbo įrankiai buvo kraujo spaudimo aparatas, fonendoskopas, rašiklis, tai šiandien ant kiekvieno gydytojo stalo stovi kompiuteris, prie ligonio lovos galima atsivežti monitorių, echoskopą, atliktį kompiuterinės tomografijos tyrimą, prieinama visa informacija apie ligonį (jeigu nestringa e.sveikata)“, – pasakojo A. Jankauskienė.
Profesionalumo ir žmogiškumo jungtis
Be abejonės, šalia technologinių pasiekimų medicinoje itin svarbus paties medicinos darbuotojo santykis su pacientu. Anot A. Jankauskienės, kiekvienas, besirenkantis mediko profesiją, turi turėti norą padėti žmonėms, būti kantrūs ir kruopštūs, nes dirbant mediko darbą, dažnai nelieka laiko sau, nėra kada atostogauti, kartais net ir sirgti.
Paklausta apie tai, kas turėjo įtakos susiformuoti joje glūdinčiai atjautai žmogui, gydytoja išskyrė keletą veiksnių: pašaukimą, auklėjimą bei supančios aplinkos įtaką.
Kretingos ligoninės vidaus ligų gydytoja nevengė pripažinti, kad šiuo laikotarpiu, kuomet trūksta bendravimo, vyrauja greitas gyvenimo tempas, nerami ekonominė situacija bei kiti neramumai, dažnai tenka gydyti ne tik ligą, pažeidžiančią organus ir jų funkcijas, bet būti psichologu, įsiklausyti, paguosti ne tik pacientą, bet ir jo artimuosius.
Iššūkiai COVID–19 akistatoje
Gydytojų darbe susidūrimas su iššūkiais yra kasdienybė: psichologinė įtampa, atsakomybės našta, nerimas dėl pacientų yra nuolatiniai palydovai. Nepaslaptis, kad didžiuliu iššūkiu visai medikų bendruomenei tapo staiga užgriuvusi koronaviruso pandemija.
Anot gydytojos A. Jankauskienės, koronaviruso pandemija netikėtai pakeitė darbo pobūdį, reikėjo mokytis dirbti naujomis, ganėtinai sudėtingomis sąlygomis, dideliais darbo krūviais, o kartu įsisavinti ir taikyti naujus gydymo metodus.
„Mes gydėme ligonius, sergančius COVID–19 infekcija nuo 2020 rudens, ligoninėje buvo uždaromi kiti skyriai, nebeteikiamos paslaugos pacientams, sergantiems chirurginėmis, traumatologinėmis, kitomis terapinėmis ligomis. Vien tik covidiniai ligoniai… Reikėjo saugoti personalą, nuolat atlikinėti testus, stengtis patiems nesusirgti ir neužkrėsti kitų“, – apie koronoviruso pandemijos suvaldymo iššūkius pasakojo gydytoja.
Vis tik kalbant apie COVID–19 ligą susiduriama su daug diskusijų sukėlusiu vakcinavimo klausimu, kas lėmė susiformuoti gan aršiai opozicijų „vakseris“ ir „antivakseris“ takoskyrai.
A. Jankauskienė teigimu, žmogaus pasirinkimo laisvės apribojimas buvo tik santykinis. „Dalis žmonių taip ir liko nepasiskiepiję, jie turėjo arba dažnai testuotis, arba niekur neišvykti. Bet ar ne taip turėjo būti, kad apsaugoti nesergančius, pagyvenusius, senus, gretutinių ligų turinčius žmones? Ar ne tokia jų teisė?“, – retoriškai klausė gydytoja.
7,144 peržiūrų (-a)